Kaip pastebi Ukrainos radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas, krovininiai vagonai nėra svarbus taikinys, o bėgiai yra greitai remontuojami. Būtent todėl artimiausiu metu bus atakuojami lokomotyvai, be kurių geležinkelis sustos.
Žiniasklaida: aplink Kaliningradą ratą apsuko žvalgybinis JAV lėktuvas
Buvo užfiksuotas aplink Kaliningradą ratą sukantis JAV karinių oro pajėgų lėktuvas, skirtas rinkti žvalgybos informaciją apie radarų sistemas, skelbia „Daily Mail“.
Duomenys rodo, kad orlaivis RC-135U „Combat Sent“ antradienį anksti ryte pakilo iš Anglijos, skrido virš Baltijos šalių ir apsuko ratą aplink Kaliningradą. Paskui orlaivis grįžo į Jungtinę Karalystę.
Zelenskis atskleidė Ukrainos kontrpuolimo detales: vardija, kiek neteko Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė detalių apie dabartinę Ukrainos pajėgų kontrpuolimo operaciją Dobropilios kryptimi, rašo UNIAN.
Anot V. Zelenskio, rusų kariai čia patiria didelius nuostolius.
Iš Rusijos – perspėjimai ir grasinimai JAV
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pagrasino JAV dėl galimo raketų „Tomahawk“ siuntimo Ukrainai, rašo „Ukrainska Pravda“.
S. Riabkovas perspėjo JAV peržiūrėti galimą sprendimą perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
„Hipotetinis tokių sistemų panaudojimas įmanomas tik tiesiogiai įtraukiant amerikiečių personalą. Tikiuosi, kad šios situacijos sprendimo pasekmių gilumą ir sunkumą gerai supranta tie, kurie skatina Vašingtoną priimti tokį sprendimą“, – grasino jis.
S. Riabkovas paragino Baltuosius rūmus ir Pentagoną „atsakingai, blaiviai ir protingai vertinti visą šią situaciją“.
Čekijos rinkimų nugalėtojas Babišas: ginklams Ukrainai neskirsime nė kronos
Tikėtinas naujasis Čekijos premjeras Andrejus Babišas patvirtino savo poziciją dėl Ukrainos karo.
„Iš savo biudžeto Ukrainai ginklams neduosime nė kronos“, – Prahoje pareiškė dešinysis populistas ir milijardierius ir argumentavo: „ Mes neturine pinigų Čekijos Respublikai“. Čekijos nacionalinė valiuta yra krona.
A. Babišas atkreipė dėmesį į tai, kad Kyjivas milijardinę finansinę paramą jau gauna pagal vadinamąją ES Ukrainos priemonę. Jo teigimu, Čekijos ginklų įmonės galės tęsti eksportą į Ukrainą.
„Mums tai nekelia jokių problemų“, – kalbėjo A. Babišas. Kartu jis pareikalavo, kad NATO perimtų Čekijos šaudmenų iniciatyvą. Ekspertai mano, kad tai būtų sudėtinga.
Nuo iniciatyvos pradžios Ukrainai jau buvo pristatyta 3,6 mln. vienetų didelio kalibro amunicijos. Tai yra parlamento rinkimus pralaimėjusio premjero Petro Fialos centro dešiniojo aljanso pavyzdinė programa, skirta paremti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusija. Pagal šią iniciatyvą Ukraina perkami artilerijos sviediniai iš neįvardijamų trečiųjų šalių.
Rinkimų nugalėtojas A. Babišas šiuo metu kalbasi su dviem kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis dėl būsimos vyriausybės sudarymo.
Putinui išlaikyti ir karui finansuoti Kremlius didina mokesčius ir mažina socialines programas
2026-2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte numatyta perskirstyti lėšas iš socialinių ir regioninių programų karinio-pramoninio komplekso ir teisėsaugos institucijų naudai. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Pasak žvalgybos pranešimų, Rusijos valdžia planuoja padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 20 iki 22 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to padidės kainos ir našta įmonėms.
Kitais metais Rusijoje bus įvesta nauja apmokestinimo sistema mažoms ir vidutinėms įmonėms: metinė pajamų riba, kuriai taikoma supaprastinta sistema, bus sumažinta šešis kartus – nuo maždaug 723 tūkst. iki 120 tūkst. JAV dolerių.
Bus panaikintos lengvatinės socialinio draudimo įmokos IT įmonėms: jos padidės nuo 7,6 iki 15 proc.
Taip pat bus sumažintas didelės dalies – 18 iš 51 – Rusijos valstybinių programų finansavimas. Labiausiai bus mažinamos išlaidos „Cheminės ir biologinės saugos“ (-36 proc.), „Aviacijos pramonės plėtros“ (-30 proc.) ir „Energetikos plėtros“ (-29 proc.) programoms.
Tuo pat metu asignavimai „Elektroninės ir radioelektroninės pramonės plėtrai“ karinio pramoninio komplekso naudai padidės 4,4 karto – iki 2,2 mlrd. dolerių kitais metais.
