Tūkstančiai dokumentų – darbas, kuriame padeda DI
KRS generalinis direktorius Paulius Grigas, pasakodamas apie savo patirtis, sako, kad vienas svarbių būdų „įdarbinti“ DI statybų ir NT projektuose – didelės apimties projektinės dokumentacijos analizė.
NT projektų dokumentacija neretai siekia 2–3 tūkst. puslapių, o joje gausu ne tik tekstinės informacijos, bet ir brėžinių, lentelių. Net ir didelėms specialistų komandoms peržiūrėti ir susisteminti tokį kiekį informacijos, ypač per trumpą laiką, yra sudėtinga.
Todėl DI pasitelkiamas dokumentams sutikrinti ir palyginti, galimiems neatitikimams ar skirtumams pastebėti. Technologija taip pat naudojama informacijai sisteminti, dokumentams rūšiuoti ir optimizuoti paprastus operacinius projekto valdymo veiksmus.
„Naudodami DI galime leisti inžinieriams dirbti inžinierių, o ne raštvedžių darbą“, – teigia Paulius Grigas.
Pasak jo, būtent tokiose užduotyse DI kol kas geriausiai atsiskleidžia kaip pagalbinis įrankis. Jis perima daug laiko reikalaujančius techninius veiksmus, tačiau galutinį sprendimą ir atsakomybę palieka žmogui.
Specialistams tenka „perrašyti“
Vis dėlto ne visos DI pritaikymo sritys vertinamos palankiai.
Kai kurios bendrovės savo darbe sudaro sąlygas intensyviai naudoti DI naudoti įvairių raštų rengimui ir redagavimui, taip pat – susirašinėjimui su klientais ir partneriais. Tačiau praktika rodo, kad DI sugeneruotuose dokumentuose atsiranda nemažai netikslumų – „išgalvotų“ teisės aktų nuorodų, neegzistuojančių statybos techninių reglamentų bei kitų esminių klaidų.
„Raštų rašymui naudoti DI yra visiška tragedija. Tą kartais matome gavę DI parašytą ir greičiausiai niekieno net nepatikrintą raštą“, – pasakoja KRS generalinis direktorius.
Anot jo, kartais gaunami dokumentai kelia rimtų abejonių. Tokiu atveju naudojamas DI turinio tikrintuvas ir priimami paprastai sprendimai.
„Abejonių sukėlusius raštus tikriname su DI turinio tikrintuvu, jei randame, kad didžioji dalis dokumento parengta DI, atsakome: „Būkit žmonės, atsakykit žmoniškai“, - šypsosi Paulius Grigas.
Tokio atsakymo priežastis, pasak specialisto, nėra pats DI naudojimo faktas. Problema atsiranda tuomet, kai sugeneruotas tekstas nėra patikrintas ir patikimas, taip pat nėra pritaikomas konkrečiai situacijai.
„Nepasigilinus, nepatikrinus, nepaskaičius DI yra bevertis, ir tokiam beverčiam darbui gaišti laiką nėra jokios prasmės“, – sako jis.
Aklas naudojimas – nepagarba partneriui?
Technologijos naudojimas komunikacijoje kelia ir kitą klausimą – atsakomybės bei pagarbos verslo partneriui.
Jeigu klientas ar partneris gauna akivaizdžiai automatiškai sugeneruotą atsakymą, kuriame pilna faktinių klaidų ir į situaciją nesusijusių formuluočių, tai gali ne tik apsunkinti darbą, bet ir pakenkti tarpusavio santykiams. Todėl DI naudojimas neturėtų reikšti principo „įvedėme užklausą ir persiuntėme rezultatą“. Technologija gali parengti juodraštį, pasiūlyti struktūrą ar padėti redaguoti tekstą, tačiau žmogaus darbas – įvertinti, ar rezultatas iš tiesų atitinka konkrečią situaciją.
Klaida gali kainuoti ne tik sugaištą laiką
Statybų sektoriuje DI taikymo ribos ypač svarbios dėl vienos priežasties – klaidos pasekmės čia gali būti ne tik administracinės. DI gali padėti projektuotojui parengti brėžinį ar pasiūlyti konstrukcinius sprendimus, bet to nepakanka.
„DI projektuotojams gali supiešti plytas, bet ar jos piešinyje teisingai sudėtos, ar teisingai įvertintos apkrovos, ar atitiks normatyvus, privalo patikrinti atsakingas specialistas. Kitu atveju gali būti padaryta nemenka žala“, – sako P.Grigas.
Paprastas galimos klaidos pavyzdys: jeigu DI neteisingai interpretuotų užduotį ir vietoje pastato Klaipėdoje suplanuotų sprendinius Vilniui, pasekmės galėtų būti reikšmingos, nes šiose dviejose skirtingose vietose skiriasi vėjo apkrovos ir kitos projektavimo sąlygos. Būtent todėl galutinio sprendimo priėmimas negali būti automatiškai perkeltas technologijai.
Kas atsakys už DI padarytą klaidą?
Kartu su technologijų plėtra neišvengiamai kyla ir atsakomybės klausimas. Jeigu DI sugeneruoja projektinį sprendimą, tačiau jis vėliau pasirodo esąs klaidingas, atsakomybė už pateiktą dokumentą vis tiek tenka specialistui, kuris jį parengė ir patvirtino.
„Statybų sektoriuje artimiausiu metu DI tikrai nepakeis darbuotojų. Jis gali palengvinti darbą inžinieriams darbą, bet kol kas NT sektorius yra viena iš sričių, kur DI tikrai neturės lemiamos įtakos“, - svarsto KRS generalinis direktorius.
DI technologijai vis dar sudėtinga patikimai įvertinti visas konkretaus projekto aplinkybes ir suprasti, kurios iš pirmo žvilgsnio nedidelės detalės gali turėti kritinę reikšmę. Todėl artimiausiu metu statybų sektoriuje DI veikiausiai išliks ne žmogaus pakaitalu, o jo darbo įrankiu.
