Karas Ukrainoje

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas kare su Ukraina – gauti visišką kontrolę šalyje, pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. Todėl, jeigu Ukraina nėra okupuota, tai yra šalies pergalė. „[Putinas], žinoma, nori mus visiškai okupuoti. Jam tai būtų pergalė. Kol jis to negali padaryti, pergalė yra mūsų pusėje. Todėl mums išlikimas yra pergalė. Nes mes išgyvename dėl savo tapatybės, savo šalies, savo nepriklausomybės“, – sakė V. Zelenskis interviu ABC News.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ABC News“ pakomentavo JAV ir Rusijos lyderių susitikimą akis akį, kuris vyko Aliaskoje rugpjūčio 15 dieną. Anot V. Zelenskio, su Donaldu Trumpu susitikęs Vladimiras Putinas gavo tai, ko norėjo. „Gaila, kad Ukraina ten nedalyvavo, nes manau, kad Trumpas davė Putinui tai, ko jis norėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas.  „Putinas norėjo susitikti su Trumpu ir jis tai gavo“, – pridūrė jis.

Didžiausias nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos raketų ir dronų išpuolis prieš Ukrainą rodo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori baigti karo, o priešingai – demonstruoja savo pasirengimą tolesniam karo veiksmų eskalavimui, rašo „The Telegraph“. Leidinyje ypač pabrėžiama, kad per paskutinį apšaudymą buvo apgadintas vyriausybės pastatas. Kaip teigiama straipsnyje, žalą galėjo padaryti perimto drono nuolaužos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis yra pasirengęs griežtinti sankcijas Rusijai, jog priverstų ją sudaryti taikos susitarimą. Jis tokias pastabas žurnalistams išsakė sekmadienį prieš lipdamas į sraigtasparnį ant Baltųjų rūmų vejos, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Paklaustas, ar jis yra pasirengęs pereiti prie antrojo sankcijų Rusijai etapo ir nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, D. Trumpas atsakė: „Taip.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Rusija daugiausiai taikosi į Ukrainos energetiką, rašo „Ukrainska Pravda“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad po naujausios masinės Rusijos atakos Ukrainoje yra nepatenkintas. Rusija sekmadienio naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus. Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive. „Nesu patenkintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.

Daugiau kaip 800 dronų ir 13 raketų šiąnakt skriejo į Ukrainos teritoriją. Tai – masiškiausia agresorės ataka nuo invazijos pradžios. Pirmą kartą apgriautas valdžios simbolis: dronas rėžėsi į vyriausybės pastatą. O Kyjivas sudavė dar daugiau smūgių strategiškai svarbiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, kliuvo ir „Družbos“ magistralei. Ukrainos pajėgos fejerverkais pradeda nakties puolimą prieš agresorę Rusiją.

1945-ųjų gegužės 8-ąją Europoje nuaidėjus šūviams ir pasirašius Vokietijos kapituliaciją, milijonams karo išvargintų žmonių atrodė, kad Antrasis pasaulinis baigėsi. Tačiau šimtams tūkstančių ukrainiečių kovos dar tik prasidėjo – jie buvo pasiųsti į tūkstančius kilometrų nuo gimtinės esančią Mandžiūriją ir Kurilų salas, kad galutinai parklupdytų Japoniją. Šis kruvinas frontas, kainavęs tūkstančius gyvybių, ilgus dešimtmečius liko nutylėtas, o jo dalyviai – istorijos paraštėse.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs „padidinti spaudimą“ Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tikrųjų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.  Šie pareiškimai pasirodė po naktį surengto puolimo, per kurį Rusija paleido į Ukrainą didžiausią nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus dronų ir raketų skaičių, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.

Diplomatinės viltys pasiekti taikos susitarimą greit išblėso, o Ukrainai tenka ruoštis atšiauriai žiemai, lydimai vis intensyvėjančių Rusijos atakų, rašo CNN. Jeigu ankstesniais metais Kyjivą gelbėjo JAV ir ES pagalba, tai šįmet Donaldo Trumpo administracijos ketinimai nenuteikia Volodymyro Zelenskio komandos viltingai.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pasmerkė naujausius Rusijos raketų ir dronų išpuolius Ukrainoje, kurie, pasak jų, įrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nėra linkęs derėtis. „Kremlius vėl tyčiojasi iš diplomatijos, niekina tarptautinę teisę ir žudo be atrankos“, – sekmadienį platformoje „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį pasmerkė Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainą ir teigė, jog tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „į taiką žiūri nerimtai“. „Aš sukrėstas naujausio brutalaus naktinio antpuolio prieš Kyjivą ir Ukrainą. Šie bailūs puolimai rodo, jog Putinas mano galįs veikti nebaudžiamai. Į taiką jis žiūri nerimtai“, – pareiškime teigė K. Starmeris.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, nuo šeštadienio pabaigos iki sekmadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 805 bepiločius orlaivius ir 13 raketų – tai buvo didžiausia oro ataka per visą karą. „Oro pajėgų padaliniai aptiko ir stebėjo 818 oro atakos objektų“, – paskelbė oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“. Oro gynyba numušė arba nuslopino 747 bepiločius orlaivius ir keturias raketas, pridūrė ji.