Mokesčių naštos didinimas ir socialinių išlaidų mažinimas, kaip pažymima ataskaitoje, liudija, kad Rusijos valdžia bando išlaikyti karinių išlaidų augimą gyventojų sąskaita.
Rusijos pensijų ir socialinio draudimo fondo, iš kurio mokamos išmokos 40-čiai mln. pensininkų, deficitas šiais metais sudarys apie 8,3 mlrd. dolerių.
Tuo pat metu išlaidos Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir jo administracijos išlaikymui kitais metais vėl padidės iki 354 mln. dolerių (apie 1 mln. dolerių per dieną). Ši suma viršija tokių regionų kaip Kalmukija ir Žydų autonominis regionas metinius biudžetus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos valdžia kelis kartus padidino užsieniečiams skirtų propagandinių projektų ir valstybinės programos rusų kalbai populiarinti finansavimą.
Ukraina smūgiuoja į Rusijai skaudžią vietą: jau jaučiamos pasekmės
Ukraina intensyvina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos infrastruktūrai – nuo rugpjūčio pradžios buvo jau daugiau kaip 30 tokių atakų, kuriomis siekiama mažinti Maskvos galimybes finansuoti karą prieš savo kaimynę.
Rusijai pareikštas protestas dėl tęsiamų išpuolių prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir civilius
Rusijai pareikštas protestas dėl tęsiamų išpuolių prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir civilius, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Į ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis ir jam pareikštas protestas dėl karinių pajėgų tęsiamų didelio masto Ukrainos teritorijos apšaudymų, per kuriuos tikslingai atakuojama civilinė infrastruktūra bei nuolat žūsta arba sužalojami civiliai gyventojai.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė vienus intensyviausių išpuolių prieš Ukrainą, tikslingai taikydamasi į civilius ir kritinę infrastruktūrą visoje šalyje“, – teigiama URM pranešime.
Anot jo, itin didelį nerimą kelia dėl Rusijos veiksmų nuo rugsėjo 23 dienos Zaporižios atominei elektrinei nutrauktas išorinis elektros tiekimas, dėl to didėja branduolinės avarijos rizika šiame Rusijos užgrobtame objekte.
Užsienio reikalų ministerijos notoje pažymima, kad Kremliaus režimo pareigūnų teiginiai apie Rusijos pagarbą Jungtinių Tautų Chartijos principams ir įsipareigojimą siekti taikos yra melagingi bei veidmainiški ir papildo karo nusikaltimų sąrašą.
Lietuva pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų agresiją prieš Ukrainą, ir pareiškė, jog kartu su sąjungininkais toliau padės Ukrainai stiprinti savo gebėjimą apsiginti nuo šios agresijos.
Atsakė, ar Zalužnas sieks tapti Ukrainos prezidentu: „Kažkas nusprendė žaisti politinius žaidimus“
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas nesiruošia jokiems rinkimams.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, žiniasklaidai tai patvirtino jo atstovė Oksana Torop.
Zelenskis: rusų kariai gavo įsakymą bet kokia kaina šturmuoti pozicijas Pokrovsko sektoriuje
Rusijos kariai gavo įsakymą bet kokia kaina šturmuoti ukrainiečių pozicijas Pokrovsko kryptimi, todėl jų nuostoliai smarkiai išaugo – vien Saugumo tarnybos kariai ten kasdien sunaikina daugiau nei po 100 okupantų.
Apie tai gavęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo Vasylio Maliuko ataskaitą platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ypač norėčiau padėkoti Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ kariams, kurie vykdo aktyvias operacijas Pokrovsko sektoriuje. Pastebime, kad Rusijos kariams įsakyta bet kokia kaina šturmuoti mūsų pozicijas. Dėl to rusų nuostoliai gerokai išaugo. Neatsižvelgiant į kitų mūsų gynybos ir saugumo pajėgų sudedamųjų dalių pasiektus rezultatus, vien Saugumo tarnybos kariai ir tik Pokrovsko sektoriuje dabar per dieną likviduoja daugiau nei po 100 okupantų. Iš viso per pastarąjį mėnesį Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ kariai neutralizavo 3 028 okupantus – kiekvienas atvejis buvo tinkamai patikrintas“, – rašė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad UST ir toliau siekia sunaikinti Rusijos žvalgybos tinklus. Jis pažymėjo davęs leidimą vykdyti operacijas, kuriomis „siekiama sumažinti Rusijos karinį potencialą“.
Prezidentas pasakojo, kad susitikimo metu buvo išsamiai aptartas tarnybos kovinis darbas. V. Zelenskis padėkojo visiems operacijose dalyvaujantiems kariams.
„Vasylis Maliukas pateikė ataskaitą apie mūsų tolimųjų smūgių, kuriuos atliko Saugumo tarnybos pajėgos, rezultatus. Svarbu, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronai-raketos demonstruoja vis didesnį veiksmingumą. Taip pat pasiekiame reikšmingų rezultatų naikindami Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – pažymėjo jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą, kuris, prisidengdamas tarptautiniu krovinių vežėju, dalyvavo koordinuojant Rusijos smūgius Ukrainai.
Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos jau trečią dieną liepsnoja Feodosijos naftos terminalas
Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo laikinai okupuoto Krymo Feodosijos mieste jau trečią dieną dega naftos terminalas.
Apie tai remdamasis palydovinių nuotraukų duomenimis pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
„Šiandien 01.40 val. prasidėjo trečioji diena po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo, per kurį naftos bazėje kilo gaisras“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad aitrius gaisro dūmus vėjas neša už dešimčių kilometrų ir nuo jų kenčia gyventojai. Praėjusį vakarą dūmų pėdsakas driekėsi 26 kilometrus į vakarus.
Kartu pastebima, kad Rusijos okupacinė administracija Kryme apie šį incidentą vis dar tyli ir jokio nepaskelbė nepateikė.
Kaip pranešama, spalio 6 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Feodosijoje buvo sunaikintas naftos ir naftos produktų perkrovimo kompleksas.
Okupacinei Krymo administracijai ir jos kontroliuojamai žiniasklaidai buvo nurodyta iki spalio 8 d. tylėti apie išpuolį prieš naftos terminalą Feodosijoje ir kitus panašius incidentus.
Rusijos pilietis išpjovė skylę tvoroje ir nelegaliai pateko į Latviją
Antradienį Ludzos srities pasieniečiai sulaikė Rusijos pilietį, kuris neteisėtai kirto valstybės sieną iš Rusijos pusės, naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Tikrindami gautą informaciją Pasienės apygardos pasieniečiai aptiko Rusijos pilietį, iš Rusijos pusės neteisėtai kirtusį valstybės sieną.
Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad netoliese buvo nupjauta metro pločio tvoros tinklo dalis.
Asmeniui iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio neteisėto išorinės valstybės sienos kirtimo ir tyčinio turto sugadinimo.
Ekspertai įspėja: Rusija mokosi iš savo klaidų – Ukrainai gresia dar didesni iššūkiai
Maskva išmoko daryti išvadas iš savo klaidų Ukrainos fronte ir greitai prisitaikyti – per kelerius metus rusų ginkluotosios pajėgos iš organizacijos, kuri daro klaidas mūšio lauke, virto „besimokančia organizacija“, rašo žurnalas „Foreign Affairs“, kurio straipsnį cituoja naujienų portalas „Unian“.
Karo pradžioje daugelis Vakarų apžvalgininkų klaidingai manė, kad Rusija greitai įveiks pasipriešinimą, tačiau jos pajėgos patyrė pralaimėjimą ir buvo nustumtos atgal. Tada kai kurie ekspertai prognozavo, kad po Ukrainos kontratakų Rusijos kariuomenė žlugs, tačiau ir šie lūkesčiai pasirodė pirmalaikiai. Maskva sugebėjo atnaujinti savo puolimą.
Svarbiausias pokytis yra tas, kad nuo 2022 m. Rusijos vadai pradėjo sistemingai studijuoti operatyvinę patirtį, įsisavinti pamokas ir skleisti jas visoje gynybos ekosistemoje – nuo gamyklų ir mokslinių tyrimų centrų iki universitetų ir fronte esančių dalinių.
Todėl Rusija pritaikė naują taktiką ir patobulino ginkluotę: žvalgybai ir kovai pradėjo naudoti bepiločius orlaivius, sukūrė patobulintas raketas ir stipresnes šarvuočių sistemas, suteikė daugiau iniciatyvos jaunesniesiems vadams ir šią praktiką įtvirtino mokymo programose bei koviniuose vadovuose. Tai, kas anksčiau buvo laikoma priešo silpnybe, tapo vienu iš jo pranašumų.
Ukrainai teks susidurti su „dar didesne destrukcija“
Leidinyje rašoma, kad dėl šių pokyčių Ukraina artimiausiais mėnesiais gali patirti „dar didesnę destrukciją“:
„Ukrainai teks susidurti su greitesnėmis ir dažnesnėmis Rusijos bepiločių orlaivių atakomis, dėl kurių bus padaryta daugiau žalos miestams, civiliams gyventojams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Pro Ukrainos gynybą prasiskverbs daugiau raketų. Dešimt mylių, vedančių iki fronto linijos, kurios ir taip yra labai pavojingos, taps dar pavojingesnės ir sunkiau įveikiamos. Ukrainos gynyba ir didelio masto dronų bei artilerijos atakos gali neleisti šiems pokyčiams padėti Rusijai pasiekti kokių nors dramatiškų proveržių. Tačiau jie reiškia, kad Maskva gali ir toliau mainais į savo karių gyvybes iš lėto siekti pergalių Donbase, tikėdamasi, kad NATO pavargs nuo konflikto.“
Kartu žurnale pažymima, kad, mėgindama prisitaikyti prie pokyčių, Rusija dėl tarptautinių sankcijų, problemų apsirūpinant svarbiausiais ištekliais, sunkumų gaminant modernią įrangą, personalo trūkumų ir drausmės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis. Rusijos pajėgoms reikės stabilaus finansavimo, medžiagų ir patyrusių veteranų, kad būtų galima sėkmingai ir tvariai atkurti pajėgas.
