Verslas

Nušiurusi daugiabučio laiptinė erzina ne vieną. Nors metų metus remonto nemačiusių laiptinių mažėja, ne visi gyventojai ryžtasi jas atnaujinti. Specialistai sako, kad didelių permainų galima pasiekti visai paprastai, ir paaiškina, kokių darbų reikia bei kiek laiko užtrunka senos laiptinės atnaujinimas. Nors senos statybos daugiabučiuose vis dar yra nemažai neremontuotų laiptinių, situacija keičiasi.

Vilniaus atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ šią veiklą kitąmet iškels už Klaipėdos miesto – įmonė Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, įsigijo tam pritaikytą teritoriją. Planuojama, kad 3,66 ha ploto teritorijoje į pietus nuo Klaipėdos įmonė rūšiuos antrines žaliavas ir statybines atliekas, ketvirtadienį pranešė „Ecoservice“. „Iki šiol veiklą Klaipėdoje vykdome Tilžės gatvėje esančioje teritorijoje, kuri riboja tolesnės plėtros galimybes.

Elektros planą pasirinkote seniai ir nuo tada jo nebežiūrėjote? Gali būti, kad už elektrą mokate daugiau nei reikėtų. Naujienų portalas tv3.lt patikrino tris skirtingus vartojimo atvejus – kai kur skirtumas per metus jau siekia šimtus eurų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neseniai išplėtė elektros kainų palyginimo skaičiuoklę. Joje dabar vienoje vietoje galima matyti ir palyginti ne tik nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, bet ir visuomeninio tiekimo kainas.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“, kitais metais turinti išpirkti 300 mln. eurų obligacijų emisiją, atnaujina iki 2 mlrd. eurų vidutinės trukmės obligacijų programą.  Grupės valdyba sprendimą priėmė rugsėjo 3 dieną, per „Nasdaq“ biržą pranešė įmonė. „Programa suteikia galimybę ateityje leisti skolos vertybinius popierius tarptautinėse kapitalo rinkose. Atnaujintą bazinį prospektą patvirtino Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisija“, – rašoma pranešime.

Naujausia algų statistika. Sostinėje gyventojai vidutiniškai uždirba beveik 1800 eurų į rankas. Tai maždaug 500 eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60 Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. O sparčiausiu atlyginimų augimu Lietuvoje gali pasigirti Kelmės rajono gyventojai – čia į rankas gaunamos algos per metus padidėjo daugiau nei 13 proc. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kelmės rajone per metus atlyginimai kilo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis.

Vaiko priežiūra šeimai gali tapti nemaža finansine našta, ypač jei nėra galimybės vaiko leisti į darželį, o tėvams reikia grįžti į darbą. Tokiais atvejais viena iš galimybių – valstybės kompensacija samdant vaiką prižiūrintį žmogų. Šeimos gali susigrąžinti dalį auklei išleidžiamų pinigų, tačiau tam reikia atitikti nustatytas sąlygas. Svarbu ne tik tai, ar vaikas lanko ugdymo įstaigą, bet ir kaip įforminamas jį prižiūrinčio žmogaus darbas.

 Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ gavo sąlyginį JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybos (OCC) pritarimą nacionalinio banko licencijai – banko veiklą JAV planuojama pradėti 2027 metais.

Vasaros pabaigoje šalį nusiaubusi audra dalį gyventojų savaitei ir ilgiau paliko be elektros. Žmonės gelbėjosi masiškai pirkdami ir jungdamiesi elektros generatorius. Deja, neišvengta nelaimių. Ugniagesiams teko skubėti gesinti kelių gyvenamųjų namų, kuriuose gaisrai kilo tuo metu, kai buvo įjungti generatoriai. Tad specialistai pabrėžia – dingus elektrai, neužtenka nusipirkti generatorių. Labai svarbu juo tinkamai naudotis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išaugo apie 1 mln. eurų ir sieks apie 18 mln. eurų. Tačiau ši suma dar bus tikslinama, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai dar tęsiami, pranešė Finansų ministerija.

