Karas Ukrainoje

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. „Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.

JAV gali suteikti Ukrainai papildomų karinių pajėgumų, kad padėtų sustiprinti pozicijas prieš Rusiją ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, skelbia „Bloomberg“. Anot jo, ginkluotė galėtų būti dislokuota Ukrainoje ir turėtų potencialą pakeisti padėtį kare.

Net ir HAMAS parodė norą derėtis, bet tik ne Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pastebi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Zelenskis: Ukraina turi aiškius planus dėl tolimojo nuotolio smūgių Rusijai V. Zelenskis nurodė, kad ketvirtadienį su karine vadovybe išsamiai aptarė Ukrainos tolimųjų ginklų naudojimą.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis ir 11 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra. Jos duomenimis, į Slovianską buvo paleistos trys sklendžiančios bombos. Smogta gyvenamajam rajonui. Čia nukentėjo trys moterys ir keturi vyrai, kurių amžius nuo 45 iki 79 metų. Ir Kostiantynivkoje atakuoti civiliai. Per dronų smūgį prieš automobilį žuvo 58-erių civilis. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.

Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą intensyvėjant, Europos Sąjungos ambasadorė Kyjive Katarina Mathernova perspėja, kad ši žiema gali būti itin sunki, o prognozės blogėja po kiekvieno naujo smūgio. Aptardama masinius Rusijos išpuolius, ambasadorė pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė „mobilizuojasi“ ir yra pasirengusi suteikti visą būtiną pagalbą, rašo „Kyiv Independent“. „Kaip jūs pažymėjote, atakos prieš energetikos infrastruktūrą nėra naujiena.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai bijo ugnies nutraukimo, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis įvardijo, kodėl V. Putinas taip elgiasi. „Iš visapusiško karo pereiti prie ugnies nutraukimo ir vėliau vėl pradėti visapusišką karą jiems nėra lengva. Ekonominiu požiūriu tai sudėtinga, sudėtinga visuomenei, sudėtinga pasauliui. Ir tikrai sudėtinga toms šalims, kurios šiandien dar spaudžia Putinui ranką.

Ričnės kaime Ukrainos Zaporižios srityje per drono ataką žuvo 40-metis vyras, kilo gaisras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. Jo duomenimis, vyrui buvo 40 metų. Gelbėtojai likvidavo atakos padarinius. Praėjusią parą okupantai surengė 580 atakas 14-oje vietovių Zaporižios srityje. Nukentėjo du žmonės.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė įsakymą evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių, motyvuodama padažnėjusiomis Rusijos dronų atakomis. Kramatorskas, kuriame iki karo gyveno apie 147 tūkst. žmonių, yra maždaug 20 km atstumu nuo fronto linijos Donecko srityje. Praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, 2022 metų rugsėjį Kremlius pareiškė aneksavęs šį pramoninį regioną kartu su trimis kitais, nors niekada neturėjo jų visiškos karinės kontrolės.

NATO sąjungininkai svarsto galimybes imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į vis dažniau pasireiškiančias Rusijos provokacijas, įskaitant karines priemones, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis nenurodytais šaltiniais. Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad įvykus didelio masto mobilizacijai Rusijoje, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prarastų rusų pasitikėjimą. Nnorėdamas ištaisyti padėtį, jis pradėtų didelį karą Europoje, kad galėtų parodyti kokius nors laimėjimus. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Unian“. Žurnalistas Ukrainos vadovo paklausė, ar įmanoma didelio masto mobilizacija Rusijoje. „Pamenate, kodėl jie ją sustabdė? Putinas pradėjo prarasti reitingus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina jau sėkmingai naudoja kartu paleistas raketas „Neptūnas“ ir „Flamingas“. „Per pastarąją savaitę – kiekio nenurodysiu – buvo panaudota pora mūsų raketų „Neptūnas“ ir „Flamingas“. Atitinkamus rezultatus galima išanalizuoti nepriklausomai. Nesakome, kad dideliu mastu naudojame šias raketas. Tiesiog sakome, kad jos buvo panaudotos ir yra pirmieji apčiuopiami šių mūsų ginklų rezultatai“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.

Po naktinės rusų dronų atakos Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros, rašo „Unian“. Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros tiekimo po Rusijos dronų atakos naktį į spalio 9 d., pranešė miesto meras Vasilijus Gulajevas savo „Facebook“ paskyroje. Jis pažymėjo, kad dėl atakos buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir privatūs namai, tačiau pridūrė, kad informacijos apie žuvusius nėra. „Kritinė infrastruktūra šiuo metu aprūpinama generatoriais.

