Karas Ukrainoje

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 48 rusų dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo šeštadienio 22.00 val. rusai atakavo Ukrainą 72 „Shahed“ tipo dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat buvo paleista viena „Iskander“ balistinė raketa. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Sekmadienio 8.30  val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį vyresniems nei 60 metų asmenims tarnauti kariuomenėje. Norintys sudaro vienerių metų sutartį su dviejų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Anksčiau pensininkai nebūdavo traukiami į karinę registraciją. Tad dabar Ukrainoje susiformavo ištisi savanorių daliniai, kovojantys be atlyginimų ir socialinių garantijų. Į vieną iš jų vyko ir mūsų kolegos iš Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasveikino šalį su Nepriklausomybės diena, teigdamas, kad yra kuriama Ukraina, kuri būtų pakankamai stipri, kad galėtų gyventi saugume ir taikoje.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is sekmadienį atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Vizitas sutampa su Ukrainos Nepriklausomybės diena.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, jau kelis mėnesius draudžia Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje jų pristatytomis ATACMS ilgojo nuotolio raketomis. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV vyriausybės atstovais. JAV administracija esą apribojo Ukrainos karines operacijas šiais ginklais, Baltiesiems rūmams mėginant įtikinti Kremlių pradėti taikos derybas. JAV vyriausybė įvedė aukščiausio lygio leidimų išdavimo procedūrą, rašo leidinys.

Rusijos kariuomenei numušus Ukrainos droną, sekmadienį Kursko atominėje elektrinėje kilo gaisras, pranešė pareigūnai. Kursko atominėje elektrinėje Vakarų Rusijoje „prietaisas detonavo“ po smūgio ir sukėlė gaisrą, kurį, pasak elektrinės pareigūnų, „užgesino ugniagesių komandos“. Nukentėjusiųjų dėl drono smūgio objekte, kurio pajėgumai buvo sumažinti, nėra.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

Chersono srities Komišanio rajone rusų dronai apgadino mokyklą ir administracinį pastatą. Apie tai pranešė Chersono srities karinė administracija „Telegram“ tinkle. „Dėl kelių dronų atakų Komišanio rajone buvo apgadinta švietimo įstaiga ir administracinis pastatas“, – teigiama pranešime. Pažymima, kad smūgių metu buvo sudaužyti langai, sienos ir lubos. Kaip pranešta, Rusijos kariai iš drono numetė sprogmenis ant nepilnamečio Novoraiske, esančio Chersono srityje, ir jį sužeidė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė du kaimus Rytų Ukrainos Donecko srityje, didindamos karinį spaudimą ant žemės tuo metu, kai pasaulio lyderiams sunkiai sekasi tarpininkauti siekiant užbaigti karą. Rusijos pajėgos pamažu žengia į priekį šiame kovų apimtame rytiniame regione, artėdamos prie Kyjivo pagrindinės gynybinės linijos. Maskvos gynybos ministerija tinkle „Telegram“ teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Srednejės ir Kleban-Byko kaimus.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinį kartą akis į akį matėsi 2019 m. Pastaraisiais metais girdėjosi ne vienas raginimas jiems vėl susitikti, tai siūlė ir V. Zelenskis. Tačiau jųdviejų susitikimas taip ir neįvyko. Galiausiai pirmadienį po susitikimo su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais D. Trumpas pareiškė, kad pradėjo planuoti V. Zelenskio ir V. Putino sutikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino tautiečius su Nacionalinės vėliavos diena ir akcentavo, kad Ukraina neatiduos savo žemių okupantams. Valstybės vadovas apie tai kalbėjo oficialiuose Nacionalinės vėliavos dienos renginiuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Ši vėliava yra daugybės mūsų žmonių laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tikslas ir svajonė. Jie saugo šią vėliavą, nes jie žino: mes neatiduosime savo žemių okupantui“, – tvirtino V. Zelenskis.

Leisdamasis po skrydžio sudužo Ukrainos kovinis orlaivis MiG-29, pilotas žuvo, šeštadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Sudužimo priežastis vis dar tiriama. Sovietiniai lėktuvai MiG-29 sudaro nedidelių Ukrainos oro pajėgų, kurios nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį iš Lenkijos ir Slovakijos gavo tokio pat tipo orlaivių, pagrindą. Oro pajėgos taip pat paskelbė apie naktį paleistus 49 Rusijos bepiločius orlaivius, 36 iš jų buvo perimti.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 36 iš 49 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos kariai atakavo Ukrainą nuo rugpjūčio 22 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos. Kaip teigiama, nuo penktadienio, rugpjūčio 22 d., 22.40 val. rusai iš Šatalovo, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių paleido 49 puolamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius.