Bendras šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis gali siekti 18 mln. eurų – 1 milijonu eurų daugiau, nei buvo vertinta anksčiau, skelbia Finansų ministerija. Teigiama, jog atnaujinus faktinius elektros tiekimo atkūrimo terminus ir klientų, kuriems tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, duomenis, preliminari kompensacijų suma padidinta iki maždaug 6 mln. eurų. Elektros tinklo atkūrimo kaštų vertinimas tuo metu nesikeičia – apie 10 mln. eurų, dar 2 mln.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ galės prašyti Europos Sąjungos paramos 48 mln. eurų vertės būsimos jungties su Lenkija „Harmony Link“ vieno pagrindinių projektų – Gižų pastotės Suvalkų koridoriuje apsaugos sprendimams. Projektu norima labiau apsaugoti elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa kritinę infrastruktūrą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ketvirtadienį suderinusi atnaujintus „Litgrid“ techninius investicijų sprendinius.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad kitą savaitę Vyriausybei planuojama pristatyti konkrečių priemonių planą, kuris ateityje leistų per tris paras elektros tiekimą atkurti bent 80 proc. per audrą jos netekusių vartotojų.

Artėjant šildymo sezonui ir prognozuojant galimą šilumos kainų augimą, energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybė jau pavedė institucijoms parengti priemones, kurios daugiausia bus orientuotos į biokuro pasiūlos didinimą. Visgi, anot jo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinti kol kas nesvarstoma.

Beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai ir elektros vis dar neturint apie 4 tūkst. vartotojų, prezidento patarėjas sako, kad šių žmonių situaciją galima apibūdinti kaip kritinę. Anot Ramūno Dilbos, būtina imtis visų neatidėliotinų priemonių siekiant atkurti elektrą bei užtikrinti būtinas paslaugas. „Situacija praėjus beveik dviem savaitėm nuo šalį siaubusios audros išlieka sudėtinga, matome kad apie 5 tūkst.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais.  VERT teigimu, investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirstomojo tinklo atsparumą.

Lazerių gamintoja „Litilit“ spalio viduryje planuoja baigti įrengti naują gamyklą Vilniuje, į kurią investuoja apie 6 mln. eurų. Išplėtus gamybos pajėgumus, bendrovėje ilgainiui galėtų dirbti iki 150 darbuotojų, skelbia „Verslo žinios“. „Litilit“ įkūrėjo ir vadovo Nikolajaus Gavrilino teigimu, naujoje gamykloje per kelerius metus gamybos pajėgumai galėtų pasiekti 3 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus. „Kai pasieksime tuos 3 tūkst.

Prasidėjus mokslo metams, Vilnius vėl skęsta spūstyse: sostinę, kaip ir kiekvienais metais, užplūdo studentai ir tėvai, vežantys į mokyklas vaikus. Situaciją dar labiau blogina nepasibaigę gatvių remontai, dėl kurių stoja eismas ir gatvės tampa praktiškai nepravažiuojamos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniuje, Kareivių gatvės sankryžoje, savivaldybė pakeitė eismo juostą, tačiau kabojo seni ženklai, todėl gatvėje kilo chaosas.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarius pirmąjį Baltijos šalyse inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, šalies vadovai akcentuoja – tai yra visos valstybės sėkmė, leisianti ateityje didinti biotechnologijų sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą. „Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė.

Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai raginami atkreipti dėmesį į naujausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimą. Patikrinimo metu viename tinklo parduotuvėse parduodamame maisto produkte aptikta pavojinga bakterija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rugsėjo 2 dieną paskelbė apie nesaugų maisto produktą – „Silkių filė su spanguolėmis“. Tarnybos duomenimis, produkto partijoje Nr. 303449B aptikta bakterija Listeria monocytogenes.

Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje toliau plėtojama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumams stiprinti ir Vokietijos brigadai priimti. Iki 2030 metų šiems projektams Vidurio Lietuvoje numatoma skirti apie 688 mln. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Iš jų daugiausia investicijų – beveik 230 mln. eurų – bus skirta nacionalinės divizijos reikmėms, dar 170 mln. eurų numatyta Rukloje kuriamam karinio miestelio kompleksui.

