Aktualijos

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, panašu, skaičiuoja paskutines dienas, o galbūt ir valandas savo poste. Po praėjusią savaitę kilusios įtampos tarp jos ir premjerės Ingos Ruginienės, pirmadienį abi Vyriausybės narės susitiko pasikalbėti akis į akį. Po susitikimo premjerė dar griežtesnė – pareiškė, kad pasitikėjimas sušlubavęs, iš ministerijos atėmė vieną kuruojamą sritį – gynybos pramonę ir iškėlė papildomų klausimų. Į juos D. Šakalienė turi atsakyti per šią savaitę.

Toliau ragindami socialdemokratus atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, kultūros bendruomenė ir ją palaikantys sektoriai skelbia protesto mėnesį „Mes esame kultūra“, antradienį pranešė protesto asamblėjos komunikacijos grupė. „Profesinei ir pilietinei bendruomenei demonstruojama nepagarba verčia reikalauti kelti politinės kultūros lygį, prisiimant atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad koalicijai buvo pristatytas mažesnis kitų metų gynybos biudžetas nei Vyriausybės patvirtintame projekte. „Buvo aiškiai numatyta 5 proc., 5 proc. ir 4,5 proc. – trimetis planas. Dabar jūs man paaiškinkite, kaip čia stebuklingai atsiranda šitos lentelės? Nei koalicija, niekas nežino – 5,38 proc., 5,28 proc.

Savaitės pradžioje kraupi tragedija sukrėtė tiek Londoną, tiek Lietuvą – lietuvis vyras įtariamas mirtinai subadęs savo žmoną, trijų vaikų mamą. Kaimynai sunkiai renka žodžius ir pasakoja negalintys atsipeikėti po skaudžios nelaimės, o lietuvių bendruomenės pastūmėti žmonės jau paaukojo įspūdingą sumą. Lietuvė Agnė augino tris vaikus, kurie po žiauriausiu įmanomu būdu neteko savo mylimiausio ir artimiausio žmogaus – mamos.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad trūkstamų lėšų mokytojų atlyginimams būtų galima rasti peržiūrėjus kitus biudžeto prioritetus. „Iš kažko kito nuėmus galima uždėti mokytojams“, – Seime antradienį žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.  Pernai atnaujintoje šakos sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc.

Kilus įtampoms tarp premjerės Ingos Ruginienės ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė mano, kad ministrė gali tęsti darbus.  „Šie pasikalbėjimai, konfliktinė situacija gali turėti įvairius sprendimus. Vienas iš jų, kad dirbama toliau. Buvo padaryta tam tikrų klaidų, tikiuosi, kad jos nesikartos“, – žurnalistams Seime teigė O. Leiputė.  „Manau, kad taip“, – paklausta, ar ministrė galėtų tęsti darbus atsakė ji.

Neblėstant trintims tarp socialdemokratų lyderių ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, opozicinių Seimo frakcijų lyderiai tvirtina neįsivaizduojantys, kaip politikė tęs darbus Vyriausybės kabinete. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, D. Šakalienei aiškiai pasiųstas signalas, jog politikė turi trauktis iš posto.

Premjerės nepasitikėjimo sulaukusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antradienį susitiks su prezidentu, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. „Kiek žinau, šiandieną lankysis pas prezidentą. Tai, matyt, kad šis klausimas tikrai per šią savaitę gal net ir neišsispręs niekaip“, – antradienį žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.

Lietuvis įtariamas šeimos namuose rytinėje Londono dalyje subadęs savo žmoną. 40-metė Agnė Druskienė buvo rasta sužalota peiliu savo šeimos namuose Londono rytiniame Haveringo rajone, skelbia naujienų portalas metro.co.uk. Skelbiama, kad policija šeštadienį, spalio 18 d., 1.04 val., buvo iškviesta į namus dėl sužalojimo peiliu Cranham Road gatvėje, Hornchurcho vietovėje. Medikai įvykio vietoje konstatavo lietuvės mirtį.

Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė sako, kad Vokietijos politikai mato didelį atotrūkį tarp žvalgybos perspėjimų apie hibridinio karo pavojus ir visuomenės reakcijos. Pasak jos, vokiečiai grėsmes vertina daug ramiau nei Baltijos ar Skandinavijos šalys, todėl politikai siūlo aktyviau informuoti visuomenę, kad ji geriau suprastų rizikas ir būtų budresnė.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Aušrinė Norkienė teigia sieksiantys, kad Lietuvoje būtų įvestas bankų mokestis.  „Aš manau, kad su koalicijos partneriais ir kolegomis ieškosime sprendimų ir turbūt priimsime kažkokį sprendimą“, – LRT radijui teigė A. Norkienė. Visgi „valstietė“ pažymėjo, kad prie šio klausimo ketinama grįžti po biudžeto svarstymo.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad gynybos pramonės klausimus nuo šiol kuruos Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako – jokia su saugumu susijusi pramonė nesivystys, jei prie to neprisidės Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Be abejo, jokia gynybos pramonės nesivystys, jeigu prie to neprisidės Krašto apsaugos ministerija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad Vyriausybė turėtų laikytis susitarimo su mokytojais dėl algų kėlimo. „Manytume, kad susitarimų reiktų laikytis“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius. BNS rašė, kad dalis mokytojų profsąjungų anksčiau pareiškė, jog kitų metų valstybės biudžeto projektu laužoma Vyriausybės sutartis su sektoriumi.

Panevėžyje už 2,3 mln. eurų planuojama atnaujinti senąją autobusų stotį, kurioje įsikurs ir paslaugas teiks dvi savivaldybės įmonės. Anot vietos savivaldybės, įgyvendinant projektą ketinama atlikti kapitalinį stoties remontą. Keičiant paskirtį iš transporto į administracinę, taip pat bus perplanuotos pastato patalpos, atnaujintas šilumos mazgas, įrengtos naujos inžinerinės sistemos, keleivinis liftas.

Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą sieną kirto vilkų gauja, iš viso devyni žvėrys, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Sekmadienį apie vidudienį Kabelių užkardos pareigūnai per sienos stebėjimo sistemą pamatė iš Baltarusijos į Lietuvą sieną kirtusius ir vienas paskui kitą judančius devynis vilkus. Ši vieta yra Varėnos rajone, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje, kur eina siena su Baltarusija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako tikintis, kad visi kitąmet numatomi asignavimai gynybai bus skiriami išskirtinai krašto apsaugai. „Visi asignavimai yra priskirti Krašto apsaugos ministerijai, tai gana aiškiai parodo, kad lėšos yra skiriamos gynybai, o ne kitoms sritims. Tai nėra priežasčių galvoti, kad išlaidos būtų išleidžiamos kažkokioms kitoms paskirtims“, – Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Seimas gelbsti „čekutininkus“ – atmetė prezidento veto ir švelnina bausmes politikams ir pareigūnams už piktnaudžiavimą – nusikaltimą pervadino iš sunkaus į apysunkį. Nepaisant konservatorių ir dekmokratų pasipiktinimo, kad socdemai tiesiog išsukinėja prisidalą įsivėlusius partiečius, pataisai pritarė 79 Seimo nariai – daugiau nei pusė. Tai sutrumpins „apsivogusiems“ senaties terminus, kalėjimo bausmės taip pat trumpės 1 metais.

Pasieniečiai prie Lietuvos sienos su Baltarusija pastarąją parą apgręžė 39 neteisėtus migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tuo metu Latvijos pasienio tarnyba pirmadienį fiksavo 39 tokius asmenis, o Lenkijos pareigūnai pranešė sekmadienį apgręžę 84 neteisėtus užsieniečius.

Lietuvoje antradienį lankysis buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö, kuris tarptautinėje konferencijoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, S. Niinistö skaitys pranešimą konferencijoje „Universitetai, formuojantys ateitį: atsparios visuomenės kūrimas per inovacijas ir visuotinį poveikį“, kurią atidarys Lietuvos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese pasirašė susitarimą dėl retųjų žemės mineralų ir sakė, kad svarbi Vašingtono sąjungininkė gaus trokštamų branduolinių atakos povandeninių laivų. Abu lyderiai susitiko Baltuosiuose rūmuose, kad sutelktų dėmesį į porą sričių – gynybą bei itin svarbias naudingąsias iškasenas – kuriose Vašingtonas ir Kanbera bendradarbiauja siekdami atsverti, jų nuomone, vis labiau įsitvirtinančią Kiniją.

