Zelenskis paskelbė apie stiprinamas transatlantines pastangas daryti realų spaudimą Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnį transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, kuris padės daryti realų spaudimą Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kopenhaga, Paryžius, Užhorodas. Pirmiausia – susitikimas su mūsų draugais iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto. Toliau – daugiau nei 35 valstybių koalicija. Europos Vadovų Tarybos, Slovakijos ministro pirmininko ir Švedijos užsienio reikalų ministrės vizitai mūsų Užkarpatės regione. Šiomis dienomis vyksta daug derybų, kad Ukraina taptų dar stipresnė ir atsparesnė“, – tvirtino V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad „su mumis yra visa laisva Europa, Amerika, Kanada, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija ir kiti partneriai iš viso pasaulio“. Be to, jis priminė, kad 26 šalys jau yra pasirengusios imtis veiksmų Ukrainos saugumui užtikrinti.
V. Zelenskis padėkojo visiems lyderiams už bendras pastangas. Jis kartu akcentavo, kad prieš užtikrinant taiką būtina stumti Rusiją jos kryptimi ir daryti viską, jog Maskva liautųsi atmetinėjusi visas taikos iniciatyvas ir suvoktų karo tęsimo padarinius.
„Raktas į tai yra griežtos sankcijos ir muitai – bendros Europos ir Amerikos pastangos. Neturėtų būti jokios galimybės finansuoti Rusijos karo mašiną. Toliau reikia daugiau transatlantinio darbo, kad spaudimas iš tikrųjų būtų juntamas“, – dėstė prezidentas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu pranešė, kad 26 vadinamosios Norinčiųjų koalicijos šalys yra pasirengusios užtikrinti buvimą sausumoje, jūroje ar ore, jog garantuotų Ukrainos saugumą.
Ukrainos Zaporižios srityje per rusų bepiločio orlaivio smūgį žuvo moteris
Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu atakavo Primorską. Žuvo viena moteris, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Per priešo ataką Vasylivskio rajone žuvo 56 m. moteris“, – parašė jis.
I. Fedorovas patikslino, kad rusai Primorską atakavo FPV bepiločiu orlaiviu.
Rusijos pareigūnas: Ukrainos bepiločių orlaivių atakos netoli sienos pareikalavo aukų
Per Ukrainos bepiločių orlaivių atakas Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo trys žmonės, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Atakos įvyko keturiose skirtingose vietose, netoli sienos su Ukraina, platformoje „Telegram“ parašė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Anot pranešimų, per atskiras atakas žuvo autobuso ir furgono vairuotojai bei dar vienas vyras. Be to, dar du žmonės buvo sužeisti.
Ukraina jau daugiau nei trejus su puse metų stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją ir gindamasi taip pat smūgiuoja į taikinius Rusijos teritorijoje. Tačiau nuostoliai Rusijoje jokiu būdu nėra lygintini su siaubingais Maskvos karo prieš Ukrainą padariniais.
Zelenskis: nuo rugsėjo 1-osios – apie 2 200 Rusijos atakų
Praėjus vos šešioms rugsėjo mėnesio dienoms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad šį mėnesį jau būta apie 2 200 Rusijos atakų prieš jo šalį.
Maskva paleido daugiau nei 1 300 puolamųjų bepiločių orlaivių, beveik 900 sklendžiančių bombų ir iki 50 įvairaus tipo raketų. Ir vėl smogta į civilinę infrastruktūrą, tinkle „X“ paskelbtame įraše pažymėjo jis.
„Rusija ir toliau tęsia šį karą ir siekia paversti diplomatiją visišku farsu“, – rašė V. Zelenskis. Jis paragino didinti sankcijų spaudimą, plėsti ginklų tiekimą Ukrainai ir užtikrinti, kad tokios invazijos ateityje nepasikartotų.
Estijos prezidentas įspėja dėl galimo JAV kontingento Europoje mažinimo
Estijos prezidentas Alaras Karisas interviu leidiniui „Politico“ sakė, jog šalia Rusijos esančios Europos šalys turėtų pasirengti galimybei, kad Vašingtonas gali sumažinti savo karių skaičių šiame regione.
