Gerasimovui gimtadienio dieną – dovana iš Putino
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas apdovanojo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą drąsos ordinu, skelbia „Meduza“.
Apdovanojimo dieną V. Gerasimovui suėjo 70 m.
Nawrockis: jeigu Lietuvą užpultų, Lenkija laikytųsi 5-ojo NATO straipsnio įsipareigojimų
Naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sako, kad šalis Lietuvos užpuolimo atveju laikytųsi 5-ojo NATO sutarties straipsnio įsipareigojimų.
„Ši procedūra yra reguliuojama 5-uoju NATO straipsniu. Jis užtikrina NATO šalių solidarumą. Pažadėjome to laikytis stodami į NATO, dėl to akivaizdu, jog, užpuolus vieną NATO narę, sureaguos ir kitos šalys narės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė K. Nawrockis.
Pasak jo, NATO narės privalo būti tvirtai įsitikinusios, jog 5-ojo straipsnio įsipareigojimai veikia.
„Nors tikiuosi, jog niekada neteks to (5-ojo straipsnio veikimo – ELTA) tikrinti praktiškai, kad to nenutiktų, privalome kelti kariuomenės finansavimo biudžetą ir kurti santykius, kokius plėtojame su JAV bei Lietuva, pasitelkdami bendrus susitikimus – tokius kaip šis“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
NATO sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos šalies narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu.
Tačiau JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant šalies politiką ir būgštaujant, kad Rusija gali užpulti kurią nors iš NATO narių, Europoje rimtai suabejota, ar JAV tebėra įsipareigojusios veikti pagal 5-ąjį straipsnį.
Žiniasklaida: prie Kaliningrado mįslingomis aplinkybėmis mirė aukšto rango rusų vadovas
Pirmadienį netoli Kaliningrado rastas negyvas kalio ir magnio gavybos bendrovės „K-Potash Service“ generalinis direktorius Aleksejus Sinicinas, rašo „Moscow Times“.
Donecko srityje – virtinė sprogimų
Doneckas ir Makijivka buvo atakuoti dronais ir raketomis, skelbia „Kanal 24“. Pranešama, kad regione nugriaudėjo daugybė sprogimų.
Išsamios informacijos apie apšaudymo pasekmes šiuo metu dar nėra, tačiau liudininkai rašo apie daugybę sprogimų ir naujus gaisrus.
Perspėja ukrainiečius dėl ateinančios žiemos: „Daug optimizmo nėra“
Ukrainiečiai turėtų būti pasirengę elektros tiekimo sutrikimams šį rudenį ir žiemą, Rusijos pajėgoms toliau atakuojant šalies energetikos infrastruktūrą, pirmadienį perspėjo viena didžiausių energijos tiekėjų.
Rusija nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją, visoje Ukrainoje raketomis ir dronais intensyviai atakavo energetikos infrastruktūrą, sukeldama elektros tiekimo sutrikimus visoje šalyje.
Ankstesnėmis žiemomis milijonai žmonių turėdavo gyventi tamsoje, Ukrainai racionalizuojant energijos naudojimą ir reguliariai skelbiant ilgas elektros tiekimo pertraukas.
„Be abejo, niekas nežino, kas nutiks šį rudenį, bet atsižvelgiant į pastarąjį apšaudymą daug optimizmo nėra“, – pirmadienį sakė Ukrainos energijos tiekėjos „Jasno“ generalinis direktorius Serhijus Kovalenka.
Rusija anksti sekmadienį surengė didžiausią oro ataką nuo pat invazijos pradžios, pareikalavusią kelių žmonių gyvybių. Per išpuolį Kyjive taip pat buvo padegtas vyriausybinis pastatas.
S. Kovalenka patarė ukrainiečiams „įsigyti išorinių baterijų ir žibintuvėlių“, ir būti pasiruošusiems ilgalaikiams elektros tiekimo sutrikimams.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad viena Kyjivo srities elektrinė buvo smarkiai apšaudyta.
„Tikslas akivaizdus: sukelti dar daugiau sunkumų taikiems Ukrainos gyventojams, palikti ukrainiečių namus, ligonines, darželius ir mokyklas be šviesos ir šilumos“, – platformoje „Telegram“ parašė ministerija.
Rusija taip pat atakavo ypatingos svarbos infrastruktūros objektą Ukrainos šiaurės rytų Sumų srityje, „Telegram“ paskelbė regioninė energijos operatorė „Sumyoblenerho“.
Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę
Rusijos sraigtasparnis Mi-8 sekmadienio popietę be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę prie Vaindlo salos.
Ten lėktuvas išbuvo beveik 4 minutes.
