78 metų Sh. Hasina nepaisė teismo nurodymo grįžti iš Indijos ir dalyvauti teismo procese dėl to, ar ji įsakė imtis mirtinų represijų prieš studentų vadovaujamą sukilimą, dėl kurio 2024 metų rugpjūtį ji buvo nušalinta nuo pareigų.
Bangladešo teismas anksčiau pirmadienį pripažino nušalintąją ministrę pirmininkę kalta dėl nusikaltimų žmoniškumui ir skyrė jai mirties bausmę.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2024 metų nuo liepos iki rugpjūčio žuvo iki 1,4 tūkst. žmonių, kai Sh. Hasinos vyriausybė, nesėkmingai mėginusi išsilaikyti valdžioje, įsakė susidoroti su protestuotojais.
JT žmogaus teisių biuras, kuris vasarį paskelbtoje ataskaitoje nustatė, kad buvusi Bangladešo vyriausybė atsakinga už plačiai paplitusias ir sistemingas atakas prieš protestuotojus, ir perspėjo, kad šie pažeidimai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui, palankiai įvertino priimtus nuosprendžius.
Nuo ataskaitos paskelbimo „raginame, kad kaltininkai, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus“, – pareiškime teigė JT žmogaus teisių biuro atstovė Ravina Shamdasani.
„Mes taip pat paraginome užtikrinti aukoms galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir kompensacijomis“, – pridūrė ji
R. Shamdasani išreiškė susirūpinimą, kad teismo procesas už akių galėjo neatitikti visų tarptautinių tinkamo proceso ir teisingo teismo standartų, ir pridūrė: „Mes taip pat apgailestaujame dėl mirties bausmės skyrimo, kam mes prieštaraujame visomis aplinkybėmis.“
R. Shamdasani pabrėžė, kad JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas tikisi, jog „Bangladešas tęs visapusišką tiesos atskleidimo, žalos atlyginimo ir teisingumo procesą kaip kelią į nacionalinį susitaikymą ir gijimą“.
„Tai turėtų apimti prasmingą ir transformuojančią saugumo sektoriaus reformą, kuri atitiktų tarptautinius standartus, siekiant užtikrinti, kad šie pažeidimai ir piktnaudžiavimai niekada nepasikartotų“, – teigė ji.
Pasak jos, Žmogaus teisių biuras yra pasirengęs padėti Bangladešui. Tuo metu V. Turkas ragino visus „išlikti ramiems ir laikytis santūrumo“ reaguojant į nuosprendžius, pridūrė R. Shamdasani.
Sh. Hasina valdžioje buvo nuo 2009 metų, tačiau pernai sausį buvo apkaltinta rinkimų klastojimu. Po to kilę universitetų studentų mitingai prieš valstybės tarnautojų įdarbinimo kvotas netrukus peraugo į kruvinus neramumus ir reikalavimus, kad premjerė atsistatydintų.
Rugpjūčio pradžioje ji paliko postą ir išvyko iš šalies, o protestuotojai šturmavo jos rezidenciją Dakoje.
Kariškiai po Sh. Hasinos pabėgimo sutiko su studentų reikalavimais, kad Nobelio premijos laureatas Muhammadas Yunusas (Muhamadas Junusas) vadovautų laikinajai vyriausybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
