Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.
Zelenskis ragina Slovakijos premjerą nutraukti rusiškos naftos importą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Slovakijos premjerą Robertą Fico nutraukti naftos importą iš Rusijos, kuri eksporto pajamas naudoja jau ketvirtus metus besitęsiančiam savo karui Ukrainoje finansuoti.
Europos Sąjunga (ES), reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą, uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos, tačiau Slovakija ir Vengrija buvo atleistos nuo embargo, kad turėtų laiko susirasti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Tai sukėlė trintį tarp Bratislavos ir Kyjivo, nes šis viso konflikto metu taikėsi į naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į minimas dvi ES šalis, neturinčias išėjimo į jūrą.
„Rusijos nafta, kaip ir Rusijos dujos, neturi ateities“, – per bendrą spaudos konferenciją su R. Fico sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad nors Ukraina ir toliau smogs Rusijos energetikos infrastruktūrai, „niekas nesėdės tamsoje“.
R. Fico, kuris nuolat kritikuoja V. Zelenskį ir kuris anksčiau šią savaitę Kinijoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su ukrainiečių lyderiu susitiko Vakarų Ukrainos Užhorodo mieste.
Slovakijos ministras pirmininkas sakė, kad mato greitą karo pabaigą, bet pripažino, kad jis ir V. Zelenskis turi „skirtingas nuomones“ šiuo klausimu.
R. Fico taip pat sakė galįs numatyti santykių su Rusija normalizavimą: „Mes tiesiog iš anksto sakome, kokios yra galimybės, kur vėl pradėsime kalbėtis, kokias užduotis atliksime kartu.“
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas primygtinai pareikalavo, kad „Europa liautųsi pirkusi rusišką naftą, kuri finansuoja karą“.
Belgijos URM vadovas: Rusijos turto konfiskavimas galėtų padaryti didelę žalą Europos ekonomikai
Europos Sąjungoje (ES) dėl karo Ukrainoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto konfiskavimas galėtų padaryti didelę žalą Europos ekonomikai, penktadienį įspėjo Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot.
„Toks konfiskavimas, motyvuotas politiniu, o ne teisiniu ar teisminiu sprendimu, greičiausiai sukeltų baisų sisteminį sukrėtimą visose Europos finansų rinkose, suduotų stiprų smūgį euro patikimumui ir tokiu būdu sukeltų problemų kupiną domino efektą“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Pernai ES kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais panaudojo iš šio turto gautas palūkanas, kad Ukrainai suteiktų 50 mlrd. JAV dolerių (apie 43 mlrd. eurų) paskolą, kuri vis dar išmokama dalimis.
Tačiau keletas karingiau nusiteikusių ES valstybių spaudžia imtis daugiau veiksmų panaudojant šį turtą. Svarstomos įvairios galimybės, pvz., jį konfiskuoti arba siekti didesnio pelno panaudojant šias lėšas rizikingesnėms investicijoms.
Lietuva savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.
Visgi Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
Ukraina siekia uždrausti su Maskva susijusią ortodoksų Bažnyčią
Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad viena Ortodoksų Bažnyčios šaka nenutraukė ilgalaikių ryšių su Maskva ir dėl to netrukus gali būti uždrausta.
Uždraudimas gresia vienai iš dviejų konkuruojančių Ukrainos stačiatikių atšakų ir dar labiau pabrėžia religijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje dominuojanti religija yra stačiatikybė, tačiau pastarojoje šalyje tikinčiuosius skaldo Rusijos vykdomas karas.
Ukrainos parlamentas prieš metus priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiama Rusijos Ortodoksų Bažnyčia dėl jos tvirtos paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
Įstatymu taip pat leista uždrausti bet kokią su Rusijos Bažnyčia susijusią organizaciją. Netrukus vyriausybė pradėjo tyrimą dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (UOB), kuri ilgus šimtmečius palaikė ryšius su Maskva.
UOB 2022-aisiais pasmerkė plataus masto Rusijos invaziją ir paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos Bažnyčios. Ši pozicija buvo pakartota ir šiemet.