NATO oro erdvės patruliavimo misijos, kurios dar neseniai buvo laikomos įprastomis, dabar vis dažniau virsta pavojingu balansavimu tarp ribos ir nuolat kyla eskalavimo pavojus. F-35, F-16, „Gripen“ ir „Eurofighter Typhoon“ pilotai nuolatos dirba kovinės parengties režimu, reaguodami į provokuojančius Rusijos lėktuvų įsibrovimus į Aljanso šalių oro erdvę, rašo „Business Insider“. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos pažeidimai NATO oro erdvėje tapo dažnesni.

Spalio 9-osios naktį dronai smogė „LUKOIL-Korobkovsky“ dujų perdirbimo gamyklai Kotovo mieste Volgogrado srityje Rusijoje. Kilo gaisras. Apie tai rašo „Unian“. Volgogrado srities gubernatorius Andrijus Bočarovas patvirtino ataką ir gaisrą gamykloje. Jis pažymėjo, kad Kotovo rajone dėl „nukritusių numušto dronų nuolaužų kilo gaisras kuro ir energetikos komplekso objektuose“. NASA palydovinės nuotraukos patvirtino gaisrą gamyklos teritorijoje.

Ukrainos tolimosios ginkluotės kokybė gerėja, todėl dabar reikia žymiai išplėsti jos naudojimą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė detalių apie dabartinę Ukrainos pajėgų kontrpuolimo operaciją Dobropilios kryptimi, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, rusų kariai čia patiria didelius nuostolius. Zelenskis skelbia naujausią informaciją iš fronto V. Zelenskis sako, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pristatė ataskaitą apie padėtį visoje fronto linijoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pagrasino JAV dėl galimo raketų „Tomahawk“ siuntimo Ukrainai, rašo „Ukrainska Pravda“. S. Riabkovas perspėjo JAV peržiūrėti galimą sprendimą perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. „Hipotetinis tokių sistemų panaudojimas įmanomas tik tiesiogiai įtraukiant amerikiečių personalą.

Ukrainos ambasadorė prie NATO trečiadienį paragino Europos sąjungininkes padidinti ginklų, skirtų Kyjivui, pirkimą iš JAV. Pasak jos, tik JAV gali aprūpinti Ukrainą pagrindiniais pajėgumais, reikalingais atremti daugiau nei trejus metus besitęsiančią Rusijos plataus masto invaziją. „Europos NATO valstybės narės nėra pajėgios pakeisti nei rūšimis, nei kiekiu, nei pristatymo greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ambasadorė Aljona Hetmančuk.

2026–2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte numatyta perskirstyti lėšas iš socialinių ir regioninių programų karinio-pramoninio komplekso ir teisėsaugos institucijų naudai. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasak žvalgybos pranešimų, Rusijos valdžia planuoja padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 20 iki 22 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to padidės kainos ir našta įmonėms.

Ukrainos parlamentas pratęsė vietos valdžios atstovų kadenciją iki tol, kol galios karo padėtis. Atitinkamas sprendimas priimtas aiškia dviejų trečdalių balsų dauguma, nurodoma pranešime, paskelbtame Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje. Vadinasi, vietos valdžios atstovai – merai, miestų tarybos ir regionų parlamentai – tęs darbą tol, kol pasibaigus karui bus surengti rinkimai.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas nesiruošia jokiems rinkimams. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, žiniasklaidai tai patvirtino jo atstovė Oksana Torop. Ar Zalužnas ruošiasi rinkimams? Anot jos, kol vyksta karas, „V. Zalužnas nemąsto apie jokius rinkimus ir niekam nesiruošia“. „Tegul tai sako ir rašo kokie nors šaltiniai milijoną kartų, bet jo pozicija yra aiški ir nekintama“, – pareiškė ji.

Rusijos kariai gavo įsakymą bet kokia kaina šturmuoti ukrainiečių pozicijas Pokrovsko kryptimi, todėl jų nuostoliai smarkiai išaugo – vien Saugumo tarnybos kariai ten kasdien sunaikina daugiau nei po 100 okupantų. Apie tai gavęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo Vasylio Maliuko ataskaitą platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo laikinai okupuoto Krymo Feodosijos mieste jau trečią dieną dega naftos terminalas. Apie tai remdamasis palydovinių nuotraukų duomenimis pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“. „Šiandien 01.40 val. prasidėjo trečioji diena po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo, per kurį naftos bazėje kilo gaisras“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad aitrius gaisro dūmus vėjas neša už dešimčių kilometrų ir nuo jų kenčia gyventojai.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje vykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo aukšto lygio susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso. Rugpjūčio viduryje Rusijos ir JAV prezidentai surengė derybas Aliaskoje, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tęsiantis konfliktams dėl prekybos ir dviem itin pavojingiems karams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pateikė stebinantį diplomatinį vertinimą: derybos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra sudėtingesnė užduotis, nei taikos susitarimo sudarymas Artimuosiuose Rytuose, rašo Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“. D. Trumpas, kuris ne kartą tikino galintis pernakt užbaigti karą Ukrainoje, pakoregavo savo pradinį pasitikėjimą.