Orlaivis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pažeidimo metu Rusijos sraigtasparnis Mi-8 taip pat neturėjo dvipusio radijo ryšio su Estijos oro eismo valdymo tarnybomis.
Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį, kad šis pareikštų protestą ir įteiktų oficialią notą dėl pažeidimo.
Pasak užsienio reikalų ministru Margusu Tsahknos (Marguso Cahknos), tai dar vienas rimtas ir apgailėtinas incidentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai jau trečias toks pažeidimas šiais metais.
Trumpas įsiuto dėl ukrainietės nužudymo JAV: „Yra blogi žmonės ir mes turime su jais kovoti“
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą nužudytos ukrainiečių pabėgėlės Irynos Zaruckos šeimai ir pažadėjo „kovoti“ su „blogais žmonėmis“ visuomenėje, ra6o „The New York Post“.
Sprogimai Rusijoje: smogta daliniui, vykdžiusiam nusikaltimus Kyjivo srityje
Rusijoje smogta kariniam daliniui, vykdžiusiam karo nusikaltimus Ukrainos Kyjivo srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Tai leidiniui patvirtino šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje.
Smūgis suduotas pirmadienį Rusijos Chabarovsko krašte. Smogta daliniui 6912.
Sprogimai įvyko apie 9 val. ryto, kai Rusijos kariai atvyko į tarnybą. Dėl sprogimų yra žuvusių ir sužeistų priešo armijos karių.
Po sprogimų rajone Rusijos specialiosios tarnybos blokavo mobilųjį internetą ir pakeitė viešojo transporto judėjimą, kad išvengtų informacijos sklidimo, sako šaltinis.
Anot šaltinio, minėtas dalinys 2022 m. dalyvavo mūšiuose Bučoje. Rusai taip nusiaubė šį miestą, kad pasaulį sukrėtę įvykiai ten praminti Bučos skerdynėmis.
Syrskis: Ukrainos kariuomenė stabdo Rusiją ir net atkovojo šiek tiek teritorijos
Ukrainos pajėgos stabdo Rusijos vasaros puolimą ir net pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, teigia kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
„Esame labiausiai susitelkę į priešo sustabdymą ir kuo didesnių nuostolių jam sukėlimą“, – feisbuke rašė generolas.
Pasak jo, pavyko stabilizuoti padėtį pažeidžiamuose fronto ruožuose, pavyzdžiui, Lymane, Dobropilioje ir Pokrovske.
Rugpjūtį buvo atkovoti keli kaimai, o iš viso – 58 kv. kilometrai žemės, rašė O. Syrskis.
Generalinis štabas Kyjive nurodė, kad naujausia atkovota gyvenvietė – Zaričnės kaimas netoli Lymano miesto Donecko srityje.
Ukrainos kariniai tinklaraštininkai taip pat teigė, kad šis kaimas dabar yra Ukrainos karių rankose.
Užsienio kariniai stebėtojai, pavyzdžiui, Karo studijų institutas (ISW), esantis JAV, taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenei šią vasarą nepavyko pasiekti didesnio proveržio, nors jos pajėgos ir gausesnės.
Tačiau Ukrainos karinė vadovybė teigia, kad Rusija telkia pajėgas Pokrovsko rajone, ir prognozuoja tolesnį puolimą.
Medvedevas apkaltino Suomiją rengiantis karui su Rusija
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino kaimyninę Suomiją, kad ji vykdo „pasirengimo karui prieš Rusiją kursą“, ir atnaujino reikalavimus sumokėti reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą.
„Įstojęs į NATO Helsinkis gynybos priemonių dingstimi vykdo konfrontacijos ir pasirengimo karui su Rusija kursą ir greičiausiai rengia priešakinį placdarmą atakai prieš mus“, – rašė D. Medvedevas, kuris vis dar yra įtakingas pareigūnas – Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, savo straipsnyje valstybinei naujienų agentūrai TASS.
D. Medvedevas skundėsi, kad Laplandijoje, „visai netoli Rusijos sienos“, kuriamos kariuomenės dalinių štabų struktūros.
Pasak jo, aišku, prieš ką šios struktūros nukreiptos, kadangi NATO paskelbė Rusiją priešu. Pats straipsnis pavadintas taip: „Naujoji Suomijos doktrina: kvailumas, melas, nedėkingumas“.
Suomių pastangos užsitikrinti saugumą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Maskvoje suvokiamos kaip nedėkingumas. Suomija, kuri po Antrojo pasaulinio karo dešimtmečius buvo neutrali, kartu su Švedija įstojo į NATO reaguodamos į prasidėjusį karą Ukrainoje.