Siekiant pagrindines šalies ligonines paruošti be trikdžių veikti įvairių ekstremalių situacijų metu iki 2030 metų į jų operacinių įrengimą po žeme planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, o Kauno klinikos, tikėtina, bus pirma tai įgyvendinanti ligoninė, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos ketvirtadienį Lietuvoje padidėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse svyravo nuo 1,98 euro iki 2,23 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro ir buvo 0,81 proc.

Lietuvos bankas (LB) atkreipia dėmesį į rinkoje plintančią praktiką, kai vartotojams, atsiskaitantiems už prekes ar paslaugas, pridedamas mokestis už prekybininko pasirinktą mokėjimo paslaugą. Pasak LB valdybos nario Evaldo Ruzgio, tokie atvejai fiksuojami apsiperkant internetu, mokant už parkavimą programėlėse, kavinėse per QR kodus ar už įvairias viešąsias paslaugas.

Nors radiatoriai dar šalti, energijos rinkoje jau matyti pirmieji gyventojams nepalankūs ženklai. Ekonomisto skaičiavimai rodo, kas šį sezoną gali kilstelėti šildymo kainas. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas. Dujų atsargos – gerokai mažesnės „Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pirmąjį šių metų pusmetį gavo beveik 37 mln. eurų neaudituotų pajamų – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, ketvirtadienį pranešė LTOU. Sausį-birželį įmonė uždirbo 11,7 mln. eurų koreguoto pelno iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) – 5 proc. daugiau, tačiau patyrė 1,6 mln. eurų grynojo nuostolio – 88 proc. daugiau nei prieš metus (840 tūkst. eurų), nurodyta ataskaitoje.

Teismas atmetė Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ prašymą laikinai areštuoti buvusios jos rangovės – milijardinės vertės projektą Mažeikių gamykloje turėjusios įgyvendinti JK energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac“ antrinės įmonės „Petrofac International (UAE) LLC“ filialo Lietuvoje turtą.

Atsižvelgiant į stiprėjantį infliacijos spaudimą regione Europos Centrinio Banko (ECB) rugsėjo 10-ąją, tikėtina, padidins palūkanų normas, jos turėtų didėti ir vėliau, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. „Visi šiuo metu prieinami duomenys leidžia man manyti, kad labai tikėtina, jog kelsime palūkanas, ir kad šio rugsėjo kėlimo nepakaks“, – antradienį publikuotame interviu leidiniui „Econostream“ sakė ECB valdybos narys G. Šimkus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį suderino 11,46 mln. eurų vertės elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ investicijų projektą, skirtą 110 kilovoltų (kV) linijos rekonstrukcijai Prienų ir Marijampolės regionuose. Įgyvendinant projektą bus rekonstruotas 110 kV oro linijos ruožas nuo Prienų iki Kvietiškio transformatorių pastočių. Taip pat numatyta atnaujinti 110 kV oro linijų ruožus Prienai‒Kapsai, Alytus‒Igliauka, Igliauka‒Kapsai ir Kapsai‒Gižai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Konkurencijos taryba ėmėsi veiksmų dėl grūdų džiovinimo paslaugų kainodaros. „Palaukime ir pažiūrėsime, jie (Konkurencijos taryba – BNS) patys sakė – dirbame tyliai, nes jeigu praneši, ką darai, tai tie, kurie yra tame interesų lauke, labai greitai sureaguoja. Nenoriu vėl kažko per daug pasakyti, bet turbūt reikia sulaukti išvadų ir tikiu, kad situacija pasikeis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad sureguliuoti maisto kainas yra neįmanoma užduotis.   „Tikslas sureguliuoti maisto kainas turbūt neįmanomas dalykas, ką mes matome iš realybės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Mažeika. Nuo 2025-ųjų veikusią Gintauto Palucko Vyriausybės įkurtą Maisto tarybą neseniai panaikinęs ministras sako, kad ji nedavė jokio rezultato, o jos darbu buvo nusivylę ir patys tarybos nariai.