Maskva įgyta patirtimi jau dalijasi su savo partneriais, tokiais kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja. Todėl Jungtinės Valstijos ir Europos sostinės turėtų ne nusigręžti nuo karo Ukrainoje, o aktyviai studijuoti Rusijos patirtį ir keisti savo pačių metodus. Priešingu atveju Vakarai rizikuoja atsilikti svarbiausiose srityse, ypač naudojant dronus karyboje.
Maskva: po susitikimo Aliaskoje siekis užtikrinti taiką Ukrainoje iš esmės išnyko
Maskva trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje vykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo aukšto lygio susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso.
Rugpjūčio viduryje Rusijos ir JAV prezidentai surengė derybas Aliaskoje, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nuo to laiko diplomatinės pastangos nutraukti kovas įstrigo – tiek Rusija, tiek Kyjivas rengia atakas vienas prieš kitą, Maskvai veržiantis į priekį Rytų Ukrainoje.
„Deja, turime pripažinti, kad Ankoridže susiformavęs galingas postūmis susitarimų link iš esmės išblėso“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo rusų naujienų agentūros.
Jis dėl šios susidariusios aklavietės apkaltino Europą, apkaltindamas ją noru kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“.
Sausį į Baltuosius rūmus grįžęs D. Trumpas žadėjo užbaigti karą per „24 valandas“, tačiau vis labiau nusivilia, jo teigimu, akivaizdžiu V. Putino nenoru nutraukti kovas Ukrainoje.
Prieš susitikimą Aliaskoje D. Trumpas taip pat ne kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu, tačiau jam nepavyko išgauti jokių didesnių susitarimų dėl Ukrainos.
Praėjusį mėnesį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as televizijai „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas svarsto galimybę Ukrainai siųsti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Šis žingsnis, pasak Kremliaus šeimininko, reikštų „visiškai naują eskalacijos lygį“.
S. Riabkovas perspėjo, kad „Tomahawk“ siuntimas į Ukrainą turėtų „rimtų“ pasekmių ir paragino Vašingtoną persvarstyti šį sprendimą.
Ukraina ir Rusija apsikeitė atakomis, žuvo penki žmonės
Ukraina ir Rusija anksti trečiadienį surengė atakas viena kitos teritorijoje, žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė abiejų pusių pareigūnai.
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje, Maslova Pristanės kaime, maždaug už 15 kilometrų nuo sienos per raketų smūgį žuvo trys žmonės, pareiškė vietos gubernatorius.
Jis sakė, kad per smūgį iš dalies sugriuvo „socialinė įstaiga“, ir paskelbė vaizdus, kuriuose, regis, matyti sporto salė ir apgriautas jos fasadas.
„Trys žmonės žuvo, o vienas buvo sužeistas“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad po griuvėsiais gali būti žmonių.
Tuo tarpu per Rusijos smūgį Pietų Ukrainos Chersono mieste žuvo pagyvenusių žmonių pora, informavo srities gubernatorius.
„Dėl priešo smūgio buvo mirtinai sužeista 62 m. moteris ir pagyvenęs vyras, kurio tapatybė šiuo metu nustatinėjama“, – teigė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Rusija nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto į Ukrainos teritoriją paleido mažiausiai 183 bepiločius orlaivius, nurodė Ukrainos oro pajėgos.
Maskvos gynybos ministerija savo ruožtu teigė, kad naktį perėmė 53 Ukrainos bepiločius, daugumą jų – virš Belgorodo srities, kuri dažnai tampa atakų taikiniu.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas neigia, kad taikosi į civilius.
Kyjivas stiprina atsakomuosius smūgius į Rusijos energijos ir naftos infrastruktūrą, kuriuos jis laiko teisėtu atsaku į Maskvos vykdomą puolimą ir šios kasdienes atakas prieš Ukrainos miestus, dėl kurių be šildymo ir elektros kartais lieka milijonai žmonių.
Trumpas pripažįsta, kad pokalbiai su Putinu yra sunkesni, nei derybos dėl taikos Gazos Ruože
Tęsiantis konfliktams dėl prekybos ir dviem itin pavojingiems karams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pateikė stebinantį diplomatinį vertinimą: derybos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra sudėtingesnė užduotis, nei taikos susitarimo sudarymas Artimuosiuose Rytuose, rašo Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“.
D. Trumpas, kuris ne kartą tikino galintis pernakt užbaigti karą Ukrainoje, pakoregavo savo pradinį pasitikėjimą. Jis pareiškė, kad taikos susitarimas, kuriuo būtų užbaigtos kovos Gazos Ruože, yra „labai arti“, o tai yra apčiuopiamas pažangos ženklas viename sudėtingiausių pasaulio karų.
Tačiau D. Trumpas pripažino, kad derybos dėl galimybės išspręsti Rusijos prezidento pradėtą karą pasirodė esančios „galbūt sunkesnės“.
