Užsienis

Po rezonansinio Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biurotyrimo „Midas“ pagrindiniai valdžios atstovai, artimi prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, raginą jį atleisti savo kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, rašo „Ukrainska Pravda“. Nurodoma, kad pastarąją savaitę V. Zelenskis susitiko su svarbiausiais valdžios komandos nariais, norėdamas priimti sprendimą, kuris leistų stabilizuoti padėtį po to, kai buvo paskelbtas tyrimas dėl korupcijos energetikos sektoriuje.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, didėjant įtampai dėl Vašingtono dislokuotų pajėgų, kalbėsis su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro ir pridūrė, kad neprieštarautų JAV kovos su narkotikais operacijoms Meksikoje. D. Trumpas į Karibų regioną pasiuntė gausias JAV karines pajėgas, kurių užduotis, anot jo paties, yra kova narkotikų kontrabandininkais, veikiančiais keliose Lotynų Amerikos šalyse, įskaitant Venesuelą ir Meksiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija. „Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis. „Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.

Per pražūtingą gaisrą Pietų Kazachstane žuvo 12 žmonių, įskaitant devynis vaikus. Trys asmenys iš liepsnojančio pasato išnešti be sąmonės, pranešė naujienų agentūra „Tengrinews“, remdamasi institucijomis. Nelaimė įvyko kaime pačiuose šalies pietuose. Artimiausias didelis miestas yra už 100 km esanti Uzbekijos sostinė Taškentas. Pateiktais duomenimis, liepsnos visiškai apėmė dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Kaimynai pasakojo, kad po šventės name buvo daug svečių.

Lenkijos teisėsaugos institucijos surinko įrodymus, padėsiančius tyrėjams labai greitai nustatyti įtariamus sabotažo akto vykdytojus šalies geležinkelio ruože savaitgalį, pirmadienį vakare pareiškė ministrų kabineto atstovai, kuriuos cituoja „TVP World“. Lenkijos vyriausybės ministrai pirmadienį surengė bendrą spaudos konferenciją, kurioje aptarė incidentus geležinkelio ruože šalies pietryčiuose.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula pareiškė, kad šalis yra „prieškario stadijoje“ ir įspėjo apie galimą puolimą, rašo „The Moscow Times“. Pasak jo, specialiųjų tarnybų užfiksuoti sabotažai ir kibernetiniai išpuoliai yra skirti pakenkti piliečių pasitikėjimui valstybės institucijomis ir sudaryti palankias sąlygas galimam puolimui.

Kilus korupcijos skandalui, Ukrainos vadovybė paneigė spėliones, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas galimai pabėgo iš šalies. „Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius yra planuotoje komandiruotėje ir šiandien dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė Kovos su dezinformacija centras.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną palaikantis Australijos aktyvistas skundžiasi, kad sąlygos Sidnėjaus Rusijos konsulate, kur jis jau beveik trejus metus slapstosi, kad išvengtų laisvės atėmimo bausmės, yra „kaip kalėjime“. Simeonas Boikovas, socialiniuose tinkluose žinomas pravarde „Australų kazokas“, į konsulatą persikėlė 2022 m. gruodį po to, kai per protestą užpuolė 76-erių metų vyriškį. Netrukus po to jis buvo už akių nuteistas už kito asmens užpuolimą.

Ukrainos rytinėje Charkivo srityje per Rusijos raketų ataką žuvo paauglė ir buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, antradienį pranešė jos gubernatorius. Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien intensyvina dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir prieš žiemą smogė daugeliui civilinių objektų.

JAV ketina parduoti Saudo Arabijai naikintuvų F-35. Tai likus dienai iki Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano vizito Vašingtone paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas. Iki šiol labai modernūs „nematomi“ orlaiviai regione buvo perduoti tik artimam sąjungininkui Izraeliui. Saudo Arabijos kronprincas pirmadienio vakarą su aukšto rango delegacija išvyko iš oro uosto sostinėje Rijade, pranešė šalies spaudos agentūra SAP.

Šiaurės Korėja pasmerkė Seulo ir Vašingtono susitarimą dėl atominių povandeninių laivų statybos ir antradienį valstybinės žiniasklaidos paskelbtame komentare pareiškė, kad šis susitarimas sukels branduolinį domino efektą. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas praėjusią savaitę paskelbė apie ilgai laukto saugumo ir prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis užbaigimą, įskaitant planus tęsti atominių laivų kūrimą.