Kitą savaitę planuojama skelbti konkursą vadovauti Informatikos ir ryšių departamentui (IRD), pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, naujasis IRD vadovas turės ne tik valdyti didelės apimties informacinių sistemų infrastruktūrą, bet ir inicijuoti bei įgyvendinti reikšmingus organizacinius ir technologinius pokyčius.

Rudens pradžia – tinkamas metas peržiūrėti ne tik garderobą, bet ir grožio bei asmens priežiūros priemonių lentynėlę. Po vasaros daugiau dėmesio gali prireikti veido odai, plaukams ir kūno priežiūrai, o artėjant vėsesniems orams verta papildyti ir kasdien naudojamų priemonių atsargas. Tai padaryti už gerą kainą galima „Rimi“ – iki rugsėjo 21 d. vykstančios akcijos „Grožio šventė“ metu įvairioms veido, plaukų, kūno ir burnos priežiūros priemonėms taikomos nuolaidos, siekiančios net iki 50 proc.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad iki rugsėjo 11 dienos bus renkama informacija apie audringų orų ūkininkams padarytus nuostolius, o po to – prašoma ES paramos žalai kompensuoti. Pasak ministro, norima į Europos Komisiją (EK) kreiptis skubiai – iki spalio, kad lėšos būtų išmokėtos kitąmet. „Artimiausia galimybė, kai EK skirstys žalą nukentėjusiems dėl ekstremalių oro sąlygų, bus būtent po lapkričio.

Lietuvos bankui (LB) liepą panaikinus Jungtinės Karalystės kapitalo mokėjimo įstaigos „AlphaPay“ (buvusios „NovaPay“) licenciją, teismas iškėlė jai bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 1 dieną bankroto bylą įmonei iškėlė LB ir buvusio vadovo Raimondo Burkovskio prašymu. Teismas taip pat areštavo „AlphaPay“ turtą. „Byloje nėra duomenų, kad „AlphaPay“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti“, – rašoma teismo nutartyje.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai, elektros vis dar neturi apie 4 tūkst. vartotojų, teigia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. mūsų klientų skirtingose šalies vietose dar neturi elektros“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Juodkienė. Kaip rašė BNS, ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, tačiau šiuo metu visus sutrikimus planuojama pašalinti ketvirtadienį.

Tarptautinė žaidimų kūrėja ir leidėja „Wargaming Vilnius“ per praėjusius finansinius metus uždirbo 5,03 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei ankstesniais finansiniais metais (5,85 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus – nuo 2025-ųjų kovo pabaigos iki 2026-ųjų balandžio – smuko 9 proc. iki 74,5 mln. eurų (81,85 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateikta ataskaita. „Bendrovė per ataskaitinį laikotarpį didžiausią dėmesį skyrė esamų žaidimų vystymui ir palaikymui“, – rašoma joje.

Biotechnologijų ir farmacijos grupės „Northway“ antrinė įmonė „Northway Biotech“ ketvirtadienį oficialiai atidarys 61 mln. eurų vertės Inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą Vilniaus inovacijų pramonės parke (VIPP), Vismaliukuose. Centre vystomo „Bio City III“ projekto teritorijoje planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, jame veiks 20 gamybos linijų, pranešė bendrovė.  Projektas finansuotas 48 mln.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Pirmas darbas paaugliui yra puiki galimybė užsidirbti ir įgyti patirties, tačiau ne visiems ši patirtis būna sklandi. Keli Vilniaus restorane dirbę nepilnamečiai, jų atstovo tvirtinimu, liko negavę dalies uždirbto atlyginimo. Tačiau restoranas pateikia kitą situacijos pusę – tikina jau kurį laiką susiduriantis su veiksmais, kuriais esą sąmoningai siekiama pakenkti jo veiklai.

Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos kyla greičiausiai euro zonoje, metinė infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 proc. Ekonomistai pabrėžia, kad situaciją šalyje paaštrins maisto kainos, kurios, ilgą laiką nesikeitusios, pasak prognozių, vėl turėtų pradėti augti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš visų euro zonos šalių šiemet prekių ir paslaugų kainos greičiausiai auga būtent Lietuvoje.

Valdantieji socialdemokratai vis garsiau kalba apie valstybinių energetikos bendrovių ESO ir „Ignitis“ vadovų atsakomybę dėl Lietuvą smarkiai nusiaubusios audros padarinių. Esą jie nepasimokė iš prieš dvejus metus Lietuvoje praūžusios audros pamokų. Dešinieji jau įtaria, kad socdemai tiesiog rado progą į įtakingus postus, valdančius milijardus eurų, prastumti savus žmones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po rugpjūčio pabaigoje šalyje nusiaubusio audros elektros trečiadienį dar neturi apie 7 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Tai Eltai patvirtino ESO atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, šie duomenys kiek vėliau bus dar kartą atnaujinti. Nuo šio antradienio gyventojai, kuriems audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei po trijų parų, gali supaprastinta tvarka kreiptis į ESO dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Trečiadienio popietę Vilnių užplūdo didžiulės eismo spūstyse skęstančios gatvės. Vairuotojai, skubantys po darbo namų link, nuo 16:30 val. praneša apie paralyžiuotą judėjimą pagrindinėse sostinės arterijose. Sunkiausia situacija piko metu fiksuojama Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose ir centrinėje miesto dalyje. Žirmūnų gatvėje spūstys link Kareivių–Žirmūnų sankryžos prasidėjo dar 15:25 val.

Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl galimai neskaidrios Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ veiklos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.  „FNTT, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, pradėjo ikiteisminį tyrimą, susijusį su gauta informacija dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ veiklos“, – Eltai nurodė tarnyba.

Atvėsus orams, lietuviai jau plūsta į savivaldybes prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui. Šilumininkai ir ekonomistai perspėja, kad, brangstant naftai, dujoms ir biokurui, už šildymą teks mokėti brangiau. Žmonės skundžiasi, kad pragyvenimas brangsta, tad ministrė Inga Ruginienė jau laukia didesnio kompensacijų prašytojų būrio nei prieš metus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į Vilniaus savivaldybę jau plūsta miestiečiai prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui.

Valstybės valdomas Turto bankas iki metų pabaigos rinkai ketina pasiūlyti 235 nekilnojamojo turto (NT) objektus įvairiose Lietuvos vietose, o jų bendra pradinė pardavimo kaina siekia daugiau nei 10 mln. eurų.  Aukcionuose numatomo siūlyti turto bendras plotas siekia apie 24 tūkst. kv. metrų, trečiadienį pranešė įstaiga.

   Gavus galutinius aplinkos tyrimų, susijusių su mišrių komunalinių atliekų tvarkymu Naujojoje Vilnioje, rezultatus, tarša Vilnelės upėje ir aplinkos ore nenustatyta, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Tyrimus AAD inicijavo reaguodamas į gyventojų pranešimus dėl nemalonių kvapų ir siekiant įvertinti šioje teritorijoje vykdyto atliekų tvarkymo įmonės poveikį aplinkai.

Valstybė Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui perskolins 140,4 tūkst. eurų iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pinigai bus skirti naujai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelei Anykščių rajone įrengti, pranešė Finansų ministerija. Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė teigia, kad valstybės paskolos padeda savivaldybėms sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus.

 „Ryanair“ ir kitiems oro vežėjams susiduriant su didesnėmis degalų kainomis, kurių kilimą kursto JAV ir Irano karas, Airijos pigiųjų skrydžių bendrovė trečiadienį pranešė sumažinsianti žiemos skrydžių tvarkaraštį. Dėl to didžiausia pagal keleivių skaičių Europos oro vežėja 2027 metų balandį pasibaigsiančių finansinių metų keleivių srauto tikslą sumažino nuo 216 mln. iki 214 milijonų.