Tačiau vyriausybė teigia, kad UOB atsisakė imtis būtinų priemonių, pavyzdžiui, peržiūrėti savo valdymo dokumentus, kad užbaigtų atsiskyrimą.
Rugpjūčio 27 dieną vyriausybės priimtam sprendimui, nors ir ilgai rengtam, vis dar reikia daugiau teisinių procedūrų, kad jis įsigaliotų visiškai.
Vyriausybė kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios veiklą. Jei Bažnyčia pralaimės, ji turės teisę pateikti vieną apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, kol byla bus baigta nagrinėti. Šis procesas gali trukti kelis mėnesius, teigė jos advokatas.
Ukrainos valstybinė etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnyba (DESS) priėjo prie išvados, kad UOB yra susijusi su Maskva.
Pagal įstatymą, kai kurioms UOB kongregacijoms taip pat gali būti uždraustos naudotis nuosavybe, kuri jai nepriklauso. Tai būtų reikšminga problema, nes valstybė valdo ir nuomoja daug istorinių bažnyčių pastatų.
Ginčijami ryšiai su Maskva
Šis įsakymas yra skirtas būtent UOB „Kyjivo metropolijai“, kuri iš esmės yra valdymo centras. Jai vadovauja metropolitas Onufrijus, iš kurio buvo atimta Ukrainos pilietybė.
Pagal įstatymą, su UOB susijusioms institucijoms, pavyzdžiui, vienuolynams ir regioninėms eparchijoms (vyskupijoms), gali būti taikomos panašios sankcijos.
2022 metais UOB paskelbė esanti nepriklausoma nuo Maskvos ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdama pabrėžti šį skilimą, pavyzdžiui, atsisakė liturgijose minėti Maskvos patriarchą Kirilą.
Kirilas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir remia jo karą Ukrainoje. 2024 metais jis pavadino Rusijos agresiją prieš Ukrainą „šventuoju karu“.
Anksčiau šiais metais DESS paragino UOB imtis tolesnių veiksmų, siekiant parodyti visišką atsiskyrimą nuo Maskvos. Tai apėmė dokumentus, kurie rodytų, jog UOB prieštarauja tam, kad Rusijos Bažnyčia perima Ukrainos stačiatikių bažnyčias rusų okupuotose teritorijose.
Onufrijus atsisakė, teigdamas, kad ankstesnės UOB nepriklausomybės deklaracijos yra pakankamos.
Vyriausybė su tuo nesutiko.
„Tai ne religinė organizacija, o valstybės agresorės padalinys“, – teigiama DESS tinklalapyje.
JAV dislokuos tankų Estijoje, HIMARS mokomąjį dalinį perkels į Lietuvą
Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras, kurį citavo visuomeninis transliuotojas ERR, penktadienį sakė, kad JAV savo reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS dalinį perkels į Lietuvą, o Estijoje vietoje jo dislokuos tankų dalinį.
HIMARS dalinys Estijoje buvo dislokuotas 2022 metais, Estijai pasirašius susitarimus pirkti įrangos iš JAV.
Amerikiečių dalinio vaidmuo buvo apmokyti Estijos kariuomenę, kaip naudotis reaktyvinės salvinės ugnies sistemomis. Nuo 2022-ųjų jis taip pat dalyvavo įvairiose karinėse pratybose.
Pirmos šešios estų nupirktos sistemos HIMARS buvo pristatytos balandį.
JAV minimą dalinį, kuris Estijoje ir taip buvo ilgiau nei planuota, dabar perkels į kaimynines šalis, sakė H. Pevkuras.
„Mes suinteresuoti, kad Latvija ir Lietuva taip pat taptų stipresnės“, – estų transliuotojui sakė jis.
Pasak ministro, junginys dabar bus perkeltas į Lietuvą, kur atliks panašų vaidmenį, o kai tai įvyks, į Estiją atkeliaus JAV armijos tankų dalinys.
Kokio dydžio dalinys atvyks, turėtų paaiškėti jam vėliau šį mėnesį atvykus, pridūrė H. Pevkuras.
Prižiūrės tvarką tarp Rusijos ir Ukrainos, bet karių nesiųs: štai ko pasirengusios imtis JAV
Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vadovauti didelės buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiais planais.