„Tai beprotiška. Maniau, kad tai bus vienas iš lengvesnių (karų – ELTA)“, – nurodė jis, taip iš esmės pareikšdamas, kad derybų su V. Putinu sudėtingumas pranoko diplomatines pastangas, reikalingas norint nutraukti kautynes Gazos Ruože.
Pasak „Kyiv Post“, šios pastabos atkreipia dėmesį į didelius sunkumus ieškant būdų nutraukti Kremliaus agresiją – tai yra iššūkis, kuris nepaklūsta D. Trumpo sandorių diplomatijai.
EK pirmininkė: ES privalo reaguoti į Rusijos hibridinį karą
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa turi sustiprinti savo gynybą, kad atgrasytų Rusiją nuo „hibridinio karo“, šiai įvykdžius virtinę įsiveržimų į oro erdvę, kibernetinių atakų ir povandeninių kabelių pažeidimų.
„Šie incidentai nėra atsitiktiniai. Tai nuosekli ir eskaluojama kampanija“, – Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė EK vadovė.
„Du incidentai gali būti sutapimas, bet trys, penki, dešimt – tai sąmoninga ir tikslinė pilkosios zonos kampanija prieš Europą, ir Europa privalo reaguoti“, – sakė ji.
ES šalis Lenkiją, Estiją ir Rumuniją neseniai supurtė Rusijos įsiveržimai į oro erdvę, o Danijoje, Vokietijoje ir Belgijoje buvo pastebėti neatpažinti dronai.
Europos šalys jau padidino gynybos išlaidas iki aukščiausio lygio nuo šaltojo karo laikų, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje ir kilus abejonėms dėl JAV paramos valdant prezidentui Donaldui Trumpui.
Dabar ES siekia parengti bendrus 27 valstybių bloko projektus, įskaitant apsaugos nuo dronų „sieną“.
„Turime ne tik reaguoti. Turime atgrasyti, nes jei dvejosime imtis veiksmų, pilkoji zona tik plėsis“, – sakė U. von der Leyen.
„Pagrindinė Europos Sąjungos misija yra išsaugoti taiką, o šiandien tai reiškia gebėjimą atgrasyti agresiją ir provokacijas“, – sakė ji.
Vėliau šį mėnesį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime bus siekiama susitarti dėl „kelio gairių“, kad blokas būtų pasirengęs atremti Rusijos keliamas grėsmes ateinančiais metais.
„Bus nustatyti ne tik bendri tikslai, bet ir labai konkretūs etapai bei terminai iki 2030 m., nes visi žinome, kad realiai padaroma tik tai, kas išmatuojama“, – sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė tvirtino, kad kova su „Rusijos hibridiniu karu“ reikalauja „visiškai naujos mūsų visų mąstysenos“.
„Mūsų pasirinkimas labai paprastas. Mes galime arba nusišalinti ir stebėti, kaip Rusijos grėsmės didėja, arba jas atremti vienybe, atgrasymu ir ryžtu“, – sakė U. von der Leyen.
Per Rusijos ataką Chersone žuvo du civiliai
Per Rusijos smūgį pietiniame Ukrainos Chersono mieste žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Dėl priešo smūgio buvo mirtinai sužeisti 62 metų moteris ir senyvo amžiaus vyras, kurio tapatybė šiuo metu nustatinėjama“, – sakė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Nuo antradienio vėlumos iki trečiadienio ryto Rusija į Ukrainos teritoriją paleido mažiausiai 183 dronus, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad per naktį perėmė 53 Ukrainos bepiločius, daugiausia – virš Belgorodo srities, kuri yra dažnas atakų taikinys.
Su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje per raketos smūgį Maslovos Pristano kaime, esančiame maždaug už 15 km nuo sienos, žuvo trys žmonės, pranešė vietos gubernatorius.
Viačeslavas Gladkovas sakė, kad per smūgį iš dalies sugriuvo socialinės paskirties objektas, ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti nukentėjusi sporto salė.
„Trys žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė jis.
„Po griuvėsiais gali būti žmonių“, – pridūrė gubernatorius.
Kyjivas suduoda vis daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos energetikos ir naftos infrastruktūrai, vadindamas tai teisėtu atsaku į Maskvos puolimą ir jos kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus, dėl kurių kartais milijonai žmonių lieka be šildymo ir elektros.
Ukraina sunaikino 154 iš 183 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 154 iš 183 Rusijos per naktį paleistų dronų.
Nuo antradienio 18.30 val. rusai paleido į Ukrainą 183 „Shahed“ ir „Gerbera“ bei kitų tipų nepilotuojamus orlaivius iš Milerovo, Kursko, Briansko, Oriolo, Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. Apie 100 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numušė arba neutralizavo 154 dronus.
22 bepiločiai orlaiviai smogė į 11 vietų. Karinės oro pajėgos perspėjo, kad ataka tęsiasi, Ukrainos oro erdvėje yra keli priešo bepiločiai orlaiviai.