Praėjusią parą, rugpjūčio 22-ąją, Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 16 civilių, tinkle „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 16 žmonių“, – parašė O. Prokudinas. Pasak jo, Chersono miestas ir dar 27 srities gyvenvietės patyrė priešo bepiločių orlaivių atakas, oro smūgius ir apšaudymą iš artilerijos.

Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne tik fronto linijose, bet ir tyliai – politinėse salėse, derybose bei per manipuliacijas mažumų teisėmis. Ekspertai įspėja, kad Kremlius nuosekliai siekia skaldyti Europą, remdamas šovinistus, „naudingus idiotus“ ir atverdama senas istorines žaizdas. Kai karas siaučia fronto linijoje, su tranšėjomis, tankais, dronais ir raketomis, jis matomas.

Ukrainos sostinėje Kyjive dėl bepiločių orlaivių atakų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinė administracija. „Sostinėje dėl priešo bepiločių orlaivių grėsmės paskelbtas oro pavojaus signalas“, – sakoma pasirodžiusiame įraše. Karinė administracija paragino gyventojus nedelsiant vykti į artimiausias slėptuves ir jose pasilikti, kol pavojaus signalas bus išjungtas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Ovaliajame kabinete, kaltę dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eilinį kartą suvertė prieš tai buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pasak jo, jei D. Trumpas ir toliau būtų prezidento poste, dabartinis karas nebūtų įvykęs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kirto dėl karo Ukrainoje – pareiškė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“. Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau. „Tada priimsiu sprendimą, ką darysime.

Italijoje šią savaitę sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl Rusiją ir Europą jungiančių povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo 2022 metais, penktadienį atsisakė būti išduotas Vokietijai, pranešė žiniasklaida. 49-erių metų vyras, kurį Italijos prokurorai įvardijo kaip Serhijų K., o žiniasklaidoje buvo nurodyta ir jo pavardė – Kuznecovas, buvo suimtas ankstyvą ketvirtadienio rytą Italijos Riminio provincijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas artėja prie sprendimo kaip niekad anksčiau. Jo teigimu, taikos susitarimą labiausiai lems Rusijos sąlygos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandydamas tarpininkauti, suprato konflikto sudėtingumą. Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos sąlygos greičiausiai turės didesnę įtaką taikos pasiekimui nei Ukrainos, rašo Rusijos naujienų agentūra TASS.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos. „ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai. EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd.

JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu. Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą, rašo portalas „SkyNews“. „Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis bendradarbiaus“, – atsakė D. Trumpas po paklausimo, ar ketina dalyvauti planuojamame susitikime, kuriame turėtų dalyvauti V. Zelenskis ir V. Putinas. „Žinote, tai primena aliejų ir actą. Jie nelabai gerai sutaria dėl suprantamų priežasčių.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas kartu su JAV dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumą. Pasak jo, šios garantijos turėtų tapti papildomu saugumo lygmeniu po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. M. Rutte tai apibūdino kaip „antrąjį lygmenį“ po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko vieninteliu žmogumi, galinčiu sustabdyti karą ir Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, praneša „Ukrinform“. Apie tai valstybės vadovas pranešė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. „Trumpas yra vienintelis žmogus, kuris gali sustabdyti Putiną“ „Turėjau ilgą pokalbį su prezidentu Trumpu ir mes susitarėme, kaip galėtų vykti diplomatiniai procesai.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikalaudamas iš Ukrainos didelių teritorinių nuolaidų pagal taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti trejus metus trunkantį karą, iš tikrųjų ruošia spąstus.  Rusijos lyderis reikalauja iš Ukrainos teritorinių nuolaidų mainais už plataus masto invazijos sustabdymą, tačiau šių reikalavimų patenkinimas reikštų valstybės, kuri pradėjo karą, apdovanojimą, sakė Kaja Kallas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka giriasi juokeliu, kurį sugalvojo pasakyti Donaldui Trumpui. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, A. Lukašenka gyrėsi savo pokalbiu su D. Trumpu. Esą pokalbio metu nutrūko ryšys, o kai ryšys atsirado, A. Lukašenka pasakė juokelį. „Aš sakau: „Donaldai, kažkokie priešai įsikišo į mūsų pokalbį“, – pasakoja jis. Jų pokalbis vyko prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje.

Po Ukrainos dronų atakos Voronežo srityje stipriai sutriko traukinių eismas, rašo „Moscow Times“. Maskvos Paveleckio stotyje ėmė būriuotis žmonės, traukiniai vėluoja. Tvarkaraščiai rodo, kad vėluoja bent 50 traukinių. Kai kurie – net keturias valandas. Siekiant suvaldyti situaciją, trumpinamas traukinių stovėjimo laikas. Ukrainos dronai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį puolė Voronežo sritį.