Rusijos dronai ir šešėlinis laivynas vykdo kampaniją, kurios tikslas – sukelti sutrikimus Europos oro erdvėje ir jūrų keliuose, o provokacijų gerokai padaugėjo po dronų atakos prieš Lenkiją rugsėjo 9–10 d. Apie tai rašo Ukrainos saugumo rizikos valdymo įmonės operacijų direktorius, buvęs žvalgybos pareigūnas George Janjalia leidinyje CEPA.

Kremlius tęsia informacinę ir psichologinio spaudimo kampaniją, kuria siekia sutrukdyti JAV parduoti „Tomahawk“ raketas Ukrainai, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai savo naujausioje ataskaitoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 7 d. pareiškė, kad JAV siunčiant „Tomahawk“ raketas Ukrainai, tai būtų „rimtas eskalavimas“, kuris nekeistų padėties Ukrainos fronto linijoje, ir pažymėjo, kad „Tomahawk“ raketos gali nešti branduolinį sprogstamąjį užtaisą.

Rusijos regionuose ženkliai didinama pinigų suma, kurią mokės karo tarnybos naujokams, nes, kaip anot analitikų, „ideologinės“ verbavimo kampanijos nebepakanka motyvuoti žmones kovoti Ukrainoje, praneša CNN. Kaip pažymi leidinys, pastarosiomis dienomis keletas regionų paskelbė, kad ketina net keturis kartus padidinti įstojimo į savanorius premijas, siekdami padidinti karių skaičių.

Rusijos pajėgos pradėjo aktyviai atakuoti Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą dronais, ypač daug dėmesio skirdamos lokomotyvams, rašo „Focus“. Kaip pastebi Ukrainos radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas, krovininiai vagonai nėra svarbus taikinys, o bėgiai yra greitai remontuojami. Būtent todėl artimiausiu metu bus atakuojami lokomotyvai, be kurių geležinkelis sustos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusivylęs Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl jo negebėjimo susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo antradienį spaudos konferencijoje su Kanados premjeru Marku Carney, rašo „Kanal 24“. Susitikimo metu D. Trumpas pareiškė, kad praėjusią savaitę dėl karo žuvo 7 812 žmonių, kurių dauguma yra kariai. Anot jo, šį karą sunkiau užbaigti nei konfliktą Gazoje. „Beveik aštuoni tūkstančiai karių žuvo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe. V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku. Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.

Antradienį Kyjivo teisme buvo pratęstos kardomosios priemonės dviem buvusiems Ukrainos valstybės apsaugos darbuotojams Andrijui Gukui ir Aleksandrui Derkachui, skelbia „Ukrinform“. Jie kalinami bus dar du mėnesius. Teismas skelbia naujas detales apie pasikėsinimą į Budanovo gyvybę Minėti vyrai kaltinami valstybės išdavyste, teroro aktu ir neteisėtu ginklų laikymu – pasikėsinimu į Ukrainos žvalgybos vadovą Kyryla Budanovą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Kremlius sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad sprendimas perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas jau beveik priimtas. Maskva ragina palaukti konkrečių veiksmų iš Vašingtono ir perspėja, kad toks žingsnis gali dar labiau paaštrinti santykius tarp JAV ir Rusijos. Kremlius pareiškė, kad reikia palaukti konkrečių sprendimų iš Vašingtono dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti galimai šios nakties įvykiai Belgorode: „Pancyr S1“ paleista raketa, kuri turėjo numušti droną, pataikė į gyvenamąjį pastatą.  „Astra“ skelbiama, kad Belgorode naktį skambėjo sirena, o  gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad virš miesto numušta keletas raketų. Jo teigimu, nukentėjusiųjų ir žalos nėra.

JAV parama Ukrainai mažėja, todėl Kyjivas vis labiau remiasi šalies vidaus ginklų pramone, kuri ilgą laiką buvo susijusi su korupcija, praneša „The New York Times“. Ukraina sukūrė gynybos pramonę, gaminančią tūkstančius artilerijos sviedinių, šarvuotų transporto priemonių ir dronų, kurių modelių ir galimybių įvairovė yra stulbinanti. Tai dažnai laikoma pagrindine sėkmės priežastimi kovojant su Rusijos invazija, pažymima leidinyje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis kariauja „hibridinį karą“ su Vokietija. „Jis prieš mus vykdo informacinį karą. Jis kariauja su Ukraina, ir šis karas nukreiptas prieš mus visus“, – pirmadienį Vokietijos transliuotojui „ntv“ sakė F. Merzas.  Kancleris apkaltino Rusijos prezidentą, kad jis nori sugriauti Europos politinę tvarką.