Seimas antradienį turėtų pradėti svarstyti opozicijos siūlymą surengti apkaltą ekspremjerui socialdemokratui Gintautui Paluckui už tai, kad jis eidamas Seimo nario pareigas užsiėmė ir verslu. Ši opozicijos iniciatyva turėjo būti pateikta praėjusį ketvirtadienį, tačiau tuomet socialdemokratų ir konservatorių frakcijų atstovai paprašė pertraukos iki kito posėdžio.

Seimas antradienį apsispręs dėl Juliaus Sabatausko, Haroldo Šinkūno bei Artūro Driuko skyrimo į Konstitucinį Teismą (KT). Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną H. Šinkūną pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką A. Driuką – šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.  Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą pateikė Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė antradienį Seime atsakinės į parlamentarų klausimus apie „čekiukų“ byloje figūruojančią viceministrę Ritą Grigalienę. Ministrei klausimus pateikė 10 opozicijoje dirbančių Seimo narių: Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Saulius Skvernelis, Agnė Širinskienė, Jekaterina Rojaka, Domas Griškevičius, Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Rima Baškienė bei konservatoriai Valdas Rakutis, Matas Maldeikis, Emanuelis Zingeris.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos duomenimis, spalio 13 dieną NATO orlaiviai atpažino Rusijos žvalgybinį lėktuvą IL-20, jis skrido iš Kaliningrado srities ir po kurio laiko sugrįžo į ją.

Atėjęs ruduo gausina vargstančiųjų gretas – į Vilniaus miesto savivaldybę kreipiasi ketvirtadaliu daugiau kompensacijų už šildymą prašančiųjų, o prie „Maisto banko“ rikiuojasi varguoliai. Prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus elektros sąskaitoms, pasak žmonių, išsiversti su turimais pinigais tampa vis sunkiau. Nepasiturintieji nebesvajoja apie pramogas – jie taupo net maisto sąskaita. Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų.

Socialiniai tinklai tampa šiuolaikinėmis „tikrosios“ visuomenės formomis, kur vartotojai susitinka tik su panašiomis nuomonėmis, o algoritmai dar labiau sustiprina šį efektą. Ekspertai aiškina, kaip šie „burbulai“ aštrina visuomenės susiskaldymą ir kodėl tai kuria konfliktus tarp skirtingų Lietuvos realybių.

 Vilniaus rajono savivaldybė savo valdomoms švietimo įstaigoms perdavė 8 naujus geltonuosius mokyklinius autobusiukus, kurių bendra vertė siekia 704 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, ši investicija padės užtikrinti geresnes ir saugesnes mokinių transportavimo sąlygas bei prisidės prie švietimo prieinamumo gerinimo. Nauji 20-viečiai mokykliniai autobusai perduoti 8 švietimo įstaigoms: Buivydiškių mokyklai–darželiui, Rukainių, Zujūnų, Nemėžio šv.

Ar galimybių pasas buvo būtinas sprendimas, ar didžiausia pandemijos klaida? TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ diskusijos dalyviai neslėpė – tai buvo vienas labiausiai visuomenę supriešinusių žingsnių. Apie tai laidoje diskutavo Seimo narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Seimo narys Saulius Skvernelis.

Buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigia, kad Dovilės Šakalienės vadovaujamoje ministerijoje reikia perkrovimo. Anot jos, šiuo metu svarbiausi yra ne skaičiai po kablelio, o komandoje dirbantys žmonės. „Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) reikia perkrovimo. Dabar svarbiausi yra ne skaičiai po kablelio, dabar svarbiausi yra žmonės. Eurai yra uždirbami, o vertybiški, stiprūs, drąsūs, protingi žmonės yra sunkiai randami.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad jos pasitikėjimas krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene yra sušlubavęs. Per šiandien vykusį jųdviejų susitikimą D. Šakalienė turėjo aiškintis ne tik dėl neskelbto susitikimo su nuomonės formuotojais – premjerė esą turėjo jai daugiau klausimų.

Krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, panašu, kad tiksi paskutinės valandos poste. Po susitikimo premjerė Inga Ruginienė dar piktesnė: atima net vieną ministerijos kuruojamą sritį – gynybos pramonę. Britų žiniasklaida ūžia – šeštadienio naktį rytų Londoną supurtė 40-metės lietuvės, trijų vaikų motinos, žmogžudystė: įtariamasis – ją peiliu mirtinai subadęs sutuoktinis.