Pasak A. Kariso, jis stengėsi įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad svarbu išlaikyti karius rytiniame NATO flange, kai abu jie dvi valandas sėdėjo šalia vienas kito per balandį įvykusias popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
„Aš viską paaiškinau, – sakė Estijos lyderis šalies atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). – JAV karių buvimas Estijoje – ne tik Estijoje, (bet ir visoje) Europoje – yra lemiamas ir tai svarbu Jungtinėms Valstijoms, ne tik Europai.“
A. Kariso manymu, labai sunku prognozuoti, ką Vašingtonas darys Baltijos šalyse.
„Tokios šalys kaip Estija turi pasirengti bet kokiam scenarijui, o didžiausios NATO narės (pajėgų) mažinimo rizika reiškia, kad turėtume didinti savo pačių pajėgumus“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie saugumo garantijas Ukrainai, A. Karisas sakė, kad Maskva neturėtų turėti žodžio sprendžiant šį klausimą.
Paklaustas, ar tikisi, kad D. Trumpas didins spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, A. Karisas atsakė, jog „daug kas priklauso nuo Trumpo nuotaikos“.
„Jis tiek daug kartų diskutavo su Putinu ir niekas iš tikrųjų nevyksta (...). Galvoju, kad jis jau praranda kantrybę“, – sakė A. Karisas.
Jis įspėjo, kad Europos šalys neturėtų būti naivios dėl Kremliaus ketinimų artimiausiais mėnesiais toliau išbandyti Vakarų demokratijas, pavyzdžiui, kištis į spalio 3–4 dienomis vyksiančius Čekijos parlamento rinkimus.
Tačiau A. Karisas atmetė mintį, jog Estijai ir kitoms Baltijos valstybėms Maskvos ekspansionizmas turėtų labiau rūpėti dėl to, kad jos turi sieną su Rusija.
„Šiuolaikinės raketos gali pakilti Maskvoje ir vos po kelių minučių nukristi Hagoje ir Briuselyje“, – sakė jis.
Estijos valstybės vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kyjivas oficialias derybas dėl narystės ES galės pradėti iki šių metų gruodžio 31-osios, kai baigsis Danijos pirmininkavimas blokui.
Paklaustas, kaip ES galėtų įveikti Vengrijos, kuri šiuo metu blokuoja Ukrainos siekį, nepritarimą, jis atsakė: „Turėtume dirbti dėl šios vienos šalies (...). Galbūt turėtume daugiau kalbėtis (su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu), ne vien klijuoti jam etiketes.“
Kita galimybė, pasak A. Kariso, tokia: „Vengrija išeina iš kambario, o mes priimame sprendimą.“
Černihivo srityje nuo rusų drono žuvo 70-metė, dar viena moteris sužeista
Černihivo regione rusai paleido dronus į civilius: žuvo 70-metė moteris, o 45-metė moteris buvo sužeista, praneša „Ukrinform“.
Rusai taikėsi į paprastus miesto kiemus Horodnioje ir Semenivkoje.
„Teroristai paleido dronus į civilius. Žuvo 70-metė Semenivkos gyventoja, o 45-metė moteris iš Horodnia yra sunkioje būklėje ir paguldyta į vietos ligoninę“, – tinkle „Telegram“ pranešė Černihivo regiono karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Rusijos kariai Černihivo regioną apšaudė 60 kartų, pataikė į 22 gyvenvietes.
Ukrainos priešlėktuvinės sistemos per naktį neutralizavo 68 iš 91 okupantų bepiločių orlaivių
Nuo penktadienio vakaro ukrainiečių oro gynybos pajėgos neutralizavo 68 iš 91 dronų, kuriuos Rusijos kariai naudojo puldami Ukrainą, praneša „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų įrašu tinkle „Telegram“.
Nuo penktadienio, rugsėjo 5 d., 18 val. rusai iš Kursko, Brjansko, Milerovo, Orelio ir Primorsko-Achhtarsko sektorių rengė ataką, panaudodami 91 „Shahed“ smogiamąjį bepilotį orlaivį ir įvairių tipų klaidinamuosius dronus.
Okupantų oro smūgius atrėmė aviacijos, priešlėktuvinių raketų pajėgų, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų vienetų bei Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Pagal preliminarius duomenis, iki šeštadienio, rugsėjo 6 d., 9:00 val. šiaurinėje ir rytinėje Ukrainoje oro gynybos pajėgos numušė ar neutralizavo 68 „Shahed“ tipo dronus ir įvairių tipų klaidinamuosius dronus.
Aštuoniose vietovėse užregistruota aštuoniolika dronų smūgių, o numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito keturiose vietovėse.
Keletas priešo dronų tuo metu tebebuvo ore, okupantų ataka tęsėsi.