Daugiau skaitykite čia.
„Net Putinas tam neprieštarauja“: Zelenskis nesupranta Vengrijos pozicijos
Net kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), „Rusijos draugų“, ypač Vengrijos, pozicija šiuo klausimu yra keista, per bendrą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa spaudos konferenciją po trumpo susitikimo Užkarpatėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie dabar sutinka su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie priima realybę taip pavėluotai. (...) Dabar tai turi išgirsti ir kai kurie didieji Rusijos draugai Europoje. Jei net Putinas tam neprieštarauja, kai kurių šalių, ypač Vengrijos, pozicija (...) atrodo tikrai keistai“, – sakė V. Zelenskis.
Daugiau skaitykite čia.
„Jie bus teisėti naikinimo taikiniai“: Putinas įspėja Vakarus dėl pajėgų Ukrainoje
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, taptų „teisėtais“ Maskvos puolimo taikiniais, taip įspėdamas Kyjivo sąjungininkus, kurie svarsto priemones dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo, praneša „Reuters“.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, siekdamos užtikrinti saugumą, užsienio šalys yra pasirengusios į Ukrainą nusiųsti tūkstančius savo karių. Be to, svarstomas oro ir jūrų erdvės apsaugos klausimas.
Daugiau skaitykite čia.
Trumpas vis mažiau tiki taika Ukrainoje: planai stringa
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“.
Tikslūs Ukrainos smūgiai: atakuota naftos bazė ir gamykla
Ukrainos dronai atakavo Rusijos Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir naftos bazę Luhanske, skelbia Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis, rašo „Kanal 24“. Smūgius sudavė Ukrainos dronų pajėgos, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), specialiųjų operacijų pajėgos ir kitos Ukrainos gynybos dalys.
R. Brovdis pažymi, kad Riazanės naftos perdirbimo gamykla yra viena iš keturių didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje.
Ukrainiečių karys Stanislavas Bunyatovas sako, kad smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms yra ne tik karinė, bet ir ekonominė strategija.
„Kiekvienas tikslingas smūgis naftos perdirbimo gamyklai sumažina priešo galimybes gaminti degalus armijai, aviacijai ir logistikai“, – pabrėžia jis.
Anot S. Bunyatovo, dėl tokių smūgių Rusija priversta ne tik mažinti benzino ir dyzelino eksportą, bet ir importuoti jį iš Baltarusijos. Taip pat šalyje auga kuro kainos, o tai daro neigiamą poveikį civilinei ekonomikai.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 121 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 121 Rusijos paleistą droną, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. rusai atakavo Ukrainą 157 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat paleistos šešios „S-300“ oro gynybos raketos bei „Ch-59“ raketa.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba šalies šiaurėje ir rytuose numušė arba neutralizavo 121 droną.
Registruoti septynių raketų ir 35 dronų smūgiai 10 vietų.
Po Putino pareiškimo – Zelenskio reakcija: dabar kai kurių Europos šalių pozicija atrodo keista
Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad dabar kai kurių Europos šalių prieštaravimas atrodo keistai.
„Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie jau priima Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie suvokia realybę taip vėluodami. Dar nuo 2013 m. Rusija ėjo link tokios paprastos minties. Bet dabar tai reikia išgirsti ir kai kuriems kitiems dideliems Rusijos draugams Europoje. Jei net Putinas neprieštarauja, tai kai kurių šalių, ypač Vengrijos, pozicija dėl derybų grupių atrodo tikrai keista“, – V. Zelenskį cituoja UNIAN.
Jis taip pat pakomentavo vakarykštį pokalbį su Europos politikais ir D. Trumpu.
Anot V. Zelenskio, D. Trumpas nėra patenkintas tuo, kad europiečiai perka rusišką dujas.
„Tai ypač susiję su kai kurių Europos šalių – Slovakijos ir Vengrijos – politika. Ir tikriausiai yra dar kitų šalių. Šiandien vėliau apie tai kalbėsime su Slovakijos ministru pirmininku. Tikimės, kad ir kiti mūsų kaimynai išgirs atitinkamus signalus“, – priduria V. Zelenskis.
