Tyrimo duomenimis, 59,6 proc. respondentų nurodė, kad didesnė nei 1 000 eurų remonto sąskaita jiems sukeltų rimtų finansinių sunkumų. 37,8 proc. apklaustųjų automobilio remontui galėtų skirti ne daugiau kaip 500 eurų, o didesnę nei 5 000 eurų sumą be didesnių finansinių pasekmių galėtų sumokėti vos 4,6 proc.
Finansinės galimybės turėtų įtakos ir sprendimams po eismo įvykio. 11,4 proc. respondentų teigė automobilį remontuosiantys tik tiek, kiek tuo metu galėtų sau leisti, o 3,2 proc. jo apskritai neremontuotų.
Paklausti, iš kokių lėšų pirmiausia dengtų po avarijos atsiradusias remonto išlaidas, 40,2 proc. apklaustųjų nurodė asmenines santaupas, 32,4 proc. – KASKO draudimą.
Didesnės pajamos finansinio rezervo negarantuoja
Apklausos rezultatai rodo, kad pasirengimas netikėtoms automobilio remonto išlaidoms priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų.
Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui tenkančios mėnesio pajamos viršija 1 500 eurų, KASKO draudimu naudojasi pusė respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorės Jelenos Stankevičienės teigimu, didesnės pajamos savaime dar nereiškia, kad šeima turi sukaupusi pakankamai santaupų kelių tūkstančių eurų netikėtoms išlaidoms padengti.
Pasak profesorės, žmonės taip pat linkę nuvertinti retų, tačiau didelių išlaidų galinčių pareikalauti įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra konkreti išlaida dabar, o galima avarija ir jos finansinės pasekmės suvokiamos kaip tolimesnė, mažiau apčiuopiama rizika.
J. Stankevičienė pažymi, kad renkantis draudimą svarbu ne tik pajamų dydis, bet ir finansinis raštingumas bei gebėjimas įvertinti galimus nuostolius.
Mažiausias pajamas gaunantys vairuotojai turi mažiausiai atsargų
Ryškiausias skirtumas tarp finansinių galimybių ir draudimosi įpročių pastebimas mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje.
Namų ūkiuose, kuriuose vienam žmogui tenka ne daugiau kaip 550 eurų mėnesio pajamų, KASKO draudimu naudojasi tik 7,7 proc. respondentų. Tuo metu 65,4 proc. šios grupės apklaustųjų nurodė negalintys automobilio remontui skirti daugiau nei 500 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų.
„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė atkreipia dėmesį, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės draudimą dažniau vertina kaip papildomą išlaidą, nors netikėtas automobilio remontas jų finansinę padėtį paveiktų stipriausiai.
„Susiduriame su užburtu ratu – kuo žmogus mažiau finansiškai atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad nutikus eismo įvykiui, jo finansinė padėtis dar labiau komplikuosis“, – sako R. Kazlauskaitė-Alkinė.
Vis dėlto svarbu įvertinti, kad KASKO draudimo kaina taip pat gali būti reikšminga našta mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, ne visas automobilio remonto išlaidas draudimas padengia besąlygiškai – tai priklauso nuo pasirinktos sutarties ir draudžiamojo įvykio aplinkybių.
Jauniausi vairuotojai dažniau remontą derintų prie turimų pinigų
Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus ir tarp skirtingo amžiaus vairuotojų.
Tarp 18–29 metų respondentų net 25,2 proc. nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leistų jų finansinės galimybės.
Vyresnių vairuotojų grupėse taip atsakiusiųjų buvo gerokai mažiau. Tarp 30–39 metų apklaustųjų šį variantą pasirinko 5,1 proc., 40–49 metų grupėje – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų vairuotojų – 9,2 proc.
Šie skirtumai gali būti susiję su tuo, kad jauniausi vairuotojai dar tik pradeda profesinę karjerą ir ne visuomet yra sukaupę pakankamai santaupų netikėtoms išlaidoms.
Apklausos duomenimis, didžiausia KASKO draudimu besinaudojančių respondentų dalis užfiksuota Marijampolės apskrityje – 45 proc. Klaipėdos apskrityje tokių buvo 35,1 proc., Kauno – 34,9 proc., Vilniaus – 34,2 proc.
Gerokai mažesni rodikliai užfiksuoti Alytaus ir Utenos apskrityse – atitinkamai 14,8 ir 20 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