Pasak ankstesnių „Ukrinform“ pranešimų, šeštadienį ryte dėl Rusijos apšaudymų, taikantis į geležinkelio infrastruktūrą Donecko regione, vėlavo keletas traukinių.
Jusovas: Kinija karinės pagalbos Rusijai neteikia
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN.
Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai.
„Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.
Primename, jog trečiadienį Pekine vykusiame dideliame kariniame parade, kuriame, nesutarimams su Vašingtonu didėjant, Kinija stengėsi parodyti savo jėgą, minias pribloškė povandeniniai dronai, didžiulės raketos ir lazeriniai ginklai.
Kariniai ekspertai atidžiai stebėjo šį renginį, kuriame dalyvavo keli svarbūs užsienio lyderiai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Šiaurės Korėjos vadovą Kim Jong Uną.
Kalboje, pasakytoje iki prasidedant paradui, kuris buvo skirtas paminėti 80-ąsias Kinijos pergalės prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Xi Jinpingas savo šalį pavadino „nesulaikoma“.
Vokiečių politikas – prieš karių siuntimą Ukrainai: siūlo grąžinti pačius ukrainiečius
Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį.
„Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis. Jo nuomone, nors Vokietija Kyjivui skiria visapusišką paramą, pagrindinę atsakomybę turi prisiimti patys ukrainiečiai, nes karo pabaigos nematyti.
Pasak politiko, Vokietijos kariams fronte ne vieta, o šalies ginkluotosios pajėgos jau išnaudotos iki ribos. „Man sunku įsivaizduoti, kad ten būtų dislokuotos NATO pajėgos“, – pridūrė M. Söderis.
Ar karas Ukrainoje gali baigtis iki 2026 metų? Ukrainos karinė žvalgyba nurodo sąlygas
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas patikino, kad Ukraina deda visas pastangas, jog taikos susitarimas ir konflikto pabaiga būtų pasiekti kuo greičiau, praneša UNIAN.
Pasak A. Jusovo, tam, kad karas baigtųsi dar iki 2026 m., turi sutapti daug veiksnių. Jis pabrėžė sankcijų ir ekonominio spaudimo šaliai agresorei stiprinimo svarbą, taip pat būtinybę didinti gynybinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai ir užtikrinti griežtesnę partnerių poziciją.
Kalbėdamas apie galimą karo veiksmų užbaigimą dar šiais metais, jis priminė, kad kiekvienas analitikas, nagrinėdamas konkrečią problemą, pateikia įvairius scenarijus ir prognozuoja jų tikimybę.
„Svarbūs tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai – ekonominė padėtis Rusijoje, jos patirti nuostoliai. Vis dėlto galutinį rezultatą dažniausiai lemia tai, kas vyksta tiesiogiai mūšio lauke“, – teigė A. Jusovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad galimas karo pabaigos laikas priklauso nuo Ukrainos gynybos pajėgų gebėjimo atremti priešą, diplomatinių pastangų bei visuomenės pasirengimo toliau ginti savo šalį.
„Įvertinus visus šiuos veiksnius, galima daryti tam tikras išvadas. Tačiau faktas tas, kad Ukraina deda visas įmanomas pastangas, jog šis konfliktas kuo greičiau baigtųsi ir būtų pasiektas taikos susitarimas“, – pridūrė jis.
Rusai penktadienį pražudė keturis Donecko srities gyventojus, vieną sužeidė
Penktadienį Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus ir sužeidė vieną žmogų, praneša „Ukrinform“.
„Rugsėjo 5 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: tris Siverske ir vieną Bilycke. Per parą dar vienas asmuo regione buvo sužeistas“, – tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Donecko regione žuvo 3587 žmonės, dar 8016 buvo sužeisti. Į bendrą Rusijos aukų skaičių Donecko regione neįtraukti Mariupolis ir Volnovacha.
Kaip pranešta anksčiau, Donecko regione Rusijos kariai surengė seriją oro smūgių Kostiantynivkai, apgadindami ligonines, gyvenamuosius pastatus ir energetikos infrastruktūrą.
Trumpas: saugumo garantijas Ukrainai pirmiausia turi užtikrinti Europa
Donaldas Trumpas prižada spręsti Ukrainos saugumo garantijų klausimą. Pasak jo, karas Ukrainoje privalo būti užbaigtas taikiai, kitaip „kaina bus labai didelė“, rašo portalas UNIAN.
JAV prezidentas teigia, kad saugumo garantijų klausimas bus išspręstas, tačiau pabrėžia, kad pagrindinis vaidmuo tenka Europai.