Ukrainos desantinės pajėgos Pokrovsko kryptimi ruošiasi naudoti amerikietiškus pėstininkų kovos mašinas „Bradley“. Situacija šioje fronto dalyje yra ypač sunki. Tad ši technika, kurią kariškiai gavo prieš kelis mėnesius pasitarnaus ginant šalį nuo rusofašistų. Sergėjus aiškina, kad šioje kovos mašinoje viena rankena ir pavaros keičiamos, ir užsiveda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnį transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, kuris padės daryti realų spaudimą Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhaga, Paryžius, Užhorodas. Pirmiausia – susitikimas su mūsų draugais iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto. Toliau – daugiau nei 35 valstybių koalicija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad 2026 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą surengs savo paties golfo aikštyne Majamyje, nors pirmosios kadencijos metu panašių planų atsisakė sulaukęs kaltinimų korupcija, be to, sakė, kad mielai susitikime matytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN. Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai. „Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.    ...

Penktadienį Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus ir sužeidė vieną žmogų, praneša „Ukrinform“. „Rugsėjo 5 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: tris Siverske ir vieną Bilycke. Per parą dar vienas asmuo regione buvo sužeistas“, – tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Donecko regione žuvo 3587 žmonės, dar 8016 buvo sužeisti.

Donaldas Trumpas prižada spręsti Ukrainos saugumo garantijų klausimą. Pasak jo, karas Ukrainoje privalo būti užbaigtas taikiai, kitaip „kaina bus labai didelė“, rašo portalas UNIAN. JAV prezidentas teigia, kad saugumo garantijų klausimas bus išspręstas, tačiau pabrėžia, kad pagrindinis vaidmuo tenka Europai. „Mes tai išspręsime. Mes jiems padėsime. Klausykite, norime išgelbėti daug gyvybių, todėl imsimės veiksmų. Žmonės to tikisi. Bet pirmiausia – Europa.

Iš Rusijos laikinai okupuotų teritorijų pagal Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ („Grąžinkime vaikus į Ukrainą“) grąžinta didelė grupė Ukrainos vaikų, penktadienį vakare pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. „Okupacijos metais jie patyrė priespaudą ir prievartą, jiems buvo brukama Rusijos propaganda, bet šiandien jie yra saugūs ir gauna reikiamą pagalbą Ukrainoje“, – tinkle „Telegram“ pažymėjo prezidento kanceliarijos vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad 2026 m. Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą surengs savo golfo kurorte Majamyje, nors pirmosios kadencijos metu panašaus sumanymo atsisakė, pasipylus kaltinimams korupcija. D. Trumpas žurnalistams taip pat paatviravo, kad susitikime Majamyje mielai priimtų ir Rusijos bei Kinijos vadovus.  Milijardierius D. Trumpas sakė, kad jo kurortas ir SPA „Trump National Doral“ yra ideali vieta kitų metų gruodžio mėn.

Slovakija nedalyvaus pokario saugumo garantijose Ukrainai, tačiau yra pasirengusi pasidalinti savo integravimosi į Europą patirtimi, kad Kyjivas nepadarytų tų pačių „lemtingų klaidų“, kurias savo laiku padarė Bratislava. Kaip praneša „Unian“ korespondentas, apie tai pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vadovauti didelės buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiais planais. Leidinys paaiškina, kad buferinė zona bus didelė demilitarizuota teritorija Ukrainos viduje, kuri skirs Rusijos ir Ukrainos teritorijas.

Net kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), „Rusijos draugų“, ypač Vengrijos, pozicija šiuo klausimu yra keista, per bendrą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa spaudos konferenciją po trumpo susitikimo Užkarpatėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie dabar sutinka su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie priima realybę taip pavėluotai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, taptų „teisėtais“ Maskvos puolimo taikiniais, taip įspėdamas Kyjivo sąjungininkus, kurie svarsto priemones dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo, praneša „Reuters“. Tai V. Putinas pareiškė dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užtikrino, kad 26 šalys įsipareigojo suteikti Ukrainai pokario saugumo garantijas, įskaitant tarptautines pajėgas sausumoje, jūroje...