CNN: dėl nesėkmės siekiant taikos Ukrainoje Trumpas ir Putinas vieningai kaltina Europą
Tarptautinei žiniasklaidai skelbiant apie Baltųjų rūmų planus mažinti karinę paramą Europai, penktadienį išleistame straipsnyje CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas vėl laikosi vieningos pozicijos.
Pasak jo, šių dviejų valstybių lyderiai įsitikinę, kad Ukrainoje nepavyko pasiekti taikos dėl Europos kaltės. JAV ir Rusijos prezidentai, pasak jo, kartu linksniuoja Europą, nes praėjus trims savaitėms po jų didelio atgarsio sulaukusio, tačiau beveik jokio realaus poveikio neturėjusio viršūnių susitikimo Aliaskoje, pastangos užbaigti karą Ukrainoje, panašu, atsidūrė akligatvyje.
Putinas kritikuoja muitus ir sako, kad Rusija atvira verslui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad muitai kenkia pasaulio ekonomikai, tokia savo remarka rodosi sukritikuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politiką.
Tarifai skatina „regioninį ir nacionalinį separatizmą, o tiems, kurie vykdo tokią politiką, nieko gero neduoda“, – kalbėdamas penktadienį Vladivostoke vykusiame ekonomikos forume sakė V. Putinas, D. Trumpo pavardės konkrečiai neminėdamas.
Todėl Rusijos prekybos ir ekonomikos politika tebėra atvira užsienio partneriams, teigė jis.
V. Putinas aiškiai pasveikino kai kurių Vakarų bendrovių sprendimą grįžti į Rusiją, tačiau pridūrė, kad žino, jog daugelis korporacijų laukia, kol baigsis karas Ukrainoje ir bus atšauktos sankcijos, kad galėtų atnaujinti savo veiklą Rusijoje.
Rusija kritikuoja Vakarų sankcijas, vadindama jas protekcionistinėmis priemonėmis.
D. Trumpas iš užsienio importuojamoms prekėms įvedė skirtingo dydžio muito tarifus, teigdamas, kad prekybos partneriai naudojasi Jungtinėmis Valstijomis. Prekėms iš Europos Sąjungos dabar taikomas 15 proc. tarifas, o kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai, taikomi muitai yra dar didesni.
Be to, D. Trumpas kai kuriuos muitus teisina politinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, naftą iš Rusijos perkančiai Indijai jis nustatė papildomą 25 proc. muito mokestį, todėl šios importo tarifai pasiekė 50 proc.
Rusijai, kurios prekybos su JAV apimtys sudaro kiek daugiau nei 3 mlrd. dolerių, D. Trumpo muitai tiesioginės įtakos neturi.
Vokietija ragina sąjungininkes perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas reikalauja didesnės Europos paramos Ukrainos oro gynybai. „Turime pagalvoti apie naujas ginklų sistemas, kurias būtų galima tiekti ir kurias galėtų įsigyti Ukraina“, – sakė ministras penktadienį paskelbtame interviu portalui „t-online.de“
„Nėra beveik nieko, ko Ukrainai nereikėtų, – pabrėžė politikas. – Pirmiausiai būtinos oro gynybos sistemos. Yra keletas Europos šalių, kurios dar turi sistemų ir kurių joms kasdien nereikia. Vokietija ragina jas pagalvoti apie (sistemų) perdavimą“.
J. Wadephulas nepasakė, kokias valstybes turi omenyje, tačiau paskelbė apie pokalbius. „Manau, kad tikslingiau yra kreiptis į atitinkamas šalis ne per žiniasklaidą, bet tiesiogiai ir konfidencialiai“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl masinių rusų oro smūgių vis spaudžia šalies sąjungininkes stiprinti Ukrainos oro gynybą.
Vokietija neseniai pažadėjo Ukrainai dar dvi „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Putinas prasmės susitikti su Zelenskiu nemato, bet pažadėjo 100 proc. saugumą Maskvoje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva.
Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą. Vis dėlto V. Putinas kvietė V. Zelenskį į Maskvą, o ten V. Zelenskis pareiškė nevyksiantis.