„Mes tai išspręsime. Mes jiems padėsime. Klausykite, norime išgelbėti daug gyvybių, todėl imsimės veiksmų. Žmonės to tikisi. Bet pirmiausia – Europa. Jie nori būti pirmieji, jie nori, kad šis karas baigtųsi“, – sakė D. Trumpas.
Didelė grupė vaikų iš Rusijos okupuotų teritorijų saugiai grąžinta į Ukrainą
Iš Rusijos laikinai okupuotų teritorijų pagal Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ („Grąžinkime vaikus į Ukrainą“) grąžinta didelė grupė Ukrainos vaikų, penktadienį vakare pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“.
„Okupacijos metais jie patyrė priespaudą ir prievartą, jiems buvo brukama Rusijos propaganda, bet šiandien jie yra saugūs ir gauna reikiamą pagalbą Ukrainoje“, – tinkle „Telegram“ pažymėjo prezidento kanceliarijos vadovas.
Rusai surengė 476 smūgius 15-ai gyvenviečių Zaporižios srityje
Per pastarąją parą rusų okupantai surengė 476 smūgius 15-ai gyvenviečių Zaporižios regione, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Rusijos kariai surengė penkis oro smūgius Uspenivkai, Novoandrijivkai, Červona Krinicijai ir Malynivkai.
334-iais įvairių modifikacijų (daugiausia FPV) dronais smogta Červonodniprovskai, Zapasnei, Stepnohirskai, Plavniams, Huliaipolei, Ščerbakams, Novopavlivkai, Novodanylivkai, Mala Tokmačkai ir Čarivnei.
Dviem MLRS raketomis smogta Mala Tokmačkai ir Bilogirijai.
135 artilerijos smūgiai paleisti į Plavnių, Huliaipolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos ir Čarvinės teritorijas.
Per šiuos smūgius nebuvo sužeistas nė vienas civilis gyventojas.
Gauta 17 pranešimų apie žalą privatiems namams, butams ir ūkio pastatams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą okupantai iš viso surengė 569 smūgius 14-ai gyvenviečių Zaporižios regione, sužeisdami septynis žmones.
Zelenskis atsakė Putinui: „Jis gali atvykti į Kyjivą“
Vladimiras Putinas pasiūlė Volodymyrui Zelenskiui susitikti Maskvoje, tačiau Ukrainos prezidentas šį pasiūlymą atmetė. Pasak V. Zelenskio, kvietimas vykti į Rusijos sostinę buvo skirtas tik derybų vilkinimui, rašo portalas UNIAN.
„Jis gali atvykti į Kyjivą. Aš negaliu vykti į Maskvą, kai mano šalis kasdien patiria raketų atakas ir puolimus. Negaliu vykti į šio teroristo sostinę“, – pareiškė Ukrainos vadovas, pridurdamas, kad V. Putinas tai puikiai supranta.
V. Zelenskis ne kartą yra teigęs, jog yra pasirengęs susitikti su Kremliaus vadovu bet kokiu formatu. Todėl pasiūlymas susitikti Maskvoje, anot jo, tėra taktinis bandymas vilkinti dialogą.
„Jei žmogus nenori susitikti karo metu, jis, žinoma, gali pasiūlyti kažką, kas man ar kitiems yra nepriimtina“, – sakė V. Zelenskis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad akivaizdu – V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo nebus. Prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu F. Merzas teigė, jog Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės aptars karą Ukrainoje „atsižvelgdamos į tai, kad Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimas, nepaisant praėjusią savaitę Vašingtone pasiekto D. Trumpo ir V. Putino susitarimo, akivaizdžiai neįvyks“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Partizanai smogė Rusijos karinei logistikai okupuotame Luhansko regione
Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.
„Praėjusią naktį partizanai Luhansko regione sunaikino dar vieną relės spintą, naudojamą kariniams kroviniams pervežti Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko.
Jis pridūrė, kad, liudytojų teigimu, „ji degė ryškiai“, „o tai reiškia, kad okupantai turi šaudmenų ir degalų trūkumą ir jų pozicijos tolesniam agresyviam karui silpnėja“.
Kaip pranešta anksčiau, partizanai taip pat sudavė smūgį Rusijos kariuomenės logistikai Zaporižios regione, sunaikindami relių spintą viename iš geležinkelio ruožų netoli Melitopolio. Dėl to vėlavo okupantų karinių krovinių pristatymas.