Karas Ukrainoje

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Ketvirtadienio naktį rusofašistai atakavo Sumus dronais. Smūgio sulaukė ir mokymo įstaiga. Apie vidurnaktį dronai pataikė į vienos iš miesto mokymo įstaigų teritoriją. Mokyklos pastatai buvo smarkiai apgadinti ir iš dalies sunaikinti, viename iš jų kilo gaisras. Gelbėtojai greitai užgesino visus gaisro židinius ir apžiūrėjo smūgio vietą. Smūgio banga apgadino transporto priemones, taip pat išdaužė langus netoliese esančiuose daugiabučiuose namuose.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją buvo pirmieji koordinuoti ir apgalvoti veiksmai prieš NATO šalį, siekiant įbauginti Europą ir priversti ją nebeteikti paramos Ukrainai. Prancūzijos aviacijos ir kosmoso ekspertas Xavieras Tytelmanas tai pareiškė interviu „Ukrinform“. „Šį kartą tai pirmoji koordinuota, tyčinė ir masinė Rusijos bepiločių orlaivių ataka prieš NATO valstybę narę“, – pabrėžė jis.

Rusijos statytinių valdžia apsišaukėlių Donecko Liaudies Respublikoje sulaikė buvusį kareivį, įtariamą išprievartavus ir nužudžius devynerių metų mergaitę, praneša portalas E1.ru ir platformos „Telegram“ kanalas „Ostorozhno, Novosti“, kurių paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Meduza“. Artimųjų teigimu, vaikas, kuris pranešimuose įvardijamas kaip Katia D., dingo rugsėjo 5 d. Jenakijevo mieste, kai išėjo į lauką pažaisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį įspėjo apie realią grėsmę, kad karas Ukrainoje persimes į kitas šalis, Rusijos dronams įskridus į Lenkijos oro erdvę. „Šis incidentas (...) dar kartą pabrėžia regioninį poveikį ir realią šio niokojančio karo išplitimo riziką“, – teigė jo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jaunos ukrainietės žudikas turėtų būti nubaustas mirties bausme. Apie tai jis trečiadienį paskelbė savo „Truth Social“ paskyroje. „Žvėris, kuris taip žiauriai nužudė gražią jauna merginą iš Ukrainos, atvykusią į Ameriką ieškoti taikos ir saugumo, turėtų gauti „greitą“ (be jokios abejonės!) teismą ir būti nuteistas tik mirties bausme. Kitos galimybės nėra!!!“ – parašė jis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios plėsti muitus rusišką naftą perkančioms šalims, kad Maskva negautų lėšų savo karui prieš Ukrainą, jei panašių žingsnių imsis Europos Sąjunga (ES), antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas JAV pareigūnas. Telefonu prisijungęs prie JAV ir ES pareigūnų derybų, prezidentas Donaldas Trumpas paminėjo galimybę įvesti 50–100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptaręs dronų ataką Lenkijoje. Jis taip pat kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Italijos premjere Giorgia Meloni ir NATO vadovu Marku Rutte. Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad manė, jog karą Ukrainoje pabaigti bus lengviau nei pasirodė. Apie tai jis kalbėjo interviu „77 WABC“, skelbia UNIAN. D. Trumpas vėl gyrėsi, kad jam neva pavyko užbaigti septynis karus. Jis teigė, kad manė, jog karą Ukrainoje išspręsti bus lengviausia, nes jis esą puikiai sutarė su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Anot D. Trumpo, taika jau yra labai arti, tačiau V. Putinas vis tiek atakuoja Ukrainą.

Vokietija perduoda Ukrainai dvi pilnai sukomplektuotas sistemas „Patriot“, o pirmieji paleidimo įrenginiai jau pasiekė šią šalį. Apie tai pradėdamas 30-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neima atostogų ir miega tik „keletą valandų per dieną“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, rašo „Moscow Times“. Spalio 7 d. bus V. Putino gimtadienis, todėl D. Peskovo buvo paklausta, ar V. Putinas šiai dienai neturi kokių nors planų, pavyzdžiui, atostogų. „Ne, atostogų jis tiesiog negali sau leisti“, – atsakė D. Peskovas.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.  „Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.

Antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad, gavus vieno interneto vartotojo iš Jungtinės Karalystės įspėjimą, buvo suimtas 15-metis paauglys, teigęs, kad planavo gyvai transliuoti žudynes, kurias ketino surengti vienoje Ukrainos mokykloje. Visuomenės narys policiją įspėjo po to, kai pamatė įrašą, kuriame buvo matyti peilį laikantis asmuo, kuris sakė, kad įvykdys išpuolį.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen antradienį, kalbėdama Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje susirinkusiems ambasadoriams, atmetė galimybę pagal taikos susitarimą atiduoti dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.  „Teisės į teritorinį vientisumą atsisakymas reikštų, kad 2025 metais savo tikrovę sugrąžiname į Antrojo pasaulinio karo laikus“, – sakė E. Valtonen ambasadorių konferencijoje.

Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis. „Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

Po to, kai dronų atakos metu rytinėje Ukrainos fronto linijoje buvo sužeistas į koją, 40-metis ukrainiečių karys, šaukiniu Surovijus suprato, kad jo atsitraukimas į saugią vietą bus kupinas pavojų.

Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ planuoja tiekti Ukrainai naujas oro gynybos sistemas „Skyranger“, skirtas kovai su dronais, pranešė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.  Sutartis bus pasirašyta trečiadienį DSEI gynybos parodoje Londone, pirmųjų pristatymų tikimasi vėliau šiais metais, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė A. Pappergeris.  Pasak transliuotojo, sandorio vertė siekia šimtus milijonų eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį „ABC News“ išleistame interviu pasakojo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui, kad iki metų pabaigos užims Donbasą. „Kaina – metai ir milijonas žmonių. O jei ne metai, o greičiau, tai tiesiog daugiau žmonių. Ne milijonas žmonių, o du milijonai, trys milijonai lavonų. Štai kokia to kaina“, – apie rusų galimybes užimti Donbasą sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos smūgį rytinėje Ukrainos Donecko srityje antradienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Maskva šią pramoninę sritį laiko Rusijos dalimi, nors ir neturi visiškos jos kontrolės. Kyjivas teigia, kad Kremlius sutelkė 100 tūkst. karių svarbioje fronto linijos vietoje prieš naują puolimą.  „Žiaurus Rusijos aviacijos smūgis panaudojant aviacinę bombą prieš Jarovos kaimiškąją gyvenvietę Donecko srityje.

Rusijos Penzos mieste serija sprogimų sugadino vieningą magistralinių naftotiekių sistemą. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi šaltiniais. Ukrainos žvalgybos šaltinių duomenimis, rugsėjo 8 d. apie 4 val. ryto Pemzos miesto Železnodorožnyj rajone nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai. Dėl to buvo sustabdytas dviejų magistralinių naftotiekių, kurių pralaidumas yra 2 mln. barelių per parą, darbas.

Antradienio naktį Ukraina dronais atakavo Sočį, pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Tikėtina, kad tuo metu mieste buvo Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, rodo „Agentstvo“ analizė. Dėl bepiločių orlaivių atakos Krasnodaro srityje žuvo vienas žmogus, pranešė regiono vadovas. Vyras vairavo automobilį, į kurį pataikė numušto drono nuolauža. Taip pat buvo apgadinta „maždaug šeši“ privatūs namai, pridūrė V. Kondratjevas.

Artimiausiu metu taikos Ukrainoje tikėtis neverta. Tik naujos sankcijos gali paveikti Rusiją ir neleistų jiems finansuoti karo, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, praneša italų portalas „Rai News“. Diplomatas pažymėjo, kad taikos perspektyvos Ukrainoje lieka tolimos, o vienintelis veiksmingas spaudimo Rusijai įrankis šiuo metu gali būti naujos finansinės sankcijos. A. Tajani neprognozuoja konkrečių pokyčių karo sureguliavimo srityje iki Kalėdų.

Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogusios Rusijos raketos „Iskander“ sudėtyje buvo daugiau nei 30 užsienyje pagamintų komponentų, rugsėjo 8 d. pranešė prezidento sankcijų komisaras Vladyslavas Vlasiukas. Šis atskleidimas parodo, kad nepaisant ilgametės sankcijų, Vakarų technologijos ir toliau naudojamos Maskvos ginkluotėje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo tikėjimas, kad jis savo asmenybės savybėmis sugebės įtikinti Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taikos sutartį, buvo, geriausiu atveju, pernelyg optimistiškas tiek jam pačiam, tiek pačiam rusų diktatoriui, rašo CNN. Šį įsitikinimą stiprino skubota strateginė išvada, kad Maskva gali tapti potencialiu JAV sąjungininku prieš Kiniją, o ne vis labiau tapti Pekino energetikos vasale, pažymi analitikas Nickas Peytonas Walshas.

Dronas atakavo Gretos Thunberg laivą Viduržemio jūroje humanitarinės misijos į Gazą metu netoli Tuniso krantų. Tuniso valdžios institucijos neigia šiuos teiginius. Visi keleiviai liko sveiki. „Global Sumud Flotilla for Gaza“ antradienį pranešė, kad vienas iš pagrindinių jos laivų Tuniso vandenyse buvo atakuotas drono, tačiau visi šeši keleiviai ir įgulos nariai yra sveiki.

Jungtinės Valstijos nutraukia susitarimus su Europos šalimis dėl kovos su Rusijos, Kinijos ir Irano skleidžiama dezinformacija. Apie tai informuoja „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais, cituoja „Ukrinform“. FT duomenimis, JAV pranešė Europos valstybėms, kad atsisako bendrų pastangų kovojant su dezinformacija ir propaganda.

Antradienį Rusija surengė siaubingą smūgį Donecko regione. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad su kiekvienu smūgiu Vladimiras Putinas gauna naują leidimą tęsti karą. Rusai smogė Jarovos kaimui valdoma bomba. V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius imtis naujų sankcijų prieš Rusiją ir spausti Kremlių baigti karą.