„Putinas nemato didelės prasmės tiesioginiams kontaktams su Zelenskiu, bet yra jiems pasirengęs. Rusijos prezidentas pridūrė, kad dabar susitarti su Zelenskiu dėl pagrindinių klausimų bus neįmanoma“, – V. Putiną cituoja TASS.
Jis dar kartą pakartojo, kad mano, jog Maskva yra geriausia vieta susitikimui su V. Zelenskiu.
Putinas grasina NATO: kariai, pasirodę Ukrainoje, bus teisėti taikiniai
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad ir Rusijai reikalingos saugumo garantijos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
Anot agentūros, V. Putinas pareiškė, kad saugumo garantijos turi būti ir Rusijai, ir Ukrainai, ir Rusijos Federacija jas gerbs. Tačiau jis nurodė, kad pasiekus taiką Ukrainoje, nebebus būtinybės dislokuoti ten Vakarų karines pajėgas.
Jis taip pat pareiškė, kad NATO kariai, pasirodę Ukrainoje, taps teisėtais Rusijos armijos taikiniais.
„Jei ten atsiras karių, ypač dabar, vykstant kovoms, mes vadovausimės prielaida, kad jie yra teisėti taikiniai“, – sakė V. Putinas, kalbėdamas ekonomikos forume Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke.
V. Putinas sako, kad jis ir Donaldas Trumpas susitarė susisiekti prireikus. Kol kas pokalbio, kurį ketvirtadienį anonsavo D. Trumpas, nebuvo.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 810 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 086 220 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 810 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 159 (+2) priešo tankus, 23 243 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 32 435 (+50) artilerijos sistemas, 1 480 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 216 (+1) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 56 267 (+222) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 686 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 831 (+139) automobilį ir degalų cisterną, 3 956 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Charkivo srityje žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgį kaime Ukrainos Charkivo srityje vėlai ketvirtadienį žuvo trys žmonės, pranešė regiono karinės administracijos vadovas.
„Apie 21 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai bepiločiu orlaiviu atakavo Chotymlios kaimą“, – platformoje „Telegram“ teigė Olehas Synjehubovas.
Jis sakė, kad žuvo du vyrai ir viena moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti. Anot jo, bent keli iš jų buvo kelių remonto tarnybos darbuotojai.
Anksčiau ketvirtadienį per Rusijos raketų ataką žuvo du žmonės iš Danijos pabėgėlių reikalų tarybos, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje šiaurinėje Černihivo srityje, pranešė vietos valdžia.
Rusijos gynybos ministerija neigė, kad nukentėjusieji buvo humanitarinės pagalbos darbuotojai, ir teigė, kad rusai pataikė į tolimojo nuotolio dronų paleidimo punktą.
Ankstų penktadienio rytą oro pavojus vis dar buvo paskelbtas ir Charkivo, ir Černihivo srityse, taip pat Zaporižios, Dnipropetrovsko, Sumų ir kituose regionuose.
Mūšiai Ukrainoje tęsiasi toliau, nepaisant to, kad Europos lyderiai toliau siekia spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sutikti su paliaubomis arba taikos susitarimu.
Ketvirtadienį po susitikimo Paryžiuje Kyjivo sąjungininkai paskelbė, kad 26 šalys įsipareigojo prisijungti prie „užtikrinimo“ pajėgų, kurios būtų dislokuotos Ukrainoje po bet kokio galimo taikos susitarimo ir kuriomis bus siekiama atgrasyti Maskvą nuo naujų išpuolių prieš kaimyninę šalį.
Tačiau vis labiau nuogąstaujama, kad V. Putinas nėra suinteresuotas užbaigti karo, o nerimas sustiprėjo po šią savaitę įvykusio vizito Pekine, kurio metu jis pažadėjo, kad Rusija toliau kovos Ukrainoje, jei nepavyks pasiekti taikos susitarimo.
Rusija atmeta tarptautines pajėgas Ukrainoje
Rusija atmeta tarptautinius karinius kontingentus kaip galimą saugumo garantiją Ukrainai. Tokios garantijos negali būti teikiamos užsienio, ypač – Europos ir JAV dalinių, ekonomikos forumo Vladivostoke kuluaruose rusų naujienų agentūrai RIA sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tokie kariniai kontingentai mūsų šaliai būtų nepriimtini“, – pabrėžė jis.
