Tačiau ar esant dabartinėms degalų kainoms iš tiesų apsimoka atsisakyti turimo dyzelinio automobilio? Kiek sutaupytume jį pakeitę, pavyzdžiui, hibridu, ir ar sutaupytų pinigų pakaktų automobilio keitimo išlaidoms padengti? Pabandykime paskaičiuoti.
Iš pradžių nustatykime gaires
Pradėkime nuo svarbiausio – kiek per metus išleistume degalams. Tarkime, dyzelinį automobilį norime pakeisti hibridiniu, o naujam pirkiniui galime skirti 10, 20 arba 30 tūkst. eurų. Ieškodami kuo efektyvesnės alternatyvos, iškart atmetame švelniuosius hibridus (angl. mild-hybrid). Visą dėmesį sutelkiame į pilnaverčius hibridinius modelius, kurie tam tikrą atstumą gali įveikti naudodami vien elektros energiją.
Šiam eksperimentui pasirinkome tris naudotus automobilius: už maždaug 10 tūkst. eurų įperkamą „Toyota Auris“, apie 20 tūkst. eurų kainuojantį „Toyota RAV4“ ir 30 tūkst. eurų kainuojantį „Honda CR-V“.
Atsvara šiems hibridams taps Lietuvoje populiarūs dyzeliniai analogai – „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Škoda Kodiaq“.
Kitas svarbus kriterijus – metinė rida. Kadangi automobilius naudojame skirtingai, išlaidas degalams įvertinsime pagal tris scenarijus: 10, 20 ir 30 tūkst. kilometrų. Taip matysime, kiek pasirinkta pavara leistų sutaupyti tiek važiuojant rečiau, tiek kasdien įveikiant ilgesnius atstumus.
Skaičiuodami degalų sąnaudas taip pat remsimės keliais variantais. Įvertinsime, kiek kainuotų važinėti hibridu, 100 kilometrų sunaudojančiu 6, 7 arba 8 litrus benzino, o ekonomiškesniam „Auris“ modeliui papildomai įtrauksime ir 5 litrų ribą. Tuo tarpu dyzeliniams automobiliams taikysime 5, 6 bei 7 litrų sąnaudų rodiklius.
Skirtumas tarp hibridų ir dyzelių – nedidelis
Kaip ir buvo galima tikėtis, didesnė dyzelino kaina švieslentėje dar nereiškia, kad važinėti hibridu bus pigiau. Jeigu dyzelinis automobilis 100 kilometrų sunaudoja 6 litrus, o hibridas – 7 litrus benzino, per metus nuvažiavę 20 tūkst. kilometrų su dyzeliniu modeliu degalams išleistume maždaug 68 eurais mažiau. Net ir padidinus metinę ridą iki 30 tūkst. kilometrų, skirtumas siektų tik apie 103 eurus.
Situacija pasikeistų, jei abu automobiliai 100 kilometrų sunaudotų po 6 litrus degalų. Tuomet dėl mažesnės benzino kainos pranašumą įgytų hibridas. Nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų per metus, pavyktų sutaupyti apie 320 eurų, arba maždaug 27 eurai kiekvieną mėnesį.
Apčiuopiamesnę naudą pajustume tik pasirinkę hibridą, kuris yra ir ekonomiškesnis už dyzelinį analogą. Palyginus 5 litrus benzino naudojantį hibridą su 6 litrus dyzelino sunaudojančiu automobiliu, metinis skirtumas būtų gerokai didesnis. Nuvažiuojant 10 tūkst. kilometrų sutaupytume apie 355 eurus, įveikiant 20 tūkst. – apie 709 eurus, o pasiekus 30 tūkst. kilometrų – apie 1064 eurus.
Kiek sutaupyti leistų elektromobilis?
Jeigu hibridas atrodo tik tarpinė stotelė, ženkime dar vieną žingsnį ir pažiūrėkime, kaip šioje skaičiuoklėje atrodo elektromobiliai. Vėlgi, išlaikome tas pačias kainų gaires (10, 20 ir 30 tūkst. eurų) ir ieškome realių alternatyvų jau minėtiems dyzeliniams „Volkswagen Golf“, „Tiguan“ bei „Škoda Kodiaq“ modeliams.
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje už maždaug 10 tūkst. eurų logiškiausiu „Golf“ varžovu tampa antrosios kartos „Nissan Leaf“ su 40 kWh baterija arba elektrinis „Volkswagen e-Golf“. Turint 20 tūkst. eurų logiškiausia būtų žvalgytis į 64 kWh talpos bateriją turinčius „Kia e-Niro“ arba „Hyundai Kona Electric“.
Tuo tarpu turint 30 tūkst. eurų biudžetą, tinkamiausios alternatyvos „Škoda Kodiaq“ galėtų būti elektrinis giminaitis „Škoda Enyaq“ arba „Tesla Model Y“.