Dabar D. Medvedevas tai laiko proga atnaujinti senus reikalavimus dėl reparacijų, teigdamas, kad naujoji Suomijos politika pamynė senus susitarimus.
Todėl Maskvos esą nebesaisto 1947 m. taikos sutartis, kuri apribojo sovietų reparacijų reikalavimus iki 300 mln. dolerių: D. Medvedevas teigė, kad iš tikroji Suomijos padaryta žala per Antrąjį pasaulinį karą siekia 20 trln. rublių (244 mlrd. JAV dolerių).
Suomija 1941 m. dalyvavo kare prieš Sovietų Sąjungą kartu su hitlerine Vokietija. Suomiai tai laikė 1939 m. Sovietų Sąjungos pradėto Žiemos karo, kurio metu Maskva aneksavo dideles Suomijos teritorijas, tęsiniu.
Iki šiol 1939 m. Žiemos karas po Hitlerio-Stalino pakto Rusijos istoriografijoje aptariamas taip pat retai, kaip ir tuo metu Maskvos įvykdyta Baltijos šalių aneksija.
Šiame kontekste D. Medvedevas rašė, kad Suomija yra tokia pat atsakinga už Antrąjį pasaulinį karą kaip ir Vokietija.
Po didžiausios Rusijos oro atakos užsienio diplomatai apžiūrėjo žalą Kyjivo centre
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai pirmadienį su 60-čia užsienio diplomatų apžiūrėjo apgadintus vyriausybės pastatus Kyjivo centre, praėjus dienai po didžiausios Rusijos oro atakos nuo pat invazijos pradžios.
Rusija sekmadienį paleido daugiau kaip 800 dronų. Puolimas surengtas tuo metu, kai kelis mėnesius trunkančios JAV vadovaujamos taikos pastangos, regis, niekur neveda.
Per rusų dronų smūgį į daugiabučius žuvo keturi žmonės. Taip pat pataikyta į pagrindinį vyriausybės pastatą, kuriame yra aukščiausio rango pareigūnų biurai.
Manoma, kad tai pirmas kartas, kai Rusija atakavo šį beveik prieš šimtmetį pastatytą dešimties aukštų sovietinio stiliaus pastatą su įspūdingu pusapvaliu fasadu.
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka užsienio diplomatams parodė sudegusius kabinetus, pilnus apanglėjusių nuolaužų.
J. Svyrydenko išpuolį pavadino „aiškiu signalu, kad Rusija nenori taikos ir atvirai tyčiojasi iš civilizuoto pasaulio diplomatinių pastangų“.
Baigėsi dar vienas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rugpjūtį nustatytas terminas, iki kurio Kremlius turėjo pakeisti kursą arba susidurti su griežtomis pasekmėmis.
D. Trumpas vengė įvesti daugiau sankcijų Rusijai, nepaisydamas jos vykdomo puolimo, ir dėl tebesitęsiančių kovų kaltino abi šalis, nors Ukraina ginasi nuo plataus masto invazijos, kurią 2022-ųjų vasario 24-ąją pradėjo didesnė kaimynė.
D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad per artimiausias porą dienų tikisi pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pripažino, jog karą Ukrainoje išspręsti pasirodė sunkiau, nei jis tikėjosi.
Tuo metu Rusijos kariuomenei nepavyksta užimti reikšmingos teritorijos 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje, nors ji pamažu stumiasi į priekį kaimiškose vietovėse.
Ukraina ir Europos lyderiai ragina Vašingtoną griežtinti ekonomines sankcijas Rusijai, kurios karo ekonomika labai priklauso nuo naftos eksporto, ir šalims, kurios perka jos produkciją.
JAV iždo departamente pirmadienį lankysis Europos Sąjungos (ES) sankcijų komiteto pirmininko Davido O'Sullivano vadovaujama Europos pareigūnų delegacija, kuri aptars įvairias ekonominio spaudimo Rusijai formas, įskaitant naujas sankcijas, naujienų agentūrai AP sakė informuotas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Naktinių bombardavimų Ukrainoje greičiausiai nesumažės, Rusijai mėginant sumažinti ukrainiečių norą kariauti. Ukrainiečių pareigūnai ir analitikai anksčiau perspėjo, kad Rusija ketina iki metų pabaigos padidinti savo atakų mastą ir vienu metu į Ukrainą leisti po daugiau nei 1 tūkst. dronų.
Pirmadienį ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą 142 dronais ir kad 112 jų buvo numušti arba nepasiekė taikinių.