Rusijos įtakai blėstant, Putinas lankysis Vidurinėje Azijoje
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Tadžikistane susitiks su Vidurinės Azijos lyderiais – tai bus tik antras toks susitikimas po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, Maskvai grumiantis su Kinija ir Europa dėl įtakos regione.
Pastaraisiais metais dėl karo Ukrainoje nusilpusios Rusijos istorinė įtaka regione išblėso. Per pirmąjį susitikimą su penkiais Vidurinės Azijos lyderiais 2022 m. V. Putinas sulaukė Tadžikistano prezidento kaltinimų, kad Maskva ignoruoja posovietines valstybes ir jų negerbia.
Kinija ir Europa suskubo užpildyti susidariusį įtakos vakuumą. Šiais metais jos surengė aukšto lygio susitikimus Vidurinėje Azijoje ir tikisi išplėsti prieigą prie didžiulių regiono gamtos išteklių.
Tikimasi, kad V. Putinas trečiadienį atvyks į Tadžikistaną. Ketvirtadienį susitikime Tadžikistano sostinėje Dušanbėje turi dalyvauti Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Turkmėnistano lyderiai.
Vidurinės Azijos šalys pasinaudos aukščiausiojo lygio susitikimu, kad „išdėstytų savo poziciją“, kurtų pasitikėjimą su Rusija ir plėtotų prekybos ryšius, pranešė Kazachstano užsienio reikalų ministerija.
Rusija teigė, kad tikisi „reikšmingų ir įdomių pokalbių rezultatų“.
Nori būti gerbiamos
Visos penkios Vidurinės Azijos valstybės palaiko glaudžius kultūrinius ir ekonominius ryšius su Rusija. Regione gyvena milijonai rusakalbių, milijonai migrantų iš Vidurinės Azijos dirba kai kuriose darbo jėgos stokojančiose Rusijos pramonės šakose. Rusija ketina statyti pirmąją atominę elektrinę Kazachstane ir iš esmės palaiko draugiškus santykius su kaimynėmis.
Tačiau po daugiau nei šimtmečio Rusijos dominavimo penkios Vidurinės Azijos respublikos prekybos ir saugumo srityse vis dažniau žvalgosi ne į Maskvą, jų buvusią imperinę valdovę, o kitur. Jos perka ginklus iš Kinijos ir Turkijos, o Europos Sąjunga po balandžio mėnesį įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo paskelbė apie 14 mlrd. dolerių vertės investicijas regione. Kaimynė Kinija ten jau įsitvirtino per savo „Diržo ir kelio“ iniciatyvą – milžinišką infrastruktūros projektą, kuriuo siekiama paskatinti Pekino prekybą su pasauliu.
Rusija tvirtina nesivaržanti su Pekinu dėl įtakos Vidurinėje Azijoje, tačiau, pasak analitikų, konkurenciją su kitomis galybėmis, įskaitant Europą, sunku ignoruoti. Dar reikia pamatyti, ar Rusija sugebės išlaikyti savo pozicijas regione, jau nekalbant apie jų plėtrą.
Per pastarąjį Vidurinės Azijos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą 2022 m. spalį Tadžikistano lyderis Emomali Rachmonas septynių minučių tiradoje, privertusioje V. Putiną susiraukti, pareikalavo, kad Rusija parodytų „pagarbą“.
„Esame mažos tautos, ne 100 mln. ar 200 mln. žmonių (...) Bet mes turime istoriją, kultūrą. Norime būti gerbiami“, – sakė jis.
V. Putinas reagavo pareiškęs, kad „iš esmės sutinka“ su tuo ir paragino sutelkti dėmesį į „konkrečius klausimus“.
Okupantai Ukrainoje atakavo šiluminę elektrinę
Rusija naktį atakavo šiluminę elektrinę, sužeisti du energetikai, pranešė Ukrainos energetikos korporacija DTEK, rašo „RBC-Ukraine“.
Priduriama, kad jiems buvo operatyviai suteikta visa reikalinga pagalba.
Elektrinės įranga buvo smarkiai apgadinta. Vyksta darbai, siekiant pašalinti padarinius.
Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios šiluminės elektrinės buvo apšaudytos daugiau nei 200 kartų.
Geria vandenį iš balų: ukrainiečiai užblokavo rusų tiekimo kelius Sumų srityje
Sumų srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos dronus, užblokavo Rusijos pajėgų antžemines ryšių linijas ir tiekimo kelius, įskaitant vandens tiekimą. Apie tai rašoma naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Pranešime nurodoma, kad okupantai Sumų srityje tęsė puolamąsias operacijas, bet nepasistūmėjo į priekį.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad po Ukrainos dronų smūgio užblokuoti Rusijos tiekimo keliai, o dėl Šiaurės karinių pajėgų grupė, kuri laikosi pozicijų Junakivkoje, jau 8 dienas negauna vandens, todėl rusai priversti gerti lietaus vandenį, įskaitant ir iš balų.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad karo veiksmams Junakivkos rajone koordinuoja karininkai be kovinės patirties. Pažymima, kad jie įsikūrę štabuose, esančiuose 20 km nuo fronto linijos ir atsisako išvežti sužeistuosius ir žuvusiuosius.
