Leidinyje ypač pabrėžiama, kad per paskutinį apšaudymą buvo apgadintas vyriausybės pastatas. Kaip teigiama straipsnyje, žalą galėjo padaryti perimto drono nuolaužos. Kitas galimas paaiškinimas – dronas galėjo nukrypti nuo kurso dėl ryšio trikdymo priemonių.
Analitikų nuomone, Rusijai dabar nelogiška smogti vyriausybės pastatui, nesJAV prezidentas gali suabejoti, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikrai nori užbaigti karą. Leidinyje primenama, kad po panašaus po smūgio Lenkijos konsulatui Kyjivve JAV prezidentas priėmė sprendimą tiekti Ukrainai priešlėktuvines raketas, nes bijojo, kad padarinių gali būti dar daugiau.
Ukraina gali atsakyti tuo pačiu
„Aktualus lieka ir klausimas, ar Rusija, smogusi Vyriausybės pastatui, tikrai nori leisti Ukrainos dronams atsakyti smūgiais į savo vyriausybės pastatus. Juk neatmetama galimybė, kad Ukraina gali atsakyti tuo pačiu, jei šalies karinė vadovybė laikys šį smūgį tyčiniu“, – rašo „The Telegraph“.
Kitų apžvalgininkų nuomone, Ukrainos vyriausybės pastato apšaudymas yra „apgalvotas ir išmintingas elementas“ Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino strategijoje.
„Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Tai greičiau signalas, kad Rusija turi pranašumą ir gali tęsti eskalavimą“, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos karinis atašė Maskvoje ir Kyjive Johnas Formanas.
Pasak jo, V. Putino kariai dažnai kyla ir leidžiasi „eskalavimo laiptais“, ir tai yra savotiškas sulaikymo strategijos elementas, siekiant sumažinti Ukrainos atsakomuosius smūgius ir Vakarų ryžtą padėti Kyjivui, taip pat pademonstruoti Maskvos karinį pranašumą.
Tačiau, kaip pažymi „The Telegraph“, eskalavimu reikėtų laikyti ne tik smūgį vyriausybės pastatui. Paskutinis oro antskrydis buvo ne tik didžiausias nuo karo pradžios, bet ir septintas nuo birželio mėnesio atvejis, kai vienu metu buvo panaudota daugiau nei 400 dronų.
Ši vis didesnio masto atakų taktika išsekina ir taip ribotus Ukrainos oro gynybos perėmėjų išteklius.
Be to, straipsnyje pabrėžiama, kad Maskva taip pat pradėjo smogti energetikos infrastruktūrai, bandydama paralyžiuoti elektros tinklą šaltuoju metų laiku.
„Toks požiūris sutampa su neseniai pasakyta Putino kalba, kurioje jis atmetė Zelenskio teisėtumą ir pareiškė, kad neįmanoma sudaryti taikos susitarimo su dabartine Ukrainos vyriausybe“, – spėja leidinys.
Ukraina tikisi, kad šis V. Putino pareiškimas, taip pat jo smūgiai Ukrainos miestams padės įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad būtent Rusijos diktatorius yra pagrindinė jo taikos iniciatyvų kliūtis.
Smūgis Ukrainos vyriausybės pastatui
Per masinį puolimą rugsėjo 7 d. pirmą kartą buvo apgadintas Ukrainos ministrų kabineto pastatas. Apie tai pranešė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Stogas ir viršutiniai aukštai. Gelbėtojai gesina gaisrą. Dėkoju jiems už darbą. Padarinius atstatysime. Bet prarastų gyvybių nebegalima sugrąžinti. Kasdien priešas terorizuoja ir žudo mūsų žmones visoje šalyje“, – sekmadienio rytą rašė ji.
Aviacijos eksperto Konstantino Kryvolapo nuomone, smūgis į vyriausybės pastatą buvo demonstratyvus. Jis pabrėžė, kad tai, kas įvyko, rodo, kad su Ukrainos oro gynyba „ne viskas gerai“.
„Reikia rimtai pagalvoti apie oro gynybos sistemą, ypač apie „Shahedus“, ir ją iš esmės keisti“, – pažymėjo ekspertas. J. Svyrydenko interviu leidiniui „The New York Post“ pasakojo, kad po smūgio dviejuose viršutiniuose vyriausybės pastato aukštuose atsivėrė didžiulė skylė ir kilo gaisras. Pažymėtina, kad smūgis buvo nukreiptas į aukštą, kuriame buvo premjerės kabinetas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