Friedrichas Merzas: Ukrainos užkariavimas yra tik Vladimiro Putino imperialistinio plano pradžia
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį įspėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „imperialistinis planas nesibaigtų Ukrainos užkariavimu, o būtų tik jo pradžia“.
F. Merzas, kalbėdamas Vokietijos ambasadorių konferencijoje, sakė, kad „kasdien susiduriame su vis intensyvesniais Rusijos hibridiniais išpuoliais, taip pat ir prieš mūsų infrastruktūrą“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos „provokacijas Šiaurės ir Baltijos jūrose“.
Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos Kyjivui teikėja ir šiuo metu saugosi galimų Maskvos diriguojamų diversijos aktų.
Atsižvelgdamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo abejones dėl transatlantinio aljanso stiprumo ateityje, F. Merzas siekia didinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir nori, kad Vokietija Europoje turėtų „stipriausią konvencinę kariuomenę“.
„Turime istorinių užduočių“, – pirmadienį teigė F. Merzas. Pasak jo, visų pirma reikia „kurti naują saugumo architektūrą, turinčią gyvuoti ateinančius dešimtmečius“.
„Tai, ką mes vadinome liberalia pasaulio tvarka, patiria spaudimą iš daugelio pusių, taip pat ir politiniuose Vakaruose“, – sakė jis.
„Prasidėjo naujas sistemų konfliktas tarp liberalių demokratijų ir autokratijų ašies“, – teigė jis.
„Putinas tiksliai žino, ką daro“: rusai į Ukrainos vyriausybės širdį paleido ne droną, o balistinę raketą
Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogė ne dronas „Shahed“, kaip buvo manoma iš pradžių, o raketa, paleista iš „Iskander“ sistemos, skelbia „Ukrinform“.
Anot leidinio, ES atstovybės Ukrainoje vadovė Katarina Maternova apsilankė vietoje ir tai patvirtino. Tą patį skelbia ir „Defence Express“, remdamiesi savo šaltiniais.
NYT: kare Ukrainoje žuvo mažiausiai 92 amerikiečiai
Nuo Rusijos invazijos pradžios kovoje už Ukrainą žuvo mažiausiai 92 JAV piliečiai.
Tokį skaičių pateikė Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus, o jį paskelbė laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Muziejuje eksponuojama paroda apie užsienio kovotojus dabartiniame kare. Parodos kuratorius Jurijus Horpynychas pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo „keli tūkstančiai“ amerikiečių. Muziejaus skaičiavimais, mažiausiai 92 iš jų žuvo kovose Ukrainoje.
NYT straipsnyje pažymima, kad JAV vyriausybė, nusiteikusi vengti bet kokių užuominų apie tiesioginį amerikiečių ir rusų karių susidūrimą, savanoriams kovotojams beveik neteikia jokios pagalbos.
JAV ne pelno siekianti organizacija R. T. Weathermano fondas padeda amerikiečiams, sužeistiems kovojant Ukrainos kariuomenėje, grąžina žuvusių karių palaikus į JAV ir aiškinasi dingusiųjų be žinios atvejus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 m. gindami Ukrainą kare prieš Rusiją žuvo du amerikiečiai savanoriai – Edwardas Walteris Wiltonas ir Grady Kurpasi.
Po didžiausios nuo karo pradžios rusų atakos – eksperto perspėjimas: „Tai ne pabaiga“
Rekordinis pagal oro dronų ir raketų kiekį rusų puolimas naktį į rugsėjo 7 d. – tai, kam reikia toliau ruoštis, nes Rusija tik didins paleidžiamų dronų skaičių.
Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išsakė Ukrainos savanorių bataliono „Aidar” būrio vadas, biologijos mokslų daktaras Evgenijus Dykyjus.
„Tai galingiausias smūgis iš visų buvusių. Bet tai nėra kažkas, po ko ilgą laiką nieko nebus. Atvirkščiai, tai lygis, kurį mūsų priešas pasiekė šiandien. Ir jis toliau išlaikys šį lygį ir bandys jį pakelti. Tai ne pabaiga. Šiandien tai yra maksimalios Rusijos galimybės, bet jie dirbs tam, kad toks rekordinis smūgis taptų bazine linija, nuo kurios jie dar labiau didins gamybą“, – sakė E. Dykijus.
Jis paaiškino, kad šiuo metu rusų okupantai neturi ypatingų laimėjimų fronte. Todėl jie daugiausia remsis smūgiais į Ukrainos miestus giliai šalyje.
„Jie niekada neatsisakė savo galutinio tikslo – visiškos pergalės prieš Ukrainą. Jie dirba būtent tam. Ir šiuo metu pagrindinį dėmesį skiria oro atakoms”, – sakė ekspertas.