Be to, okupantai tęsia puolimą šiaurinėje Charkivo srities dalyje ir Velykij Burluko kryptimi, bet nepavyko pasistūmėti į priekį.
ISW ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Kupjansko kryptimi rusų kariai toliau naudoja sabotažo ir žvalgybos grupes, o persikelti per Oskilio upę naudoja virves ir pripučiamus laivus.
Kai ideologija nebeveikia: už tarnybą Rusijos kariuomenėje – rekordines premijos
Rusijos regionuose ženkliai didinama pinigų suma, kurią mokės karo tarnybos naujokams, nes, kaip anot analitikų, „ideologinės“ verbavimo kampanijos nebepakanka motyvuoti žmones kovoti Ukrainoje, praneša CNN.
Kaip pažymi leidinys, pastarosiomis dienomis keletas regionų paskelbė, kad ketina net keturis kartus padidinti įstojimo į savanorius premijas, siekdami padidinti karių skaičių.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Rusija praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 010 karių ir vienos oro gynybos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 8 d. Rusijos pajėgos savo kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 118 370 karių, įskaitant dar 1 010 kariškių, kurie buvo prarasti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 240 tankų (+2), 23 324 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 33 519 artilerijos sistemų (+26), 1 517 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 225 oro gynybos sistemų (+1), 427 lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 67 965 bepiločių orlaivių (+401), 3 841 kruizinės raketos, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 63 650 automobilių (+75) ir 3 973 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Gimtadienį šventęs Putinas patvirtino, kad ir toliau siekia savo karo tikslų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą su kariniais vadovais dar kartą patvirtino, kad ir toliau siekia savo karo tikslų Ukrainoje, sakė jiems, kad Ukrainos smūgiai toli Rusijoje „nepadės“ Kyjivui.
V. Putinas teigė, kad šiomis kontratakomis Kyjivas mėgina sudaryti sėkmės įspūdį savo Vakarų rėmėjams, nors fronto linijoje Ukrainos pajėgos yra priverstos trauktis.
Valstybinė televizija taip pat parodė eilutę vilkintį Rusijos prezidentą, švenčiantį savo 73-ąjį gimtadienį su uniformuotais vadais per banketą.
Po neseniai įvykdytų Ukrainos raketų ir dronų smūgių V. Putinas pabrėžė būtinybę užtikrinti Rusijos piliečių saugumą ir apsaugoti strateginius taikinius bei civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetikos objektus. „Tai mūsų užduotis“, – sakė jis.
Invaziją atremianti Ukraina rengia smūgius į Rusijos degalų saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklas. Šios atakos padaro žalos, bet ne tokios didelės lyginant su Ukrainos patiriamu sunaikinimu ir žuvusiųjų skaičiumi per daugiau nei trejus su puse metų trunkančią Rusijos invaziją.
V. Putinas teigė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos išlaiko strateginę iniciatyvą ir šiemet užėmė 4900 kvadratinių kilometrų teritorijos bei 212 kaimų.
Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
„Mūsų bendra užduotis nesikeičia: turime garantuoti, kad būtų pasiekti visi kariuomenei iškelti tikslai“, – sakė jis.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas teigė, kad dabar Rusijos prioritetas yra pulti Ukrainos raketų ir dronų gamybos vietas, kalbėjo apie Rusijos kariuomenės pasistūmėjimą Donecke, Zaporižioje ir Dnipropetrovske.
Rusijos pajėgoms apšaudžius Chersono centrą sužeisti trys žmonės
Spalio 7 d. vakarą okupantai rusai apšaudė Chersono Centrinį rajoną ir sužeidė tris žmones, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Chersono srities karinė administracija.
Apšaudymas įvyko apie 20.20 val. Iš pradžių buvo pranešta apie du sužalotus žmones – 55 m. vyrą ir 20-metę moterį, kurie patyrė sprogimo sukeltus sužeidimus ir smegenų sukrėtimus. Abiem nukentėjusiesiems buvo suteikta medicininė pagalba, jie toliau gydysis ambulatoriškai.
Vėliau administracija informavo apie trečią nukentėjusį asmenį – 23 m. vyrą, kuris patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus, peties sąnario skeveldrinius sužeidimus ir žastikaulio lūžį. Jis buvo hospitalizuotas.
Kaip skelbta anksčiau, spalio 7 d. rytą per Rusijos smūgį Chersone žuvo vienas žmogus.
Kas iš tiesų kariauja už Rusiją? „Forbes“ įvardijo šalį, kuri netrukus aplenks Šiaurės Korėją
Rusija vis labiau pasikliauja užsieniečiais kare su Ukraina. Dėl rekordinių nuostolių Kremlius verbuoja kubiečius, šiaurės korėjiečius, afrikiečius ir migrantus iš Centrinės Azijos.
Tai, kas prasidėjo kaip regioninis įsiveržimas, virto daugianacionaline autoritarizmo kampanija prieš Ukrainą, rašo „Forbes“.