Antradienio rytą Rusijos Omsko srityje sprogo dujotiekis. Po sprogimo kilo galingas gaisras, pranešama Rusijos „Telegram“ kanaluose. Apie tai informavo ir Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenko. Apie 5 valandą ryto socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdai iš didelio gaisro Omsko srityje. Vietos gyventojai pranešė, kad sprogo dujotiekis. Regiono gubernatorius patvirtino informaciją apie incidentą, pridurdamas, kad, preliminariais duomenimis, įvyko dujų nuotėkis.

Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas generolas Oleksandras Pivnenko perspėja – artėjant žiemai ir Rusijai keičiant taktiką, Ukraina turi skubiai prisitaikyti. Anot jo, vienintelis kelias sustabdyti okupantų veržimąsi – agresyviai plėsti dronų naudojimą ir pertvarkyti gynybos veiksmus, nes „stovėti vietoje – ne išeitis“, rašo UNIAN.

Pirmadienį JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, palaikančią JAV prezidento Donaldo Trumpo parengtą taikos Gazos Ruože planą. Už JAV pasiūlymą, kuriame taip pat numatyta ruože dislokuoti tarptautines pajėgas, padėsiančias stabilizuoti paliaubas, Niujorke balsavo trylika Tarybos narių. Rusija ir Kinija balsuojant susilaikė. Septynių didžiausių demokratinių valstybių grupė (D7) neseniai paragino Saugumo Tarybą suteikti mandatą, kuris užtikrintų greitą plano įgyvendinimą.

Kilus diplomatiniam kivirčui, kurį pakurstė premjerės Sanae Takaichi išsakyti komentarai apie Taivaną, Japonija įspėjo Kinijoje esančius savo piliečius būti atsargius ir vengti didelių žmonių susibūrimų vietų. Konfliktui didėjant, Pekinas taip pat patarė Kinijos piliečiams vengti kelionių į Japoniją.

Vėlų pirmadienio vakarą Ukrainos Dniepro miestas patiria masinę dronų ataką. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Dniepropetrovsko srities administracijos pranešimu „Telegram“. Mieste girdimi sprogimai, gyventojai raginami likti saugiose vietose iki oro pavojaus signalo pabaigos: „Slėptuvė arba dviejų sienų taisyklė iki pavojaus signalo pabaigos. Saugokitės“. Pagal stebėjimo viešųjų institucijų pranešimus, šiuo metu apie rusų 35 dronai atakuoja Ukrainos miestą iš įvairių pusių.

Rusijos bombonešiai šį lapkritį „pametė“ bent 8 aviacines bombas Belgorodo srityje, praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento paskelbtu pokalbio įrašu. Perimtoje pokalbio ištraukoje Belgorodo srities gyventoja pasakoja apie gaisrus infrastruktūros objektuose dėl karo veiksmų. Ji taip pat paminini, kad regioną bombarduoja rusų aviacija. „Per 11 dienų Rusijos bombonešiai numetė aštuonias bombas, aštuonias bombas Belgorodo srities teritorijoje.

Prie Toronto rotušės pirmadienį pirmą kartą buvo iškelta Palestinos vėliava. Tai pirmas kartas, kai palestiniečių vėliava buvo iškelta didžiausiame Kanados mieste po to, kai rugsėjį kanadiečių vyriausybė pripažino Palestinos valstybę. Kanada prisijungė prie kelių Vakarų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir Prancūziją, kurios Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažino Palestinos valstybę. Šis žingsnis sukėlė tiek Izraelio, tiek Jungtinių Valstijų pasipiktinimą.

Indijos policija pirmadienį pranešė, kad per naktį įvykusią autobuso avariją Saudo Arabijoje žuvo 45 musulmonų piligrimai. „Tragiška autobuso avarija Saudo Arabijoje, į kurią pateko Indijos piligrimai, kelia didelį nerimą“, – žurnalistams sakė Haidarabado, iš kurio, kaip pranešama, į kelionę vyko dauguma Indijos piliečių, policijos komisaras V. C. Sajjanaras. „Preliminariais duomenimis, incidento metu autobuse buvo 46 žmonės, iš jų, deja, išgyveno tik vienas“, – pridūrė jis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pritarus, Kongresas imasi naujo sankcijų paketo Rusijai – pasak senatoriaus Lindsey Grahamo, šios priemonės turėtų sustiprinti spaudimą Kremliui ir priartinti taikos derybas, rašoma UNIAN. Gavęs JAV prezidento D. Trumpo pritarimą, Kongresas pereina prie dvipartinio įstatymo projekto dėl papildomų sankcijų Rusijai svarstymo, pareiškė JAV senatorius L. Grahamas.

