2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.
„Tokia galimybė Lietuvoje nėra svarstoma“, – tv3.lt portalui tuomet sakė susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. Ministerija argumentavo, kad esama kelių infrastruktūros būklė ir Lietuvos eismo saugumo rodikliai nėra palankūs didesniam greičiui.
Praėjo kiek daugiau nei metai, o situacija pasikeitė. Susisiekimo ministro Juro Taminsko iniciatyva ministerija jau siūlo Kelių eismo taisyklėse sudaryti teisinę galimybę tam tikruose automagistralių ruožuose maksimalų leistiną greitį padidinti iki 140 km/val.
Sprendimui įtakos turėjo geresni keliai?
Paklausus, kas nuo 2025-ųjų pasikeitė taip reikšmingai, kad anksčiau atmesta idėja virto realiu KET pakeitimų projektu, ministerija pirmiausia akcentuoja išmanesnę infrastruktūrą.
„Lietuvos automagistralėse leistino greičio nustatymas tampa dinaminis – jį reguliuoja intelektinės transporto sistemos. Kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros realiuoju laiku surenka duomenis, leidžiančius automatiškai parinkti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę“, – nurodo Susisiekimo ministerija.
Kitas argumentas – spartūs pagrindinių šalies arterijų remonto tempai. Ministerijos duomenimis, šiemet A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir A2 (Vilnius–Panevėžys) automagistralėse tvarkoma daugiau kaip 105 km ruožų. Iki 2028 metų abi magistrales numatyta atnaujinti taip, kad jų dangos būklės indeksas pasiektų aukščiausią – žalią – lygį.
Vis dėlto, vien pakloti lygų asfaltą neužteks. Prieš nustatant 140 km/val. greitį konkretų ruožą turėtų įvertinti kelio valdytojas.
Pasak ministerijos, būtų vertinamos meteorologinės sąlygos, kelio dangos būklė ir sukibimo koeficientas, greitėjimo bei lėtėjimo juostos, apsisukimo galimybės, tiltai, viadukai ir kitos konkretaus ruožo savybės.
„Jei ruožas neatitiks saugiam didesniam greičiui keliamų sąlygų, didesnis greitis jame nebus nustatomas“, – pabrėžė ministerija.
Nepaisant to, kad konkrečių ruožų sąrašo dar nėra, ministerija įvardino keletą potencialių kandidatų. Didesnis leistinas greitis galėtų atsirasti atskirose A1, A2 bei „Via Baltica“ atkarpose.
Kodėl būtent 140 km/val.? Aiškaus atsakymo nėra
Deja, bet dalis tv3.lt portalo ministerijai pateiktų klausimų liko neatsakyti.
Ministerijos teiravomės, kokiais tyrimais, eismo saugumo duomenimis ar kitais vertinimais remiantis nuspręsta, kad 140 km/val. greitis tam tikruose Lietuvos automagistralių ruožuose gali būti saugus. Taip pat klausėme, ar prieš rengiant pakeitimą buvo atliktas jo poveikio eismo saugumui vertinimas.
Atsakyme konkrečių tyrimų ar tokio poveikio vertinimo ministerija nenurodė.
Taip pat nebuvo paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent 140 km/val. riba, o ne kitoks maksimalus greitis. Ministerija tik patvirtino, kad pasiūlymas parengtas susisiekimo ministro J. Taminsko iniciatyva.
Profesorius įžvelgia kur kas didesnę problemą
„Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis į galimybę važiuoti greičiau žvelgia atsargiau.
Jo teigimu, geromis oro sąlygomis ir tinkamame kelyje 140 km/val. galėtų sutrumpinti kelionę, tačiau vertinant tokio sprendimo saugumą vien geresnės kelio dangos kokybės nepakanka.
Automagistralėje, kurioje leidžiamas toks greitis, turėtų būti užtikrinti tinkami matomumo ir stabdymo atstumai, kelio geometrija, trajektorijos kreivės, nebūti vieno lygio sankryžų, apsisukimų bei kitų didesniam greičiui nepalankių infrastruktūros elementų.
Tačiau vieną didžiausių Lietuvos magistralių problemų V. Žuraulis įžvelgia kitur – eismo intensyvume ir vos dviejose eismo juostose viena kryptimi.
„Jeigu keliu intensyviai juda krovininis transportas ir viena kryptimi yra dvi važiavimo juostos, tada avaringumo rizika padidėja dėl per didelių greičio skirtumų“, – nurodo profesorius.
Pasak V. Žuraulio, logistikos bendrovės vilkikų maksimalų greitį dažnai apriboja iki maždaug 85–87 km/val. Taigi lengvajam automobiliui važiuojant 140 km/val. greičiu skirtumas tarp dviejų transporto priemonių gali siekti daugiau kaip 50 km/val.
Dviejų juostų magistralėje toks skirtumas tampa ypač svarbus – greitesni automobiliai dažniau turėtų stabdyti už lėtesnių transporto priemonių, persirikiuoti, vėl įsibėgėti ir atlikti daugiau lenkimo manevrų.
„Būtent greičių skirtumas tarp skirtingo tipo transporto priemonių, judančių gretimose juostose, didina ne tik eismo įvykių tikimybę, bet ir jų pasekmes“, – aiškina V. Žuraulis.
Jo vertinimu, situacija būtų kitokia, jeigu viena kryptimi būtų trys eismo juostos. Tuomet eismo srautas galėtų natūraliau pasiskirstyti pagal transporto priemonių greitį. Tačiau čia atsiranda esminė problema.
„Dabartiniuose šalies automagistraliniuose keliuose dar nėra nė vienos atkarpos su trimis juostomis“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Dėl to 140 km/val. važiuojantys lengvieji automobiliai ir gerokai lėčiau judantys vilkikai toliau dalytųsi tomis pačiomis dviem juostomis.
Kintami ženklai problemos neišspręs
Susisiekimo ministerija kaip vieną iš argumentų didesniam greičiui akcentuoja pažangias eismo ir greičio valdymo sistemas. Tačiau V. Žuraulis pabrėžia, kad jų galimybės turi aiškias ribas.
Kintamos informacijos ženklai gali sumažinti greitį lyjant, esant rūkui, prastam matomumui ar pablogėjus kelio dangos sukibimui. Tačiau elektroninis ženklas nepakeičia paties kelio.
„Ši technologija tik informuoja vairuotojus apie galimybę važiuoti greičiau ar apribojimus, kai sąlygos to neleidžia. Pačios kelio infrastruktūros ar minėtų greičių skirtumo bei juostų skaičiaus problemų juk nesprendžia“, – sako profesorius.
Jo teigimu, tokios sistemos turėtų vertinti ne vien oro ir dangos būklę. Ne mažiau svarbu stebėti eismo intensyvumą, prognozuoti sąlygų pokyčius ir užtikrinti, kad kintamos informacijos ženklų kelyje būtų pakankamai.
„Žiūrint į Lietuvos automagistralinių kelių tinklą ir jo specifiką, nematau leistino greičio padidinimo galimybių, juolab kad Lietuva nėra tarp mažiausius avaringumo keliuose rodiklius pasiekusių valstybių“, – pastebi V. Žuraulis.
Profesorius atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą – didesnis greitis ne tik didina eismo įvykių pasekmių riziką, bet ir reiškia didesnes degalų sąnaudas, didesnę oro taršą bei padangų keliamą triukšmą.
Todėl, jo vertinimu, prieš leidžiant automagistralėse važiuoti 140 km/val. reikėtų įvertinti ne tik tai, ar kelio danga pakankamai lygi tokiam greičiui, bet ir visą eismo sistemą – nuo juostų skaičiaus ir krovininio transporto intensyvumo iki srautų susiliejimo vietų bei galimų eismo įvykių pasekmių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