Kadangi elektromobilių apetitas energijai smarkiai priklauso nuo kėbulo dydžio, važiavimo greičio ir kitų veiksnių, skaičiavimams pritaikysime tris vidutinių sąnaudų rodiklius: 15, 18 ir 21 kWh/100 km. Visgi vertinant elektromobilio išlaidas atsiranda dar vienas lemiamas kintamasis – įkrovimo vieta. Kraunant bateriją namuose 1/kWh vidutiniškai kainuoja apie 0,24 eur, o štai viešosiose greitojo įkrovimo stotelėse kaina vidutiniškai siekia 0,39 eur.
Jeigu elektromobilį įmanoma krauti namuose ir jeigu elektromobilio energijios sąnaudos siekia siekia 18 kWh, 100 kilometrų kelionė atsieina vos 4,32 eur. Tuo tarpu 100 kilometų kelionę su 6 litrus dyzelino naudojančiu dyzeliniu automobiliu kainuoja 13,27 eur.
Per metus nuvažiuojant 10 tūkst. kilometrų, elektromobilis leistų sutaupyti apie 895 eurus, įveikiant 20 tūkst. – 1 789 eurus, o pasiekus 30 tūkst. kilometrų ribą kišenėje liktų net 2 684 eurai. Pasirinkus taupesnį, 15 kWh/100 km sunaudojantį modelį, nuvažiavę 20 tūkst. kilometrų per metus sutaupytume jau 1 933 eurus.
Jeigu elektromobilio įkrauti namuose nėra galimybės ir jeigu reikėtų naudotis tik viešomis greitojo įkrovimo stotelėmis, kuriose 1 kWh kaina vidutiniškai siekia 0,39 eur, tuomet elektromobilio pranašumas nebėra toks didelis.
Ką sako ekspertai?
Nors viršuje pateikti skaičiavimai rodo, kad išlaidas degalams labiausiai sumažina persėdimas prie elektromobilio vairo, tačiau tai nereiškia, kad dabar dauguma vairuotojų taip ims ir padarys.
tv3.lt portalo kalbinti „BRC Autocentro“ ekspertai teigia, kad pokyčiai naudotų automobilių rinkoje nėra tokie spartūs kaip naujų.
„Naudotų dyzelinių automobilių paklausa per pastaruosius kelerius metus šiek tiek sumažėjo ir ši tendencija išlieka. Tuo pačiu metu auga susidomėjimas hibridiniais ir elektriniais automobiliais.
Benzininiai išlaiko savo poziciją kaip ir anksčiau. Vis dėlto dyzeliniai automobiliai naudotų automobilių rinkoje vis dar turi savo pirkėją ir išlieka reikšminga rinkos dalimi“, – teigia „BRC Autocentro“ specialistai.
„Dyzelinių automobilių patrauklumą šiandien labiausiai mažina didesnės degalų kainos, su tarša susiję mokesčiai bei potencialiai didesni remonto kaštai. Kuo automobilis senesnis ir kuo didesni numatomi jo eksploatacijos kaštai, tuo pirkėjai sprendimą vertina atsargiau“, – pabrežia ekspertai.
Kalbinti specialistai taip pat pastebi įdomų niuansą. Nors dauguma modernių dyzelinių automobilių turi brangias ir sudėtingas išmetimo sistemas, tačiau lietuviai pirkdami naudotą dyzelinį automobilį šių sistemų egzistavimo labai stipriai nesureikšmina.
„Situacija pasikeičia tuomet, kai serviso patikros metu nustatomas konkretus gedimas, pavyzdžiui, fiksuojama DPF efektyvumo klaida. Tokiu atveju pirkėjai tampa atsargesni, nes jau gali įvertinti potencialias remonto išlaidas. Jei patikros metu problemų nenustatoma, vien galimos šių sistemų gedimo rizikos pirkėjai paprastai pernelyg nesureikšmina“, – priduria pašnekovai.
Kam dyzelinis automobilis vis dar racionalus pasirinkimas?
Galiausiai ekspertai primena, kad laikas nurašyti dyzelio dar tikrai neatėjo – viskas priklauso nuo žmogus vairavimo įpročių ir gyvenimo ritmą diktuojančių atstumų.
„„Dyzelinis automobilis vis dar gali būti racionalus pasirinkimas vairuotojui, kuris nuvažiuoja daug kilometrų, ypač ilgesniais maršrutais ir užmiestyje. Tokiu atveju svarbios mažesnės degalų sąnaudos ilgesnėse kelionėse.
Tuo tarpu daugiausia mieste ir trumpais atstumais važiuojantiems vairuotojams verta svarstyti benzininį, hibridinį ar elektrinį automobilį. Pasirinkimui įtakos turi ir vairuotojų įpročiai – praktikoje matome, kad vyresnio amžiaus pirkėjai elektromobilius renkasi rečiau, todėl renkasi dyzelinius bei benzininius automobilius“, – apibendrina pašnekovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