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tarptautines pajėgas pavadino „pavojumi Europos žemynui“, praneša agentūra „Reuters“.
Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ketvirtadienį 26 valstybės įsipareigojo po karo suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Jos apimtų tarptautines ginkluotąsias pajėgas paliauboms ar taikai užtikrinti – sausumoje, jūroje ir ore. „Šios pajėgos neturi nei noro, nei tikslo kariauti su Rusija, – pažymėjo jis. – Jos skirtos užtikrinti taiką ir pasiųsti aiškų strateginį signalą“.
Rusija tuo tarpu yra įsitikinusi, kad dėl visų būtinų saugumo garantijų Ukrainai jau susitarta 2022 m. per taikos derybas Stambule. Ukraina esą privalo atsisakyti savo ambicijų prisijungti prie NATO ir priimti neutralios, branduolinio ginklo neturinčios valstybės, statusą. Mainais ji gautų JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos saugumo garantijas. Kaip jos atrodytų, neaišku.
Sprogimai Luhanske – kilo galingas gaisras
Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, po jų kilo galingas gaisras, skelbia UNIAN.
Socialinėse medijose pranešama, kad atakuota svarbi naftos bazė.
Okupacijos tyrimo centro vadovas Petro Andriuščenko sako, kad bazė buvo sunaikinta.
„Degimas gana stiprus. Dabar Luhanske tikrai nebus nei benzino, nei dyzelinio kuro“, – sako jis.
Kiek vėliau ukrainiečių partizanų judėjimas „Ateš“ pranešė, kad padėjo suduoti šį smūgį su kita „slapta Ukrainos organizacija“.
Žiniasklaida: JAV nori sumažinti karinę paramą Europai
Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, planuoja nutraukti karinę paramą netoli Rusijos esančioms Europos valstybėms. „The Washington Post“ ketvirtadienį citavo šešis su šiuo klausimu susipažinusius asmenis, kurie patvirtino šį žingsnį. Tai paveiktų šimtus milijonų dolerių pagalbos lėšų, skirtų gynybai nuo Rusijos stiprinti.
Apie šį žingsnį pranešė ir „Financial Times“. JAV administracijos pareigūnai esą praėjusią savaitę informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nutraukti programų, skirtų prie Rusijos sienos esančių Rytų Europos ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui, finansavimą.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas minėjo sausį JAV prezidento Donaldo Trumpo duotą nurodymą dėl JAV užsienio pagalbos persvarstymo. Tačiau detalių dėl saugumo paramos mažinimo jis nepatvirtino.
D. Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo paties gynybos. Apie sprendimas sumažinti paramą netoli Rusijos esančioms šalims paskelbta tuo metu, kai D. Trumpas deda pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Tuskas: Lenkija nesiųs karių į Ukrainą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po Paryžiuje įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, kurie dalyvautų Europos misijoje, įgyvendinant saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva prisiims atsakomybę už logistiką, pranešė Lenkijos radijas.
„Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu. Visi sutinka su tokia mūsų dalyvavimo forma“, – sakė D. Tuskas žurnalistams po susitikimo Paryžiuje.
Jis pridūrė, kad ketvirtadienio diskusijose, vykusiose „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikime, daugiausia dėmesio skirta tam, kad saugumo garantijos Ukrainai taptų apčiuopiamos ir praktinės, ir pabrėžė „išskirtinį solidarumo, ryžto ir bendradarbiavimo lygį“ Europoje.
Trumpas žada: netrukus įvyks dar vienas pokalbis su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė, kad netrukus kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Anksčiau tą pačią dieną jis kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais.
„Kalbėsiu, taip“, – Baltuosiuose rūmuose vykusios vakarienės su žymiais JAV technologijų sektoriaus vadovais kuluaruose atsakė D. Trumpas žurnalistui, paklaustas, ar artimiausiu metu kalbėsis su Kremliaus vadovu.