Luvro muziejus pirmadienį pranešė atsargumo sumetimais uždarantis vieną iš savo galerijų, audito metu nustačius kai kurių pastato sijų konstrukcinius trūkumus.  „Campana“ galerija, kurioje yra devynios senovės graikų keramikai skirtos salės, bus uždaryta, kol bus atliekami tyrimai dėl „tam tikrų sijų, laikančių antro aukšto grindis“ virš jos, sakoma pranešime.

Italijos ugniagesiai pirmadienį pranešė radę naktį įvykusios purvo nuošliaužos, sunaikinusios tris namus šiaurės rytų Italijoje, auką ir tęsiantys antrojo dingusio asmens paieškas.  Ugniagesiai aukos tapatybės nenustatė, tačiau žiniasklaida pranešė, kad tai gyventojas iš Vokietijos, per liūtį išėjęs iš namų aplankyti 83 metų kaimyno. Tada ir įvyko purvo nuošliauža.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen raginimą toliau teikti finansinę paramą Ukrainai ir palygino paramą karo nuniokotai šaliai su „dėže degtinės alkoholikui“, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė gavęs U. von der Leyen laišką, kuriame ji prašo ES valstybių padėti kompensuoti Ukrainos biudžeto deficitą. Paramą Ukrainai palygino su „dėže degtinės alkoholikui“ „Keista.

Rusijos veiksmai Europoje jau peržengė įprastos įtampos ribas – ekspertas perspėja, kad Maskva vykdo hibridinį karą ir gali smogti be jokio įspėjimo. Karo analitikas Ivanas Stupakas sako, kad Kremlius jau pasirengęs naujam konflikto etapui, o Europa galbūt išgyvena paskutines taikias dienas, skelbia UNIAN. „Rusijai tai, ką ji dabar daro Europoje, jau yra karas. Asimetrinis, hibridinis – vadinkite tai kaip norite, bet jis tęsiasi“, – sakė analitikas.

Keliose susirašinėjimo programėlėse išplatintas pranešimas apie neva rengiamus teroro išpuolius maždaug 20-yje Berlyno mokyklų sukėlė nerimą Vokietijos sostinėje.  Policija sulaukė daugiau nei 900 pagalbos skambučių dėl tariamos grėsmės, pirmadienį pranešė atstovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antrą kartą suteikė malonę JAV Kapitolijaus šturme 2021-ųjų sausio 6-ąją dalyvavusiam sukarintos grupuotės nariui, kuris kalėjo už neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą. D. Trumpas jau buvo suteikęs malonę kraštutinių dešiniųjų grupės „Oath Keepers“ nariui Danui Wilsonui ir daugiau nei 1,5 tūkst. kitų riaušininkų sausio 20-ąją, savo inauguracijos dieną.

Tyrėjai įtaria, kad lenkų geležinkelio linijos, padedančios aprūpinti karo nuniokotą Ukrainą, sabotažas buvo įvykdytas „užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu“, pirmadienį pranešė Lenkijos nacionalinė prokuratūra. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, ką ji apibūdino kaip „teroristinio pobūdžio sabotažą“, remiantis pareiškimu, paskelbtu praėjus dienai po pastebėtos žalos geležinkelio linijoje, kuria gabenamos prekės į nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos, nepaisydamos galiojančių paliaubų, Gazos Ruože nukovė du palestiniečius, kurie esą kėlė grėsmę kariams. Per vieną incidentą apsiaustos teritorijos šiaurėje keli asmenys peržengė vadinamąją geltonąją liniją, už kurios atsitraukė Izraelio kariuomenė. Pasak Izraelio gynybos pajėgų (IDF), ši žmonių grupė netoli Izraelio karių padėjo įtartinus objektus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienio vakarą Berlyne susitiks su kolegomis iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, pranešė vyriausybės atstovas, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau tą pačią turėtų atvykti į Berlyną dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame paskatinti didesnį Europos skaitmeninį suverenitetą.

Dmitrijus Medvedevas kirto Emanueliui Macronui – Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas pareiškė, kad karo Ukrainoje pabaigos datas nustatinėti gali tik Maskva, o „specialioji operacija“ tęsis tol, kol Kremlius pasieks savo tikslus. Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas sureagavo į Prancūzijos prezidento E. Macrono prognozę dėl to, kada baigsis karas Ukrainoje.

