Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.
Kaip rašo FT, remdamasis keturiais apie derybas informuotais NATO pareigūnais, tikslas yra padidinti Maskvos „pilkosios zonos“ operacijų kainą ir sustiprinti atgrasymą po serijos Rusijos dronų ir lėktuvų įsibrovimų.
Galimos priemonės
Leidinys nurodo, kad tarp svarstomų priemonių yra ginkluotų dronų dislokavimas palei Rusijos sieną ir susitarimo taisyklių sušvelninimas, kad NATO pilotai numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius aljanso oro erdvę.
Pareigūnai teigė, kad diskusijas pradėjo Rusijos kaimynės šalys, kurias remia Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Pasiūlymai apima ginkluotų žvalgybinių dronų, kurie šiuo metu atlieka tik žvalgybos funkcijas, dislokavimą ir susidūrimo taisyklių sušvelninimą pilotams, patruliuojantiems rytinėje sienoje.
Kita svarstoma priemonė – NATO karinių pratybų vykdymas tiesiogiai prie Rusijos sienų.
Kremliaus provokacijos
Diskusijos prasidėjo po keleto oro erdvės incidentų, įskaitant du iš eilės incidentus Miuncheno tarptautiniame oro uoste spalio 3 d. Dėl panašių incidentų pastarosiomis savaitėmis laikinai buvo uždarytas Oslo oro uostas Norvegijoje ir Kopenhagos oro uostas Danijoje.
Rugsėjo mėnesį Lenkijos pajėgos numušė kelis Rusijos dronus, kurie įskrido į Lenkijos teritoriją. Po kelių dienų Rusijos dronas pažeidė Rumunijos oro erdvę, tačiau Bukareštas nusprendė nesiimti veiksmų.
Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 taip pat 12 minučių skraidė Estijos oro erdvėje virš Suomijos įlankos rugsėjo 19 d., todėl Baltijos šalis nusprendė prašyti konsultacijų pagal NATO 4 straipsnį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