Ukrainiečiai turėtų būti pasirengę elektros tiekimo sutrikimams šį rudenį ir žiemą, Rusijos pajėgoms toliau atakuojant šalies energetikos infrastruktūrą, pirmadienį perspėjo viena didžiausių energijos tiekėjų. Rusija nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją, visoje Ukrainoje raketomis ir dronais intensyviai atakavo energetikos infrastruktūrą, sukeldama elektros tiekimo sutrikimus visoje šalyje.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą nužudytos ukrainiečių pabėgėlės Irynos Zaruckos šeimai ir pažadėjo „kovoti“ su „blogais žmonėmis“ visuomenėje, rašo „The New York Post“. „Yra blogi žmonės, ir mes turime su jais kovoti. Aš tiesiog siunčiu savo meilę ir viltį jaunos moters, kurią šįryt arba vakar naktį Šarlotėje užpuolė pamišęs žmogus, šeimai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Ukrainos pajėgos stabdo Rusijos vasaros puolimą ir net pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, teigia kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. „Esame labiausiai susitelkę į priešo sustabdymą ir kuo didesnių nuostolių jam sukėlimą“, – feisbuke rašė generolas. Pasak jo, pavyko stabilizuoti padėtį pažeidžiamuose fronto ruožuose, pavyzdžiui, Lymane, Dobropilioje ir Pokrovske. Rugpjūtį buvo atkovoti keli kaimai, o iš viso – 58 kv. kilometrai žemės, rašė O. Syrskis.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai pirmadienį su 60-čia užsienio diplomatų apžiūrėjo apgadintus vyriausybės pastatus Kyjivo centre, praėjus dienai po didžiausios Rusijos oro atakos nuo pat invazijos pradžios.  Rusija sekmadienį paleido daugiau kaip 800 dronų. Puolimas surengtas tuo metu, kai kelis mėnesius trunkančios JAV vadovaujamos taikos pastangos, regis, niekur neveda. Per rusų dronų smūgį į daugiabučius žuvo keturi žmonės.

Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogė ne dronas „Shahed“, kaip buvo manoma iš pradžių, o raketa, paleista iš „Iskander“ sistemos, skelbia „Ukrinform“. Anot leidinio, ES atstovybės Ukrainoje vadovė Katarina Maternova apsilankė vietoje ir tai patvirtino. Tą patį skelbia ir „Defence Express“, remdamiesi savo šaltiniais.

Nuo Rusijos invazijos pradžios kovoje už Ukrainą žuvo mažiausiai 92 JAV piliečiai.  Tokį skaičių pateikė Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus, o jį paskelbė laikraštis „The New York Times“ (NYT). Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo „keli tūkstančiai“ amerikiečių Muziejuje eksponuojama paroda apie užsienio kovotojus dabartiniame kare.

Rusijos kaimynės ruošiasi nervingoms dienoms, kai Rusija kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad 2025“ – pirmąsias nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusio visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Politico“. Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.

Vokietijos vyriausybė, panašu, pradėjo rimtai ruoštis galimiems geopolitiniams konfliktams. Berlynas paskelbė, kad iki 2029 m. nori investuoti 10 mlrd.

Rusija toliau didina ilgojo nuotolio dronų gamybą, iš dalies dėl Kinijos Liaudies Respublikos paramos, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Pasak ISW ekspertų, Rusija reikšmingai padidino „Shahed“ tipo dronų, įskaitant „Geran“, „Harpy“ ir „Gerbera“, gamybą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad jokios sankcijos niekada neprivers Rusijos pakeisti savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu, vos kelias valandas po to, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė svarstančios galimybę taikyti papildomas sankcijas, rašo „Reuters“. Vakarai Rusijai taiko tūkstančius įvairių sankcijų dėl 2022 m. pradėto plataus masto karo Ukrainoje ir 2014 m. Krymo aneksijos, siekdami sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir užkirsti kelią Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vykdan...

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi didelį karių ir išteklių pranašumą palei fronto liniją šalies rytuose, kur rusų kariuomenė jau ilgus mėnesius nuosekliai žengia pirmyn. „Priešas turi trigubą pajėgų ir išteklių pranašumą, o pagrindinėse koncentracijos zonose jis gali turėti 4–6 kartus didesnę persvarą“, – sakė Oleksandras Syrskis pareiškime socialiniuose tinkluose, kuriame apibendrinami praėjusio mėnesio mūšio lauko įvykiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad yra svarbu paversti tarptautinius palaikymo pareiškimus konkrečiomis sankcijomis Rusijai už naujausius jos išpuolius prieš Ukrainą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė savo vakariniame kreipimesi. „Svarbu tai, kad šiandien mūsų partneriai plačiai reagavo į šį smūgį. Akivaizdu, kad Rusija bando sukelti skausmą Ukrainai dar įžūlesnėmis atakomis.