Nigerija derasi su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento Donaldo Trumpo grasinimų imtis karinės intervencijos dėl džihadistų žudomų šioje šalyje gyvenančių krikščionių, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Nigerijos užsienio reikalų ministras. „Mes aptariame, kaip galime bendradarbiauti spręsdami saugumo iššūkius, kurie yra svarbūs visai planetai“, – sostinėje Abudžoje duodamas interviu sakė Nigerijos užsienio reikalų ministras Yusufas Tuggaras.

153 palestiniečių atskraidinimas į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) yra įtartinas ir rodo „aiškią darbotvarkę“ išvalyti Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą nuo palestiniečių, pirmadienį pareiškė PAR užsienio reikalų ministras Ronaldas Lamola. Ši palestiniečių grupė ketvirtadienį užsakytu lėktuvu atskrido į Johanesburgą. Grupės narių pasuose nebuvo išvykimo iš Izraelio antspaudų. „Mes, kaip Pietų Afrikos vyriausybė, esame įtarūs dėl šio lėktuvo atskridimo aplinkybių“, – reporteriams sakė R. Lamola.

Rusija okupuotame Donecke planuoja beveik 9,5 mln. eurų vertės „karo turizmo“ projektą – lankytojams ketinama siūlyti ekskursijas po nuo karo nusiaubtas teritorijas, nors pats regionas vis dar kenčia nuo infrastruktūros griūties, vandens ir degalų trūkumo.

Danijoje vietos ir regionų valdžios rinkimų išvakarėse kelių partijų interneto svetainės patyrė kibernetinę ataką, už kurią atsakomybę prisiėmė prorusiški programišiai. Konservatorių ir kairiosios pakraipos Raudonųjų ir žaliųjų aljanso svetainės pirmadienio rytą kurį laiką buvo nepasiekiamos, pastebėjo naujienų agentūros AFP žurnalistas. Taip pat buvo paveiktas interneto laikraštis „The Copenhagen Post“, skelbiantis Danijos naujienas anglų kalba.

JAV sankcijos smogia Rusijos energetikos sektoriui: dėl Indijos ir Kinijos atsitraukimo „Urals“ naftos kaina smuko iki vos 36 JAV dolerių (maždaug 31 euro) už barelį, o Maskva ruošiasi dar vienam biudžeto smūgiui, nes pirkėjai masiškai vengia „Rosneft“ ir „Lukoil“ produkcijos.

Maskva pasmerkė Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso „karo kurstymo retoriką“, kai šis perspėjo, kad Rusija artimiausiu metu gali užpulti NATO narę.  „Rusijoje nėra jokių konfrontacijos su NATO šalininkų“, – pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis reagavo į interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, per kurį B. Pistoriusas sakė, kad Rusija gali užpulti NATO šalį 2029 metais.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pareiškė, kad nors buvusios Bangladešo ministrės pirmininkės Sheikh Hasinos (Šeich Hasino) nuteisimas už nusikaltimus žmoniškumui yra „svarbus momentas aukoms“, jai neturėjo būti skirta mirties bausmė. 78 metų Sh. Hasina nepaisė teismo nurodymo grįžti iš Indijos ir dalyvauti teismo procese dėl to, ar ji įsakė imtis mirtinų represijų prieš studentų vadovaujamą sukilimą, dėl kurio 2024 metų rugpjūtį ji buvo nušalinta nuo pareigų.

Europos Komisija įvardijo prognozę, kada gali baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą – institucijos vertinimu, tai gali nutikti jau 2026-ųjų pabaigoje. Tokia prielaida tapo pagrindu naujam trijų finansavimo scenarijų pasiūlymui, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę ES paramą Kyjivui ir išlaikyti spaudimą Maskvai.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paragino visą ministrų kabinetą atsistatydinti dėl korupcijos skandalo, kuris šiuo metu krečia šalį, bandančią atremti Rusijos visapusišką invaziją. „Visas korumpuotas ministrų kabinetas ir visi jo nariai turi atsistatydinti“, – vaizdo kreipimesi pareiškė šis opozicijos politikas.