E. Dykijus pridūrė, kad rusai nuolat tobulina savo oro atakas. Tuo tarpu Ukraina, pasak veterano, šiek tiek atsilieka ieškant atsakomųjų priemonių.
„Tai ne tai, kad mūsų oro gynyba yra tokia pati, kokia buvo prieš tris mėnesius. Mes taip pat stipriname ir tobuliname savo pajėgumus. Bet mes tai darome, bandydami pasivyti. Mes dar nepasiekiame tokio lygio, kad mūsų oro gynyba pralenktų jų oro smūgius. Priešingai, mes reaguojame į tai, kas vyksta. Ir, atitinkamai, kol mes juos vejame, jie žengia kitą žingsnį. Tai yra tai, kas turi būti pakeista per rudenį. Nes šiandien mes esame tame pačiame grėsmių lygyje, kuriame buvome vasaros pradžioje“, – tikino karo ekspertas
Didžiausia Rusijos ataka
Naktį į rugsėjo 7 d. Rusijos okupantai surengė dar vieną masinį smūgį Ukrainoje. Priešas panaudojo 805 „Shahed“ tipo dronus ir įvairių tipų imitacinius dronus. Taip pat buvo panaudotos 9 sparnuotosios raketos „Iskander-K“ ir 4 balistinės raketos „Iskander-M/KN-23“.
Šis puolimas tapo didžiausiu pagal oro puolimo priemonių skaičių nuo visapusiško karo pradžios.
Europos lyderiai griežtai pasmerkė Rusijos ataką. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „nėra sužavėtas“ tuo, kas vyksta Ukrainoje. Jis taip pat paskelbė apie „artimiausiomis dienomis“ vyksiantį pokalbį su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, komentuodamas Rusijos smūgio klausimą.
Artėjant „Zapad 2025”– Lietuvos vardas užsienio žiniasklaidoje: laukia „nervingos dienos“
Rusijos kaimynės ruošiasi nervingoms dienoms, kai Rusija kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad 2025“ – pirmąsias nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusio visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Politico“.
Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.
Per Rusijos atakas netoli Ukrainos sostinės apgadinta šiluminė elektrinė
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką netoli Ukrainos sostinės Kyjivo buvo apgadinta šiluminė elektrinė, pirmadienį pranešė valdžios institucijos.
„Priešas puikiai žino, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą“, – tinkle „Telegram“ pareiškė energetikos ministerija, neatskleisdama tikslios šios elektrinės vietos.
Rusija, kuri 2022 m. vasario mėnesį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, yra ne kartą pabrėžusi, esą ji taikosi tik į karinę infrastruktūrą. Tačiau per oro atakas prieš Ukrainos miestus, kurie apšaudomi praktiškai kasdien, jau žuvo daugybė civilių, o Rusija yra padariusi didelę žalą šalies energetikos infrastruktūrai, ypač šaltesniais žiemos mėnesiais.
Ukrainos kariniai stebėtojai „Telegram“ tvirtino, kad smūgio taikiniu tapo Trypilskos elektrinė, esanti ant Dniepro upės krantų į pietus nuo Kyjivo. Šis objektas anksčiau jau keletą kartų buvo užpultas ir apgadintas. Ministerija kiek vėliau atnaujino duomenis ir nurodė, kad elektros energijos tiekimas po smūgio stabilizavosi.
Tuo tarpu viename kaime, esančiame netoli Kramatorsko Ukrainos rytuose, per naujausius naktinius Rusijos smūgius žuvo du žmonės, informavo vietos prokurorai. Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusija į Ukrainą iš viso paleido 142 bepiločius orlaivius, iš kurių 112 buvo perimti.
JAV analitikai: be kiniškų komponentų Rusija negalėtų išlaikyti dronų „Shahed“ gamybos tempo
Rusija toliau didina ilgojo nuotolio dronų gamybą, iš dalies dėl Kinijos Liaudies Respublikos paramos, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Pasak ISW ekspertų, Rusija reikšmingai padidino „Shahed“ tipo dronų, įskaitant „Geran“, „Harpy“ ir „Gerbera“, gamybą. Šiuos dronus ji daugiausia gamina Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstano Respublikoje, o neseniai atidarė naują jų gamybos liniją Iževsko elektromechanikos gamykloje ir ten jau gamina dronus„Harpy“ („Shahed“ analogus su kiniškomis sudedamosiomis dalimis).
Pastaruoju metu Rusija daug investuoja į dronų gamyklos Alabugoje plėtrą – plečia infrastruktūrą ir samdo moteris, vaikus bei užsieniečius dirbti įmonėje.
„Rusija vis labiau kliaunasi Kinija, tiekiančia dronų komponentus, ir be šių dalių negali išlaikyti „Shahed“ tipo dronų gamybos tempo ir apimties“, – teigia ISW analitikai.
Jie atkreipė dėmesį į neseniai Ukrainos organizacijos „Frontelligence Insight“ atliktą tyrimą, parodžiusį, kad vien gamykla Alabugoje yra priklausoma nuo mažiausiai 41 komponento tiekimų iš Kinijos. Tai – ilgojo nuotolio kovinių dronų gamybai skirtos sudedamosios dalys, įskaitant variklius, elektroninius ir mechaninius komponentus, baterijas, antenas, radijo stotis, anglies kuro įrenginius, karbiuratorius ir telekomunikacijų komponentus.
„Frontelligence Insight“ teigimu, daugelis dronų, kuriuos Rusija teigia pasigaminanti pati, iš tikrųjų ten tik surenkami, atsižvelgiant į didelį šiuose dronuose naudojamų Kinijoje pagamintų dalių skaičių.
Be to, Rusija Alabugoje atidarė specialų logistikos centrą, priimantį krovininius traukinius tiesiogiai iš Kinijos, tikriausiai siekdama optimizuoti dronų gamybai specialiojoje ekonominėje zonoje skirtų kiniškų dalių pristatymą.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Pietų Afrikos Respublikoje Rusija verbuoja jaunas moteris dirbti kovinių dronų gamykloje, tai privertė šios šalies vyriausybę viešai reaguoti ir įspėti savo piliečius apie pavojų.
Ukraina išdavė Putiną palaikančio Rusijos reperio Timati arešto orderį
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) išdavė Rusijos reperio Timati (tikrasis vardas – Timūras Junusovas) arešto orderį, motyvuodama pakartotiniais Ukrainos įstatymų, susijusių su neteisėtu atvykimu į Rusijos okupuotas teritorijas, pažeidimais, informuoja portalas „Meduza“.
Arešto orderis į Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę buvo įtrauktas dar liepos 1 d., tačiau tik neseniai patraukė Rusijos žiniasklaidos dėmesį. Pasak tyrėjų, nuo tada, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, Timati šiame pusiasalyje koncertavo mažiausiai septynis kartus. SBU birželio mėnesį už akių oficialiai pateikė jam kaltinimus.
Ši agentūra apibūdino Timati kaip „Rusijos propagandos dalyvį“ ir pažymėjo, kad jis buvo oficialus Vladimiro Putino kampanijos įgaliotinis 2012, 2018 ir 2024 m. prezidento rinkimuose. Ji taip pat apkaltino reperį, kad jis „palaiko Rusijos agresiją, Krymo aneksiją ir Ukrainos pagrindinių teisių į nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą pažeidimą“.
Peskovas: jokios sankcijos nepakeis Rusijos pozicijos dėl karo Ukrainoje
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad jokios sankcijos niekada neprivers Rusijos pakeisti savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu, vos kelias valandas po to, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė svarstančios galimybę taikyti papildomas sankcijas, rašo „Reuters“.
„Jokios sankcijos negali priversti Rusijos Federacijos pakeisti nuoseklios pozicijos, apie kurią mūsų prezidentas ne kartą kalbėjo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Zelenskis: palaikymo žodžius turi lydėti sankcijos Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad yra svarbu paversti tarptautinius palaikymo pareiškimus konkrečiomis sankcijomis Rusijai už naujausius jos išpuolius prieš Ukrainą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė savo vakariniame kreipimesi.
„Svarbu tai, kad šiandien mūsų partneriai plačiai reagavo į šį smūgį. Akivaizdu, kad Rusija bando sukelti skausmą Ukrainai dar įžūlesnėmis atakomis. Tai yra aiškus ženklas, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas išbando pasaulį – ar jis tai priims ir toleruos“, – sakė V. Zelenskis. Jis akcentavo, kad lyderių ir institucijų pareiškimus turi lydėti griežti veiksmai – sankcijos Rusijai ir su ja susijusiems subjektams, taip pat ir muitai bei prekybos apribojimai.
„Jų nuostoliai turi būti juntami. Būtent tai yra tikrai įtikinama. Be to – mūsų tolimojo nuotolio pajėgumai. V. Putinas nenori derybų, jis akivaizdžiai nuo jų slepiasi, todėl degalų stygius Rusijoje ir kitos ekonominės problemos yra logiškas atsakas į jos atsisakymą pritarti paliauboms ar susitikimui lyderių lygiu“, – nurodė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat paminėjo savo pokalbius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir padėkojo jiems už paramą ir veiksmų koordinavimą. Pasak jo, Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir toliau informuoja visus partnerius apie naujausią eskalaciją. „Tikimės griežtos Amerikos reakcijos. Būtent to ir reikia“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusija per masinę naktinę ataką prieš Ukrainą paleido daugiau nei 800 bepiločių orlaivių ir 13 raketų.
