Lietuvos bankas (LB) naujienų portalui tv3.lt įvardija, kad šiemet DI naudojo jau daugiau nei trečdalis Lietuvos įmonių. O dar prieš trejus metus, 2023-aisiais, tokių buvo vos apie 5 proc.
Apie galimus pokyčius kalbama ir naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje. Joje keliama galimybė, kad su DI tą patį darbą ateityje galės atlikti mažiau žmonių, todėl keistųsi ne tik darbo vietų skaičius, bet ir darbuotojams atitenkanti pinigų dalis.
Verslui DI gali padėti tą patį darbą atlikti greičiau, aptarnauti daugiau klientų ar sumažinti išlaidas. Tačiau net ir su DI padarydamas daugiau darbuotojas nebūtinai gaus gerokai didesnę algą. Kam atiteks papildomai sukurta vertė – darbuotojui ar įmonei – priklausys nuo kelių dalykų.
Ar dėl DI atlyginimai Lietuvoje kils?
Kai darbuotojas per tą patį laiką padaro daugiau, ekonomistai sako, kad išauga jo darbo našumas. Logiška būtų tikėtis, kad tuomet didės ir alga. Tačiau LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pabrėžia, kad šie du dalykai nebūtinai juda vienodu tempu.
„Didesnis našumas sudaro prielaidas tvariam darbo užmokesčio augimui, bet jo savaime neužtikrina. DI bus tik vienas iš veiksnių, formuosiančių algų raidą Lietuvoje. Ne mažiau svarbūs išliks darbo rinkos įtampa, įmonių finansinės galimybės ir darbuotojų kvalifikacija“, – aiškina vyr. ekonomistas.
Vadinasi, vienur DI gali padėti darbuotojui uždirbti daugiau, kitur alga gali augti gerokai lėčiau už jo padaromo darbo kiekį. Dar vienas klausimas, kam atiteks papildomai uždirbti pinigai.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docentas, DI metodų laboratorijos vadovas Valentas Gružauskas mano, kad atlyginimai turėtų augti, bet visa DI sukurta nauda darbuotojui neatiteks.
„Aš tai manau, kad turėtų augti, bet nemanau, kad smarkiai. Produktyvumas labai pakilo, bet didžiąją rizikos dalį vis vien prisiima pats savininkas, tai dėl to jam ir yra ta didesnė vertė“, – sako V. Gružauskas.
Jis turi omenyje, kad įmonė pati investuoja į DI įrankius, programas, duomenis ir kitą technologiją, todėl dalis papildomai uždirbtų pinigų tenka ir įmonei.
Dalis šių pinigų gali atitekti ir pačių DI technologijų kūrėjams. D. Imbrasas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos įmonės dažniausiai bus jų naudotojos, o ne kūrėjos. Už naudojamus modelius, programas, licencijas ir kitas interneto paslaugas jos moka technologijų tiekėjams, kurių nemaža dalis veikia užsienyje.
Kuriems darbuotojams DI gali pakelti algas, o kuriems kyla didžiausia rizika?
DI poveikis priklausys ir nuo to, kokį darbą žmogus dirba. Ekonomisto vertinimu, daugiausia laimėti gali tie, kuriems DI padės atlikti darbą, bet paties žmogaus nepakeis.
„Daugiausia pranašumo dėl DI galimybių gali gauti darbuotojai, kurių darbą jis papildys, o ne pakeis. Tai patyrę aukštos kvalifikacijos specialistai, pavyzdžiui, programuotojai, analitikai, inžinieriai, teisininkai“, – vardija D. Imbrasas.
VU MIF docentas tokį pokytį jau mato savo darbe. Pasitelkus DI kai kuriuos darbus, kuriems anksčiau reikėdavo gerokai daugiau laiko, dabar galima atlikti daug greičiau.
„Anksčiau, tarkime, mano srityje, kad parašyčiau Europos Sąjungos paraišką man reikėdavo maždaug mėnesio, o dabar su DI asistentais galiu parašyti gal per savaitę, porą dienų. Tai automatiškai tada nukrenta kaina už paslaugą, bet gali daugiau jų suteikti“, – pasakoja V. Gružauskas.
Čia galima pamatyti ir kitą medalio pusę. Žmogus per tą patį laiką gali padaryti daugiau darbų, tačiau jeigu tą pačią paslaugą dabar galima atlikti gerokai greičiau, jos kaina gali kristi. Didesnis padaromo darbo kiekis tuomet dar negarantuoja tokio paties algos šuolio.
Daugiausia nerimo kelia darbai, kuriuose nemažai pasikartojančių užduočių – informacijos suvedimo, dokumentų rengimo, standartinių klientų klausimų ar paprastesnės analizės. D. Imbrasas tarp darbuotojų, kuriuos DI gali paveikti labiausiai, mini apskaitininkus, administratorius, duomenų operatorius ir klientų aptarnavimo specialistus.
Dalį tokių užduočių DI jau gali atlikti pats. Todėl kai kur įmonei tam pačiam darbų kiekiui gali prireikti mažiau žmonių.
Kaip DI gali paveikti „Sodros“ pajamas ir pensijas?
Atlyginimų pokyčiai reikšmingi ne tik šiandien dirbantiems žmonėms. Nuo atlyginimų mokamos socialinio draudimo įmokos, iš kurių finansuojamos dabar mokamos pensijos ir kitos išmokos.
„Sodra“ veikia tokiu principu, kad šiuo metu dirbančių žmonių sumokėtomis įmokomis mokamos dabartinės pensijos ir kitos išmokos. Todėl čia lemia ne tik darbuotojų skaičius, bet ir tai, kiek jie visi kartu uždirba bei kiek įmokų sumoka.
„Jei darbuotojų būtų mažiau, bet kiekvienas iš jų uždirbtų daugiau, „Sodros“ pajamos galėtų padidėti, sumažėti arba likti panašios. Tai priklausytų nuo to, ar didesni atlyginimai atsvertų sumažėjusį darbuotojų skaičių“, – nurodo „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Pavyzdžiui, jeigu darbą, kurį anksčiau atlikdavo 10 žmonių, su DI padarytų 5, „Sodra“ dėl to nebūtinai surinktų mažiau. Jeigu likusių darbuotojų algos pakiltų tiek, kad jų bendra sumokamų įmokų suma nesumažėtų, „Sodros“ pajamos galėtų likti panašios.
Bėdų atsirastų tuomet, jeigu įmonės su DI sukurtų vis daugiau vertės, tačiau visiems darbuotojams išmokamų algų suma augtų gerokai lėčiau.
D. Imbrasas aiškina, kad tokiu atveju ekonomikai augant valstybė iš darbo mokesčių ir įmokų gautų santykinai mažiau pinigų. Tai ilgainiui apsunkintų ne tik pensijų, bet ir sveikatos priežiūros, nedarbo išmokų bei kitų socialinių išlaidų finansavimą.
„Sodra“ šioje sistemoje būtų viena jautriausių grandžių, nes jos pajamos tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio fondo“, – pabrėžia vyr. ekonomistas.
Darbo užmokesčio fondas – tai visų šalies darbuotojų atlyginimų suma. Kuo ji didesnė, tuo daugiau pinigų nuo algų gali būti surenkama ir socialiniam draudimui.
Ar dėl DI gali mažėti pensijos?
Jeigu „Sodra“ vienais metais surinktų mažiau įmokų, pensijos kitąmet dėl to automatiškai nemažėtų. Jų didinimas skaičiuojamas žiūrint į gerokai ilgesnį laikotarpį.
„Pagal dabartinę tvarką socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal 7 metų šalies darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį – vertinami 3 praėję metai, skaičiavimo metai ir 3 prognozuojami metai“, – vardija M. Kozič.
Be to, pensijos didinamos tik tuomet, jeigu tam užtenka pensijų socialinio draudimo pajamų ne tik tais metais, bet ir vėlesniais prognozuojamais metais. Pačias indeksavimo taisykles nustato įstatymai, o metinius dydžius tvirtina Seimas.
Tad DI atsiradimas pats savaime pensijų nesumažintų. Daug kas priklausytų nuo to, kaip keistųsi visiems Lietuvos darbuotojams išmokamų algų suma. Jeigu ji ilgainiui augtų vis lėčiau, tai paliestų ir pensijų sistemą.
D. Imbraso nuomone, tokiu atveju pensijos nebūtinai pradėtų mažėti pinigine prasme. Didesnė rizika – kad jos didėtų lėčiau negu kitų gyventojų pajamos.
„Tačiau, jei valstybė nesiimtų papildomų sprendimų, pensininkų pajamos vis labiau atsiliktų nuo bendro gyventojų pajamų lygio“, – įspėja ekspertas.
Jei iš algų būtų surenkama mažiau – iš kur gauti pinigų pensijoms?
Jeigu ateityje įmonės su DI sukurtų vis daugiau, o visiems darbuotojams išmokamų algų suma augtų lėčiau už ekonomiką, iš darbo mokesčių ir įmokų valstybės pajamos taip pat augtų lėčiau. Tuomet daugiau pinigų tektų ieškoti kitur.
„Darbo užmokesčio fondui augant lėčiau ir nenorint dar labiau didinti darbo jėgos apmokestinimo, didėtų poreikis daugiau pajamų surinkti iš kapitalo, turto, paveldėjimo ar kitų mokesčių“, – komentuoja D. Imbrasas.
Tai galėtų būti didesnės pajamos iš mokesčių ne nuo algų, o, pavyzdžiui, nuo turto, paveldėjimo ar investicijų pajamų.