Virš Baltijos pakrantės pastebėti JAV strateginiai bombonešiai „B-52“ sukėlė įtampos bangą. NATO misijai vykstant netoli Rusijos sienų, Maskva reagavo skubiai – į pakrantę, esančią šalia Vokietijos, pasiuntė karo laivus. JAV bombonešiai „B-52“ jau keletą dienų skraido virš Šlėzvigo-Holšteino ir Meklenburgo-Pomeranijos.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo prisijungė prie Ukrainos gynybos įmonės „Fire Point“, žinomos dėl savo gaminamų ilgojo nuotolio raketų „Flamingo“, patariamosio valdybos. Apie tai pirmadienį pranešė portalas „Kyiv Indepdenent“, remdamasis naujienų agentūros „The Associated Press“ paskelbta informacija.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pagrasino nepaskirti ministru pirmininku neseniai parlamento rinkimus laimėjusio Andrejaus Babišo, verdant ginčui dėl jo interesų konflikto.  Pirmadienį P. Pavelas pareiškė, kad A. Babišas privalo pasirinkti arba verslininko, arba politiko vaidmenį.

 BBC valdybos pirmininkas pirmadienį pažadėjo kovoti su milijardų dolerių vertės ieškiniu, kurio britų transliuotojui už neva šmeižtą grasina JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Noriu jums aiškiai pasakyti – mūsų pozicija nepasikeitė. Ši šmeižto byla neturi pagrindo, o mes esame pasiryžę kovoti“, – savo pranešime darbuotojams sakė Samiras Shah, kilus ginčui dėl BBC laidos, kurioje buvo klaidingai sumontuota D. Trumpo kalba. JAV prezidentas penktadienį pagrasino BBC iškelti 5 mlrd.

Lenkija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su ginkluota agresija. Sabotažo aktai geležinkeliuose neturės įtakos tolesnei Varšuvos paramai Kyjivui, agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wewioras. „Mūsų parama besiginančiai Ukrainai yra nedviprasmiška“, – tvirtino jis, paklaustas, ar pastarojo meto sabotažo aktai Lenkijos geležinkeliuose gali daryti įtaką būsimai paramai Ukrainai.

Emmanuelis Macronas įsitikinęs – Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis dar iki jo kadencijos pabaigos. Tai jis pareiškė po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu, pabrėždamas, kad Europa kartu su JAV didins spaudimą Kremliui ir jau dabar ruošiasi stiprinti kovą su Rusijos „šešėliniu laivynu“. Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigia manąs, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis iki kitų Prancūzijos prezidento rinkimų, kurie turėtų įvykti 2027 metais.

NATO vadovas Markas Rutte sureagavo į Lenkijoje fiksuotą sabotažo aktą geležinkelyje ir teigia, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją, tačiau kol kas laukia oficialių tyrimo išvadų. Incidentas, dėl kurio sutriko svarbūs tarpmiestiniai ir tarptautiniai maršrutai, kelia vis didesnį nerimą Lenkijos institucijoms ir šalies vadovybei. Kaip praneša „Evropeiskaja pravda“, apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje Briuselyje, surengtoje kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.

Siekdama nuraminti susirūpinusią Belgiją, Europos Komisija (EK) pasiūlė dideles garantijas Ukrainai suteikiamai 140 mlrd. eurų paskolai. Anot EK, Belgija nebus palikta viena spręsti teisinių ar finansinių pasekmių, susijusių su šalies teritorijoje esančio Rusijos turto panaudojimu, rašo „Politico“. Leidinys susipažino su vidiniu pranešimu, kuris buvo pridėtas prie pirmadienio ryte Europos Sąjungos (ES) sostinėms išsiųsto laiško.

Nuo pirmadienio skrydžiai JAV vėl vykdomi pagal įprastą tvarkaraštį, atšaukus vyriausybės uždarymo metu įvestus apribojimus, pranešė Federalinė aviacijos administracija (FAA).  Sekmadienio vakarą FAA pranešė, kad apribojimai bus panaikinti ir „įprastas darbas galės būti atnaujintas“ visoje šalyje nuo 6 val. Vašingtono laiku. Tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti dėl darbuotojų trūkumo per vyriausybės uždarymą, trukusį rekordiškai ilgai – 43 dienas.

Kinija tapo vieninteliu ir pagrindiniu šaltiniu, leidžiančiu Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimui ne tik išgyventi spaudžiamam sankcijų, bet ir aktyviai vykdyti Rusijos valstybės karinius užsakymus. Tai atskleidė naujausias tyrimas, atliktas buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“, apie kurį pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA.