Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“.
O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.
Leidinyje pažymima, kad Lenkijos karinės pajėgos vakar vakare gavo pranešimą apie masinį Rusijos dronų puolimą Ukrainoje. Tokie pranešimai nėra neįprasti, tačiau Varšuva bet kuriuo atveju padidino savo budrumą. Buvo panaudotos antžeminės sistemos, o į dangų pakilo žvalgybiniai lėktuvai, kuriuos parėmė NATO sąjungininkai, įskaitant Nyderlandus ir Italiją.
Patikslinama, kad į regioną buvo nusiųsti du olandų naikintuvai F-35 ir du lenkų naikintuvai F-16, taip pat keletas sraigtasparnių.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas supyko. Jis pareiškė, kad dronų banga priartino Vakarus ir Rusiją „arčiau karinio konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
D. Tuskas pasinaudojo retai taikomu NATO sutarties 4 straipsniu, kad sušauktų skubų sąjungininkų susitikimą. 4 straipsnis reiškia, kad nariai turi aptarti numatomą pavojų, o žinomas 5 straipsnis ragina sąjungininkus laikyti vieno iš jų puolimą puolimu prieš visus.
Tikrino Europos ryžtą
Paleidęs dronų salvę į Lenkiją, V. Putinas galėjo ne tik patikrinti Europos ryžtą, bet ir jos reakciją į tokią situaciją, mano leidinio žurnalistai.
„Ar to pakaks, kad būtų pritaikytas 5 straipsnis? Putinas gavo neigiamą atsakymą, kuris jam suteikė informacijos apie tai, kiek toli jis gali stumti aljansą, nesukeldamas visapusiško karo. Tačiau jis taip pat sužinojo, kad NATO yra pasirengusi atsakyti į jo grasinimus“, – rašo „The Telegraph“.
Žurnalistai pažymėjo, kad ši informacija bus naudinga V. Putinui, nes jis susiduria su perspektyva įšaldyti karą Ukrainoje ir galimu Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimu ten.
Renkasi neeskaluoti konflikto
Atsižvelgdami į politinę retoriką, kad NATO patyrė tiesioginį Maskvos puolimą, aljanso gynybos vadovai nusprendė neeskaluoti konflikto.
Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje buvo padaryta išvada, kad incidentas Lenkijoje nebuvo puolimas.
„Turime vertinti tai taip, kaip yra... o ne kaip puolimą“, – aljanso šaltinis sakė leidiniui „The Telegraph“.
Jis pridūrė, kad po sėkmingos oro gynybos operacijos vyrauja ramybės atmosfera ir pasirengimas toliau veikti:
„Viskas vyko kaip reikia. Mes sureagavome greitai ir ryžtingai“, – įsitikinęs šaltinis.
Antrasis šaltinis pridūrė: „Panikos nėra“.
D. Tuskas taip pat paragino lenkus nepanikuoti dėl „didžiulės provokacijos“.
Rusai griebėsi dezinformacijos
Kalbant apie rusus, jie griebėsi savo senojo dezinformacijos, laiko vilkinimo ir neigimo plano, pažymi „The Telegraph“.
Taip pat teigiama, kad dronų ataka prieš Lenkiją yra proga Europos lyderiams įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad V. Putinas niekada rimtai nežiūrėjo į taikos derybas dėl Ukrainos.
Europos lyderiai tikisi, kad D. Trumpas galiausiai supras, kad V. Putinas tiesiog manipuliuoja juo, nusisuks nuo jo, įves sankcijas ir parems Kyjivą.
Europos sostinės tikisi, kad dronų ataka bus paskutinis lašas, kuris privers D. Trumpą imtis veiksmų.
Tačiau pirmoji D. Trumpo reakcija į šią žinią sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų: jis parašė: „Rusija pažeidžia Lenkijos oro erdvę savo dronais? Štai ir prasideda!“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