Ukrainos sąjungininkai ketvirtadienį susitiko Paryžiuje, kad aptartų saugumo garantijas Kyjivui tuo atveju, jei būtų pasiektas taikos susitarimas, kuris užbaigtų jau ketvirtus metus besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Jungtinėms Valstijoms derybose atstovavo D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris taip pat atskirai susitiko su V. Zelenskiu. Pokalbis su D. Trumpu vyko vaizdo konferencijos būdu.
D. Trumpas išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurios vis dar perka rusišką naftą, pareiškė Ukrainos prezidentas.
Taip pat lyderiai aptarė sankcijas Rusijai ir Ukrainos oro erdvės apsaugojimą, o D. Trumpas paragino Europos šalis daryti ekonominį spaudimą Kinijai dėl jos paramos Rusijos invazijai Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pavadinimas iš Kyivo Rusios
vėliava iš nacistinės Slovakijos 1939m.
herbas iš Aukso Ordos
himnas iš SSRS
sostinė maskva pastatyta ant pelkių
vadovas kgb žiurkė
šalis išgyvena tik parazituojant regionus
google:chaturbate sunshine13_
„Niekas nekentės tamsoje“: Zelenskis žada atsaką Rusijos smūgiams
Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico.
Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.
„Iš jūsų sužinojau, kad Putinas taip pasisakė žiniasklaidoje. Beje, jei logiškai pažvelgti į tai, jei žmogus nori užbaigti karą, tada, tikriausiai, jis neprašys Ukrainos partnerių ar kaimynų surengti energetinę blokadą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis paaiškino, kad tokiu būdu Putinas „nori pulti Ukrainos energetiką“.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Ukraina yra labai dėkinga Slovakijai už elektros energijos importą į Ukrainą.
V. Zelenskis taip pat mano, kad Rusijos keliamas Ukrainos energetinės blokados klausimas yra problema.
„Mes, be abejo, darome per mažai spaudimo Rusijai, kad ji pagalvotų apie karo pabaigą. Spausimas gali būti tik bendras visų Europos partnerių ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukraina pasirengusi tiekti Slovakijai dujas ir naftą, jei jos nėra rusiškos
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai sako, kad Europa turi liautis pirkusi energijos išteklius iš Rusijos, nes gautais pinigais Rusija kariauja su Ukraina.
„Su Slovakijos Respublikos ministru pirmininku R. Fico aptarėme energetikos klausimus. Esame pasirengę tiekti Slovakijai dujas ir naftą, bet tik tuo atveju, jei tai nėra rusiškos dujos ar rusiška nafta. Nes mes kariaujame“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Ukrainai žinoma apie daugybę alternatyvų ir projektų ir ji yra pasirengusi imtis veiksmų šioje srityje.
„Jei ne Rusijos smūgių sukeltos energetikos problemos, būtume galėję bendradarbiauti su Slovakija šiame sektoriuje. Iki Rusijos atakų prieš mūsų energetikos sistemą bet kuriuo metų laiku turėjome perteklių. Jei ne šie smūgiai, būtume toliau bendradarbiavę“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Mes atsakysime į Rusijos smūgius mūsų energetikos objektams. Mes labai norime, kad šis karas baigtųsi, bet niekas nekentės tamsoje“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Putinas paragino Europą surengti energetinę blokadą Ukrainai
Vizito Kinijoje metu pokalbyje su Slovakijos premjeru Robertu Fico Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Ukraina gauna elektros energiją ir dujas iš Europos, todėl atsakydami į Ukrainos smūgius naftotiekiui „Družba“ Ukrainos kaimynai galėtų blokuoti energijos tiekimą į Ukrainą.
Be to, Putinas tvirtino, kad Rusija nepuolė Ukrainos energetikos ir tariamai buvo priversta pradėti šiuos puolimus atsakydama į Ukrainos puolimus.
Ukrainos dezinformacijos kovos centras atkreipė dėmesį į Putino melą, kad Rusija tariamai nepadarė smūgių Ukrainos energetikai, o tik atsako į Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos pramonę.
Anot CPD vadovo Andrejaus Kovalenko, Rusijos diktatorius rengia informacinį alibi, kad pateisintų energetinį terorą prieš Ukrainą.