Ukraina griežtai sureagavo į Kremliaus pasiūlymą surengti lyderių susitikimą Maskvoje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Vladimiro Putino kvietimas – ne nuoširdus, o skirtas blokuoti realų dialogą. Dar daugiau, Maskvos reikalavimai dėl saugumo garantijų Rusijai po karo Kyjive vertinami kaip absurdiški. Pasiūlymas surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą Maskvoje nėra rimtas ir rodo, kad V. Putinas jam nepasirengęs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.

Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad dabar kai kurių Europos šalių prieštaravimas atrodo keistai. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie jau priima Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie suvokia realybę taip vėluodami. Dar nuo 2013 m. Rusija ėjo link tokios paprastos minties.

Tarptautinei žiniasklaidai skelbiant apie Baltųjų rūmų planus mažinti karinę paramą Europai, penktadienį išleistame straipsnyje CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas vėl laikosi vieningos pozicijos. Pasak jo, šių dviejų valstybių lyderiai įsitikinę, kad Ukrainoje nepavyko pasiekti taikos dėl Europos kaltės.

Rusijos kariai, dalyvavę kare Ukrainoje, paskatino proveržį galūnių protezų gamyboje, teigia Rusijos gynybos viceministrė Ana Civiliova. „Šiuo metu mes tikriausiai esame lyderiai šioje srityje“, – sakė ji Vladivostoke vykusioje konferencijoje. A. Civiliova, vartodama Rusijos terminą „speciali karinė operacija“, apibūdinantį invaziją į Ukrainą, teigė: „Būtent specialiosios karinės operacijos dalyviai leido mums pasiekti tokį aukštą lygį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva. Putinas Zelenskiui žada 100 proc. saugumą Maskvoje Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą.

Per Rusijos smūgį kaime Ukrainos Charkivo srityje vėlai ketvirtadienį žuvo trys žmonės, pranešė regiono karinės administracijos vadovas. „Apie 21 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai bepiločiu orlaiviu atakavo Chotymlios kaimą“, – platformoje „Telegram“ teigė Olehas Synjehubovas. Jis sakė, kad žuvo du vyrai ir viena moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti. Anot jo, bent keli iš jų buvo kelių remonto tarnybos darbuotojai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė naujų komentarų apie Vladimiro Putino kvietimą Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Maskvą, rašo UNIAN. V. Putinas pakvietė V. Zelenskį atvykti į Maskvą. Ketvirtadienį V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimas yra būtinybė, tačiau teigė manantis, kad Rusija daro viską, jog susitikimą atidėtų. „Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, po jų kilo galingas gaisras, skelbia UNIAN. Socialinėse medijose pranešama, kad atakuota svarbi naftos bazė. Naftos bazė sunaikinta Okupacijos tyrimo centro vadovas Petro Andriuščenko sako, kad bazė buvo sunaikinta. „Degimas gana stiprus. Dabar Luhanske tikrai nebus nei benzino, nei dyzelinio kuro“, – sako jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po Paryžiuje įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, kurie dalyvautų Europos misijoje, įgyvendinant saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva prisiims atsakomybę už logistiką, pranešė Lenkijos radijas. „Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų. Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Dvidešimt šešios šalys įsipareigojo įnešti savo indėlį garantuojant Ukrainos saugumą po susitarimo dėl paliaubų ar taikos su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.  „Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar neužėmė aiškios pozicijos – dislokuoti karius Ukrainoje kaip „užtikrinimo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – po Kyjivo sąjungininkių susitikimo Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Per Rusijos ataką šiaurinėje Ukrainos dalyje ketvirtadienį žuvo du Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos nariai, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje teritorijoje, pranešė vietos gubernatorius. „Rusai tyčia taikėsi į Danijos pabėgėlių reikalų tarybos humanitarinės išminavimo misijos darbuotojus (...) žinoma, kad žuvo du žmonės“, – socialiniame tinkle parašė Černihivo srities vadovas Vjačeslavas Čausas.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad dėl Ukrainoje sužeistų kareivių skaičiaus ji tapo pasauline protezų gamybos lydere.  Maskva kaip didžiausią paslaptį saugo kare prieš Ukrainą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių ir retai atskleidžia informaciją apie aukas, tačiau nepriklausomi vertinimai rodo, kad jų yra šimtai tūkstančių.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Europos lyderiais aptarti saugumo garantijų Ukrainai, sąjungininkams siekiant užtikrinti ilgalaikę karinę paramą karo nuniokotai šaliai ir tolesnę JAV pagalbą po karo.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Vakarai Ukrainai davė „nesulaužomą pažadą“ – pasak jo, Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pasitikėti negalima, o agresiją būtina stabdyti griežtesnėmis priemonėmis.