Maskvai tai yra būdas tęsti karą be vidaus pasipriešinimo, o jos sąjungininkams – galimybė įgyti kovinės patirties šiuolaikiniame kare.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad netrukus Rusijos pusėje gali kariauti iki 25 tūkstančių kubiečių. Jie taps didžiausiu užsienio kontingentu mūšio lauke, aplenkdami net Šiaurės Korėją.
Viską lemia pinigai
Žurnalistas pažymi, kad daugeliui kubiečių dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą yra patrauklus dėl finansinės naudos. Jiems žadama mokėti apie 2 tūkst. dolerių per mėnesį.
Tuo tarpu krizę patiriančioje Kuboje vidutinis atlyginimas saloje yra apie 20 dolerių, todėl Rusijos kubiečiams pažadėti pinigai yra astronominiai.
Pranešama, kad sutartis dėl dalyvavimo kovose fronto linijoje jau pasirašė tūkstančiai žmonių. Kiti sako, kad juos apgavo – esą kvietė dirbti statybose, o išsiuntė į apkasus.
„Kubos kariai gauna ypač didelius atlyginimus. Jei jie žus, jų našlės taps turtingos. Jei jie išgyvens, jie taps turtingais herojais. Bet kuriuo atveju Kuba gauna labai reikalingus pinigus, o režimas gali prisiimti nuopelnus“, – paaiškino Aleksandras Motylis, politikos mokslų profesorius JAV Rutgerso universitete.
Be to, jo nuomone, Havana taip pat gali siekti sustiprinti savo revoliucinę reputaciją. O atviras solidarumas su Maskva gali „sukreipti Vašingtono savimeilę“. Tačiau toks žingsnis, anot jo, taip pat rodo Rusijos silpnumą.
„Karių iš tokių šalių kaip Kuba, Šiaurės Korėja, Afrika ir Centrinė Azija įtraukimas yra silpnumo, o galbūt net ir nevilties ženklas. Putinas mato, kad rusai vis mažiau pasiruošę mirti veltui, todėl jis leidžia užsieniečiams kariauti ir mirti vietoj jų“, – sako A. Motylis.
Zelenskis kaltina Rusiją naudojant bepiločius orlaivius siekiant destabilizuoti Europą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją siekiu destabilizuoti Europą, sabotažui ir trikdymui pasitelkiant bepiločius orlaivius.
Antradienio vakarą savo vaizdo kreipimesi V. Zelenskis pareiškė, kad Maskva naudoja savo vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ ne tik karui finansuoti, tanklaiviais gabendama naftą, bet ir sabotažui bei įvairioms pastangoms pakenkti stabilumui žemyne.
„Neseniai iš tanklaivių paleisti bepiločiai orlaiviai yra vienas iš tokių pavyzdžių“, – pažymėjo jis, remdamasis Ukrainos užsienio tarnybų žvalgybos duomenimis.
Oficiali informacija apie kai kuriose šalyse, įskaitant Daniją ir Vokietiją, neseniai pastebėtų bepiločių orlaivių kilmę kol kas nepatvirtinta. Rusija bet kokį vaidmenį neigia.
Rusijos nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas užsiminė, kad Ukrainos pajėgos esą pačios gali provokuojamai naudoti tokius bepiločius orlaivius, jog įtrauktų Europą į karą su Rusija. Ukraina taip pat gamina tolimojo nuotolio bepiločius.
„Turima informacija dalijamės su savo partneriais, ir yra labai svarbu, kad jie Rusijai atsakytų realiais veiksmais“, – nurodė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad tiek viešai, tiek už uždarų durų vyks tolesni susitikimai ir derybos. Jis daugiau detalių nepateikė.
„Rusai turi žinoti, kad jokie jų destruktyvūs veiksmai, visi jų niekšiški poelgiai, neliks be pasaulio atsako“, – sakė jis.
Ukraina su Vakarų karine pagalba jau daugiau nei trejus su puse metų ginasi nuo Rusijos invazijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Rusija aptiko silpną Ukrainos gynybos vietą: ekspertas perspėja – baigsis liūdnai
Rusijos pajėgos pradėjo aktyviai atakuoti Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą dronais, ypač daug dėmesio skirdamos lokomotyvams, rašo „Focus“.
Kaip pastebi Ukrainos radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas, krovininiai vagonai nėra svarbus taikinys, o bėgiai yra greitai remontuojami. Būtent todėl artimiausiu metu bus atakuojami lokomotyvai, be kurių geležinkelis sustos.
„Tikiuosi, kad susitikimas su „Ukrzaliznytsia“ vadovybe įvyks jau šią savaitę. Nes jei nieko nedarysime, mums sunaikins visą geležinkelį“, – sako jis.
Anot eksperto, Rusijos dronų padalinys „Rubikon“ seka lokomotyvą, o po to, kai nustato jo buvimo vietą, smogia jam.
„Jei greitai nereaguosime į naujus priešo iššūkius, viskas bus liūdna“, – pabrėžia S. Beskrestnovas.