Orbanas: Ukrainos likimas jau nuspręstas, bus padalyta į tris dalis
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad dabar vykstančios derybos saugumo garantijų Ukrainai nuves į jos teritorijos padalijimą į tris zonas – Rusijos, demilitarizuotą ir Vakarų, praneša vengrų naujienų portalas „Magyar Nemzet“.
Pasak V. Orbano, dabartinės diskusijos Europoje dėl saugumo garantijų iš esmės jau pripažįsta „Rusijos zonos“ egzistavimą, o šiuo metu diskutuojama tik apie jos dydį ir formatą.
Vengrijos premjeras pabrėžė, kad klausimas dėl vadinamosios demilitarizuotos zonos taip pat dar nėra išspręstas.
„Ukrainos likimas, atrodo, jau nuspręstas. Šiandien Europoje „elegantiškai“ svarstoma apie saugumo garantijas, bet šios garantijos iš tiesų reiškia Ukrainos padalijimą. Ukrainos padalijimo rezultatas bus Rusijos zona, demilitarizuota zona ir Vakarų zona. Rusijos zona jau egzistuoja. Šiandien diskutuojama tik apie tai, kiek regionų ji turėtų apimti“, – pabrėžė Vengrijos premjeras.
Be to, V. Orbanas dar kartą pasisakė prieš Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO, pažymėdamas, kad tai tariamai sukeltų karą su Rusija ir sugriautų Europos ekonomiką. Tuo pačiu metu jis paragino sudaryti susitarimą su Rusija, kuris numatytų „strateginį bendradarbiavimą ir Ukrainos atsisakymą tapti Euroatlantinių struktūrų nare“.
Kadyrovas netikėtai iškėlė ultimatumą Ukrainai: įvardijo sąlygą taikai
Vladimiro Putino pakalikas Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas netikėtai iškėlė sąlygą taikai Ukrainoje.
Kaip R. Kadyrovas pareiškė propagandinei naujienų agentūrai interviu „RIA Novosti“, norint pasiekti taiką „Ukraina turi tapti Rusijos dalimi“.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabar nutraukti karo veiksmus „nėra naudinga“.
„Tikslai ir uždaviniai nėra paimti iš oro – tai visos mūsų šalies saugumo garantija. Taika prie mūsų sienų įmanoma tik tada, kai Ukraina taps Rusijos regionu ar apygarda“, – Kremliaus naratyvus kartojo R. Kadyrovas.
Ukrainos pajėgos visiškai perėmė Donecko srityje esančio Zaričnės kaimo kontrolę
Ukrainos gynybos pajėgos visiškai perėmė Donecko srityje esančio Zaričnės kaimo kontrolę. Kaip praneša „Ukrinform“, šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„425-asis atskirasis šturmo pulkas „Skelia“ visiškai perėmė Zaričnės kaimo, esančio Donecko srityje, kontrolę“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Rugsėjo 5 d. „Ukrinform“ taip pat informavo, kad Nacionalinės gvardijos 4-osios greitojo reagavimo brigados „Rubiž“ kariai kartu su kitais daliniais išvalė vieną gyvenvietę Dobropilios sektoriuje.
Po rusų smūgio Kyjive žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų
Žmonių, žuvusių per rugsėjo 7 d. surengtą kombinuotą Rusijos ataką prieš Kyjivą, skaičius padidėjo iki trijų, tarp aukų yra vaikas. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Sostinės Sviatošynskio rajone iš sunaikinto devynių aukštų pastato griuvėsių buvo ištrauktas mirusio vyro kūnas“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Kiek anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 7 d. per Rusijos smūgį Kyjive žuvo du žmonės, o dar 20 buvo sužeista.
Gali atsakyti tuo pačiu? Rusų smūgis Ukrainos vyriausybės pastatui parodė tikrąjį Putino veidą
Didžiausias nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos raketų ir dronų išpuolis prieš Ukrainą rodo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori baigti karo, o priešingai – demonstruoja savo pasirengimą tolesniam karo veiksmų eskalavimui, rašo „The Telegraph“.
