Rugsėjo 7 d., kai Kyjivo oro gynyba sunkiai atmušinėjo gausias rusų dronų ir raketų atakas, smūgis kliudė pagrindinį vyriausybės pastatą, sukeldamas gaisrą viršutiniuose aukštuose.
Tai pirmas atvejis nuo 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos pradžios, kai buvo tiesiogiai apšaudytas Ukrainos vyriausybės pastatas.
Maskvos šalininkai jau seniai ragino Kremlių smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“. Lapkritį V. Putinas buvo perspėjęs, kad jie gali tapti Rusijos raketų taikiniais, rašo „The Times“.
Nors kol kas neaišku, ar į pastatą buvo pataikyta tiesiogiai, ar jis nukentėjo nuo dronų ir raketų nuolaužų, vis dėlto, tai gali būti laikoma naujo karo etapo simboliu.
Grįžęs iš Pekino, kur pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai pasiekė „beprecedentį lygį“, V. Putinas demonstravo dar didesnį pasitikėjimą savimi.
Kinijos ir Rusijos ypatingų ryšių ženklas
Rugsėjo 3 d. Pekine V. Putinas kartu su Xi Jinpingu ir Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu stebėjo didžiulį karinį paradą.
Tai buvo pirmas kartas nuo Šaltojo karo pradžios, kai Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovai pasirodė kartu. V. Putinui suteikta garbinga vieta šalia Xi Jinpingo – analitikai tai įvardijo kaip šalių ypatingų ryšių ženklą.
Nors Kinija, kitaip nei Šiaurės Korėja, nesuteikė Ukrainai tiesioginės karinės paramos, ji diplomatiškai palaikė Kremlių ir nepaisė Vakarų sankcijų.
Praėjusią savaitę Maskva pranešė pasiekusi preliminarų susitarimą su Pekinu dėl dujotiekio „Power of Siberia 2“ statybos, kuris tieks dujas iš šiaurės Rusijos per Mongoliją į Kiniją.
Kremlius šį projektą seniai laiko strategine energetikos politikos dalimi, siekiant labiau orientuotis į Azijos rinkas.
Pasak „Financial Times“, Kinija taip pat planuoja atverti savo vidaus obligacijų rinką didelėms Rusijos įmonėms – pirmą kartą nuo karo pradžios.
Kremliaus ilgalaikis tikslas
Rugsėjo 5 d., paklaustas, ar pasaulyje dominuos Rytų ar Vakarų galybės, V. Putinas atsakė, jog pasaulis taps „daugiapoliu“, t. y. padalytu į įtakos sferas – tai ilgalaikis Kremliaus tikslas.
Skirtingai nei Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžioje, Kremlius dabar nebesislepia už diplomatinės retorikos – taikos susitarimo nebedeklaruoja.
Rugsėjo 5 d. V. Putinas perspėjo, kad Rusija gali „sunaikinti“ Vakarų taikos palaikymo pajėgas, jei jos būtų dislokuotos Ukrainoje po karo.
Jis taip pat pareiškė galintis susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik Maskvoje – sąlygą, kurią Kyjivas atmetė kaip neįmanomą.
Diplomatinė Maskvos pergalė
V. Putino kelionė į Pekiną surengta netrukus po to, kai D. Trumpas iškilmingai sutiko jį Aliaskoje vykusiame JAV ir Rusijos viršūnių susitikime. Šis susitikimas buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinė Maskvos pergalė.
Respublikonų senatorius Tomas Tillisas socialiniame tinkle „X“ parašė: „Prezidentas Trumpas susitiko su Putinu prieš tris savaites. Nuo tada Putinas susitarė su kitais autoritariniais lyderiais, siekdamas veikti prieš JAV. Grįžęs į Maskvą jis sankcionavo didžiausią oro ataką prieš Ukrainą nuo neteisėtos invazijos pradžios. Laikas sustabdyti šį melagį ir žudiką.“
JAV prezidentas rugsėjo 7 d. pareiškė ketinantis artimiausiomis dienomis dar kartą pasikalbėti su V. Putinu ir įspėjo apie papildomas sankcijas Maskvai, jei ši nesutiks su taikos planu.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pridūrė, kad griežtos sankcijos gali „visiškai sugriauti“ Rusijos ekonomiką.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugsėjo 8 d. pareiškė, kad sankcijos Rusijos neprivertė ir neprivertų atsisakyti karo.
Anksčiau D. Trumpo grasinimai imtis ekonominių priemonių prieš Maskvą taip pat nevirto konkrečiais veiksmais.
D. Peskovas teigė, jog V. Putino pastangos tarptautinei bendruomenei paaiškinti karo „pagrindines priežastis“ esą „duoda vaisių“.
Ši sąvoka Kremliaus retorikoje reiškia provakarietišką Kyjivo vyriausybę, kuri, Rusijos požiūriu, kelia grėsmę jos saugumui.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas rugsėjo 8 d. perspėjo, kad V. Putino „imperialistinis planas nesibaigs Ukrainos užkariavimu – tai tik pradžia“.
Jis pridūrė: „Liberalioji pasaulio tvarka patiria spaudimą iš daugelio pusių, įskaitant pačius Vakarus.“
Be to, „Axios“, remdamasis šaltiniu, pranešė, kad praėjusią savaitę D. Trumpas per pokalbį telefonu su Europos lyderiais apkaltino juos „finansuojant karą“ per Rusijos energijos pirkimą.
Pagrindiniai Rusijos naftos importuotojai Europoje išlieka Vengrija ir Slovakija, kurių vadovai palankūs D. Trumpui.
Maža to, Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė mūšio lauke turi iki šešis kartus daugiau pajėgų ir išteklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Įdomiausia, kad Kongreso tarsi nėra.