Ukrainiečių interneto portale „European Pravda“ ketvirtadienį buvo paskelbtas straipsnis, kuriame Lietuvos socialdemokratai kritikuojami už planus dirbti su „Nemuno Aušra“, Lenkų rinkimų akcija. Straipsnyje Lenkų rinkimų akcija vadinama prorusiška, o „Nemuno Aušra“ vadinama populistine ir priešiška Ukrainai. „Tai atvirai populistinė partija, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo tiriamas dėl antisemitinių pareiškimų.

Ukrainos sąjungininkams sukant galvas, kokiais saugumo garantijas šaliai suteikti, Kyjivas artėja link savo užsibrėžto tikslo – turėti savo pasigamintų sparnuotųjų raketų, galinčių pasiekti taikinius visoje Rusijos europinėje dalyje ir nešančių galingą kovinę galvutę. Pastaruoju metu serijiniu būdu pradėtos gaminti, „Flamingais“ pavadintos raketos, panašu, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Ukrainos kariuomenė pranešė vėl atakavusi Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta teka Vengrijos ir Slovakijos kryptimi. Kovinių dronų taikinys buvo Unečos siurblinė Vakarų Rusijos Briansko srityje, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų dalinio vadas Robertas Bovdis. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas feisbuke rašė, kad naftos tekėjimas į Vengriją nutrauktas. Jis kalbėjo apie dar vieną ataką prieš jo šalies energetinį saugumą.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard uždraudė dalytis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas su partneriais, skelbia „CBS News“. Anot leidinio, direktyva išleista prieš kelias savaites. Agentūros buvo įpareigotos nesidalinti informacija Joje nurodoma, kad visa informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas neturi būti dalijamasi su JAV sąjungininkų žvalgybos partneriais.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.

Penktadienį naujose Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip lyderis Kim Jong Unas klūpi priešais karių, žuvusių kovojant už Rusiją prieš Ukrainą, portretus ir laiko apkabinęs emocijų neslepiantį kareivį, kuriam pavyko išgyventi šį konfliktą.

Po Rusijos masinių oro atakų prieš Ukrainą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, regis, nurodė pagrindą Ukrainai imtis puolimo prieš Rusiją, aprimus pagreičiui taikos derybose. Socialiniuose tinkluose jis sukritikavo savo pirmtaką Joe Bideną už tai, kad šis nesuteikė Kyjivui ginkluotės, reikalingos „duoti atkirtį“. „Joe Bidenas neleido Ukrainai duoti atkirčio, tik gintis.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovos pareiškimus.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.

Penktadienį Ovaliajame kabinete JAV prezidento Donaldo Trumpo žurnalistai paklausė, ar jis imsis kokių nors veiksmų dėl karo Ukrainoje sustabdymo.

 Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo nuolatinės gynybos turi pati pereiti į puolimą. „Šitas karas turi baigtis, turime daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi. Kremliaus vadovas esą supranta „tik jėgą ir spaudimą“. Ukrainos kariuomenė, anot V. Zelenskio, toliau saugos šalį ir žmones. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai teisus, kad tai turi vykti ne tik ginantis.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį nustatė dviejų savaičių terminą taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos įvertinti. „Sakyčiau, kad per dvi savaites sužinosime vienaip ar kitaip“, – teigė jis interviu telefonu, paklaustas apie galimybes sudaryti taikos susitarimą. „Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“, – neišsiplėsdamas sakė D. Trumpas televizijos „Newsmax“ vedėjui Toddui Starnesui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši vengia „būtinybės“ surengti dviejų šalių lyderių susitikimą, nepaisydama vadovaujant JAV dedamų pastangų surengti tokį viršūnių susitikimą ir pamėginti užbaigti karą. „Dabartiniai signalai iš Rusijos, atvirai kalbant, yra nepadorūs. Jie bando išvengti būtinybės susitikti. Jie nenori užbaigti šio karo“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienio vakarą paskelbtame kreipimesi pabrėžė V. Zelenskis.

Per artimiausias dvi savaites pasaulis sužinos, ar baigsis karas Ukrainoje, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Be to, laidoje „Todd Starnes Show“ jis pridūrė, kad galbūt jam teks panaudoti kitą taktiką, kad taika būtų pasiekta. „Per dvi savaites sužinosime, ar Ukrainoje bus taika. Bet kokiu atveju. Po to gali tekti imtis kitokios taktikos“, – sakė JAV prezidentas. Amerikos lyderis nepraleido progos pasakyti keletą žodžių apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.