Leidinyje ypač pabrėžiama, kad per paskutinį apšaudymą buvo apgadintas vyriausybės pastatas. Kaip teigiama straipsnyje, žalą galėjo padaryti perimto drono nuolaužos. Kitas galimas paaiškinimas – dronas galėjo nukrypti nuo kurso dėl ryšio trikdymo priemonių.
„Aktualus lieka ir klausimas, ar Rusija, smogusi Vyriausybės pastatui, tikrai nori leisti Ukrainos dronams atsakyti smūgiais į savo vyriausybės pastatus. Juk neatmetama galimybė, kad Ukraina gali atsakyti tuo pačiu, jei šalies karinė vadovybė laikys šį smūgį tyčiniu“, – rašo „The Telegraph“.
Okupantai vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai
Ukrainos Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad naktį rusai vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Pranešama, kad apšaudytas šiluminės energijos gamybos objektas Kyjivo srityje. Gelbėtojai ir energetikai likviduoja padarinius.
Socialiniuose tinkluose dalinamasi, kad per naktinį okupantų dronų išpuolį Kyjivo srityje buvo sutrikęs elektros tiekimas.
Rusija kare prieš Ukrainą neteko dar 910 karių ir keturių šarvuotųjų kovos mašinų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 089 060 karių, įskaitant dar 910 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 168 tankų (+5), 23 258 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 32 545 artilerijos sistemų (+29), 1 481 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 1 217 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 341 sraigtasparnio, 57 278 bepiločių orlaivių (+461), 3 691 kruizinės raketos (+5), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 61 135 automobilių (+81) ir 3 961 specialiosios technikos vieneto.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Trumpas pasirengęs griežtinti sankcijas Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis yra pasirengęs griežtinti sankcijas Rusijai, jog priverstų ją sudaryti taikos susitarimą.
Jis tokias pastabas žurnalistams išsakė sekmadienį prieš lipdamas į sraigtasparnį ant Baltųjų rūmų vejos, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Paklaustas, ar jis yra pasirengęs pereiti prie antrojo sankcijų Rusijai etapo ir nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, D. Trumpas atsakė: „Taip.“
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad saugumo garantijų Ukrainai klausimas bus išspręstas ir kad Jungtinės Valstijos suteiks pagalbą.
„Nesu sužavėtas“: Trumpas po Rusijos smūgių Ukrainai ruošiasi pokalbiui su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad po naujausios masinės Rusijos atakos Ukrainoje yra nepatenkintas.
Rusija sekmadienio naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus.
Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive.
„Nesu patenkintas. Nesidžiaugiu visa šia situacija“, – žurnalistams sakė JAV prezidentas, paklaustas apie Rusijos sekmadienį surengtą ataką ir pridūrė: „Nesu sužavėtas tuo, kas ten vyksta.“
Kalbėsis su Putinu ir Europos lyderiais
Jis taip pat patvirtino žurnalistams, kad „labai greitai“ kalbėsis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, patikslinęs, kad tai įvyks „per artimiausias kelias dienas“.
Be to, pasak D.Trumpo, savaitės pradžioje Baltuosius rūmus aplankys kai kurie Europos lyderiai, su kuriais jis aptars karą Ukrainoje.
Pasirengęs įvesti naujas sankcijas
Anksčiau sekmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai.
Kalbėdamas prie Baltųjų rūmų, jis atsakė „taip, esu“, kai buvo paklaustas, ar yra pasirengęs įvesti daugiau sankcijų Rusijai.
Tačiau išsamesnės informacijos D. Trumpas nepateikė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina naikina kacapų naftą ir svarbiausia, kad naftos kaina nekyla, nes ji naikina tik rafinavimo stotis, o ne pumpavimo stotis. Viena didžiausių rafinavimo stočių prie Riazanės jau virto pelenų krūva.
Tuo tarpu lenkai vėl pramiegojo sulaikyti kacapų dronų skrydį virš jų oro erdvės, bet kažkodėl nepramiega sulaikyti ukrainiečių fūrų prie pasienio.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis apie naujausias Rusijos atakas: štai kur dabar labiausiai taikosi rusai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Rusija daugiausiai taikosi į Ukrainos energetiką, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius.
„Šiandien surengiau štabo posėdį – pirmiausia aptarėme technologinius klausimus. Apsaugos nuo oro pavojų sistemų ir raketų buvimas, gamybos grafikas, tiekimo grafikas. Mūsų Ukrainos kritinės infrastruktūros, visų pirma energetikos, apsauga.
Rusai dabar vėl koncentruoja smūgius prieš mūsų energetiką. Žinoma, mes turime ir turėsime atsakymus į tai, bet svarbiausia – sistemos stabilumas“, – pabrėžia jis.
Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina atakas prieš Ukrainą.