Tačiau daugiau apmokestinti kitus pajamų šaltinius irgi nėra taip paprasta. D. Imbrasas atkreipia dėmesį, kad didesni kapitalo mokesčiai gali atbaidyti investicijas ir pristabdyti atlyginimų augimą, o didesni vartojimo mokesčiai labiau paliestų mažiau uždirbančius žmones.
Kuo „Sodros“ pensija skiriasi nuo II pensijų pakopos?
„Sodros“ ir II pakopos pensijos priklauso nuo skirtingų dalykų. „Sodros“ išmokoms įtakos turi dirbančių žmonių algos ir nuo jų sumokamos įmokos. II pakopoje žmogaus sukaupti pinigai yra investuojami, todėl galutinė suma priklauso ir nuo to, kiek uždirba investuojami pinigai.
„Jos lėšos yra investuojamos finansų rinkose, todėl būsimos senatvės išmokos priklauso ne vien nuo darbo užmokesčio fondo, bet ir nuo sukaupto turto investicinės grąžos“, – atskleidžia vyr. ekonomistas.
Investicinė grąža – tai, kiek papildomai uždirba fonde investuojami žmogaus pinigai. Specialisto manymu, jeigu tokios investicijos ateityje uždirbtų daugiau, II pakopoje sukauptos lėšos galėtų bent iš dalies atsverti lėčiau augančias „Sodros“ išmokas. Žinoma, tai galioja tik II pakopoje kaupiantiems žmonėms.
Ar dėl DI jauniems žmonėms bus sunkiau rasti pirmą darbą?
Ypač greitai DI pokyčius gali pajusti darbo rinkoje pirmuosius žingsnius žengiantys žmonės. Pirmuose darbuose jiems dažnai tenka paprastesnės užduotys – ieškoti informacijos, suvesti ar apdoroti duomenis, parengti dokumento ar programinio kodo juodraštį. Būtent dalį tokių darbų DI jau gali atlikti pats. V. Gružauskas tikina pokyčius jau matantis programavimo srityje.
„Ypač programavime tai jaučiasi, kad labai mažėja pradedančiųjų darbo pozicijų, nes tiesiog automatizuojasi. Anksčiau, ką padarydavo koks skyrius su 20 žmonių, dabar gali vienas žmogus su asistentais padaryti per greitesnį laiko tarpą ar tiesiog daugiau aptarnauti“, – dalijasi pavyzdžiu DI metodų laboratorijos vadovas.
Dėl to kyla ir reikalavimai darbuotojui. V. Gružausko įsitikinimu, programavimo srityje jau nebeužtenka tik techniškai mokėti parašyti kodą – darbuotojui vis dažniau reikia suprasti ir patį verslą.
Panašų pokytį rodo ir pirmieji tyrimai. LB vyr. ekonomistas atkreipia dėmesį į 2026 metais paskelbtą Stanfordo universiteto tyrimą. Jungtinių Amerikos Valstijų profesijose, kurias DI paveikė labiausiai, 22–25 metų dirbančių žmonių skaičius augo gerokai lėčiau nei mažiau DI paveiktose profesijose. Tarp daugiau patirties turinčių darbuotojų tokio skirtumo nenustatyta.
Taigi, įmonės iš pradžių gali neatleisti jau dirbančių žmonių, o tiesiog priimti mažiau naujų darbuotojų. Jauniems žmonėms tada liks mažiau pradinių pozicijų, kuriose galima pradėti karjerą ir įgyti pirmosios darbo patirties.
Ar DI atims žmonių darbus?
Kol kas tyrimai nerodo, kad DI naudojančios įmonės masiškai mažintų darbuotojų skaičių. Anot D. Imbraso, technologijas diegiančios įmonės dažnai auga, daugiau investuoja ir priima naujų darbuotojų. Tačiau padėtis gali keistis, jeigu DI vis dažniau ne padės žmogui atlikti darbą, o perims jo užduotis.
VU MIF docentas sako, kad nykstant vieniems darbams turėtų atsirasti ir visiškai naujų.
„Kai kurios darbo vietos pasibaigia, tai manau, atsiras ir naujų sektorių. Atsiranda naujos sritys, naujos darbo pozicijos, kurios anksčiau net neegzistavo“, – tvirtina V. Gružauskas.
Kaip pavyzdį jis pateikia išmaniuosius telefonus ir programėles. Kol jų nebuvo, nebuvo ir daugybės šiandien įprastų su jais susijusių darbų. Dabar naujų darbo vietų gali atsirasti aplink DI, palydovų duomenis ir kitas sparčiai augančias technologijas.
Tačiau darbuotojams gali tekti gerokai dažniau mokytis naujų dalykų ar net keisti savo specializaciją. V. Gružausko vertinimu, kai kuriose srityse persikvalifikuoti gali prireikti kas 2–3 metus ar net dažniau. O darbai, kuriuose reikia tiesioginio žmogaus kontakto, turėtų keistis lėčiau.
„Žmonėms reikia žmonių“, – apibendrina V. Gružauskas.