Praėjusią savaitę Rusijos karinės pajėgos surengė masinį puolimą Černigovo srityje, pareikšdamos, kad sunaikino ukrainiečių dronų koloną ir jų operatorius. Tačiau palydovinių nuotraukų ir Ukrainos tarnybų duomenų analizė rodo, kad buvo smogta civiliniams sunkvežimiams, vežusiems grūdus, o ne karinei technikai, rašo „Business Insider“. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per oro smūgį buvo sunaikinta 20 sunkvežimių su „100 tolimojo nuotolio dronų“ ir likviduota 60 Ukrainos karių.

Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad Rusijos Leningrado srityje įvyko sprogimas, dėl kurio nuo bėgų nulėkė lokomotyvas ir vagonai, gabenę karinį krovinį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas parašė žinutę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Ją jis paskelbė platformoje „X“. V. Orbanas apkaltino V. Zelenskį bandant primesti, kas geriausia vengrams, taip pat apkaltino jį šantažu. „Gerbiamas Prezidente, Su visa pagarba, Vengrija neturi moralinės pareigos remti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Nė viena šalis niekada nėra šantažu gavusi savo kelio į ES – ir tai neįvyks ir šį kartą.

Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Trys dronai buvo aptikti ir neutralizuoti įmonės teritorijoje Tiumenės miesto Antipino mikrorajone“, – cituojamas Tiumenės srities vyriausybinis informacijos centras. Dronų ataka Rusijoje Rusijos valdžios institucijos teigia, kad informacija apie aptiktus dronus gauta pirmadienio vakarą.

Kremlius svarsto galimo Rusijos įsiveržimo į NATO šalis scenarijų. Vakarų žvalgybos tarnybos turi tai patvirtinančių įrodymų, interviu „Wyborcza“ nurodė Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybos klausimus, Andrius Kubilius, rašo UNIAN. „Aš pasitikiu žvalgybos tarnybomis. Vokietijos žvalgyba teigia turinti įrodymų, kad Kremlius svarsto galimybę pulti NATO. O jei jie tai svarsto, ar jie planuoja puolimą? Mes nežinome. Bet į tokius signalus reikia žiūrėti labai rimtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainoje priėmė Lietuvos premjerę Ingą Ruginienę. „Susitikau su Lietuvos ministrė pirmininke Inga Ruginiene. Tai jos pirmasis užsienio vizitas, ir labai vertinga, kad būtent į Ukrainą. Tai tikras paramos ženklas“, – pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose skelbia jis.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Ukrainos kariuomenė pranešė smogusi sprogmenų fabrikui Rusijoje ir naftos perkrovimo kompleksui Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Dzeržinskio mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje atakuota sprogmenų gamykla, siekiant sumažinti rusų puolamąjį potencialą, pranešė Generalinis štabas Kyjive. Taikinio apylinkėse esą būta daugybės sprogimų ir gaisrų. Socialinėje žiniasklaidoje plito vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti abu smūgiai.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neturi teisės blokuoti Ukrainos kelio link narystės Europos Sąjungoje (ES), rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos kelias link ES yra negrįžtamas. „Ukraina bus Europos Sąjungoje su Orbanu arba be jo. Nes tai yra Ukrainos žmonių pasirinkimas. Esu įsitikinęs, kad Vengrijoje yra žmonių, kurie remia Ukrainą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laikinas JAV vyriausybės veiklos sustabdymas neužkirto kelio aprūpinti Ukrainą ginklais. Apie tai valstybės vadovas pranešė Kyjive kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje. „Žinau, kas buvo rašoma žiniasklaidoje apie (vyriausybės) darbo sustabdymą ir tam tikrus iššūkius, tačiau Ukrainos aprūpinimas dėl to nesustojo. Tai svarbu“, – V. Zelenskis.

Artėjant ketvirtai karo žiemai, Ukraina telkia viltis į didžiules, slaptoje vietoje laikomas baterijas, kurios, pasak „The Wall Street Journal“, turėtų padėti stabilizuoti elektros tiekimą. Nors šalies elektros tinklas atlaikė tris Rusijos bombardavimų kupinas žiemas, tikimasi, kad šie nauji baterijų parkai leis šią žiemą išgyventi kiek lengviau. Baterijos, kurios padėda laimėti laiko Šie baterijų parkai gali aprūpinti maždaug 600 tūkst.