Tęsiantis diskusijoms dėl kitų metų gynybos finansavimo, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako – formuojant biudžetą dar spalio pradžioje jos vadovaujamos ministerijos asignavimams siūlyta skirti mažiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Spalio pirmą dieną numatytame plane krašto apsaugos sistemos finansavimui, Krašto apsaugos ministerijos biudžetui, buvo 4,87 proc. nuo BVP. (…) Maža to, vyko labai intensyvi diskusija apie tai, kad ir dalį iš tų 4,87 proc.

 Izraelio pajėgos numetė 153 tonas bombų ant taikinių Gazos Ruože, dėl įtariamo palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ paliaubų pažeidimo, pirmadienį parlamentui sakė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu .  „Viena ranka laiko ginklą, kita ištiesta siekiant taikos, – Kneseto nariams sakė B. Netanyahu. – Taika sudaroma su stipriaisiais, o ne su silpnaisiais. Šiandien Izraelis yra stipresnis nei bet kada anksčiau.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, premjerė Inga Ruginienė sako su švietimo atstovais ieškosianti sprendimų.  „Ta suma, kuri yra skirta 2026 m., ji atitinka kolektyvinį susitarimą. Bet turime daugiau problemų ir įtampų 2027 ir 2028 metams. Trimečio biudžeto kontekste pinigų iš tikrųjų trūksta.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Finansų ministerijos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sprendimą  vadina „savalaikiu ir tikslingu“ bei sako, kad KAM bus atleista nuo jai nebūdingų funkcijų. „Tai yra savalaikis ir tikslingas poslinkis gynybos pramonės formavimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir taip atsakinga už Lietuvos pramonės ir inovacijų formavimą.

Svarstant, kokia ateinančių metų valstybės biudžeto dalis bus skiriama karinio mobilumo projektų įgyvendinimui, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog dėl to, svarstydami valstybės biudžeto projektą, spręs Seimo nariai. Vis dėlto ji tikina reikalausianti, kad tiesiogiai gynybos finansavimui skiriama biudžeto dalis nebūtų mažesnė nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mes pateikėm savo viziją 5,38 proc. Seimui, jis gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams.

Grožio paslaugų kainos Lietuvoje gali priklausyti nuo miesto, salono lygio ir procedūros: kirpimas kai kur vidutiniškai kainuoja 10–40 eurų, plaukų dažymas – nuo 45 eurų, o gelinis lakavimas vidutiniškai atsieina 20–35 eurų. Pasak Kirpėjų asociacijos vadovės Jolantos Mačiulienės, kainos yra formuojamos laisvosios rinkos sąlygomis ir turi atitikti klientų pajamas bei apimti visas procedūras.

Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.

 Premjerei prakalbus apie sušlubavusį pasitikėjimą krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, pastaroji svarsto apie tolesnio darbo perspektyvas. „Premjerė ištransliavo žinutę, kad jos pasitikėjimas manimi susvyravęs, man nelabai aišku, kaip tokioje atmosferoje galima dirbti“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Šakalienė. „Ką šiandien girdžiu, kad partijos pirmininkas manimi netiki, premjerė manimi netiki, tai yra jų pasirinkimas“, – pridūrė ministrė.

 Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad netikėti ja yra asmeninis socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ir premjerės Ingos Ruginienės pasirinkimas. Visgi, pastarajai pareiškus, kad pasitikėjimas ministre yra susivyravęs – D. Šakalienė kelia klausimą, ar įmanoma tęsti darbą tokioje atmosferoje.  „Pasirinkimo teisė yra ar tu tiki žmogumi, ar ne. Šiandien girdžiu, kad partijos pirmininkas manimi netiki, premjerė manimi netiki, tai yra jų pasirinkimas.

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projektas neatspindi kolektyvinėje sutartyje įvardintų įsipareigojimų dėl pedagogų atlyginimų augimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad bus ieškoma sprendimų, kaip išpildyti duotus pažadus. „Ta suma, kuri yra skirta 2026 metams, ji atitinka kolektyvinį susitarimą, bet turime daugiau įtampų ir problemų 2027 ir 2028 metams“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Jau šį sekmadienį Lietuva pereis prie žiemos laiko – laikrodžius teks sukti viena valanda atgal. Laikas tradiciškai persukamas paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 4.00 val. nakties, jis atsisuks iki 3.00 val. Tiesa, išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kompiuteriai dažniausiai laiką atnaujina automatiškai. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas sekmadienio ryte prasidės anksčiau, o vakare greičiau sutems.

Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ į Vyriausybę deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, jog ministerijos politinėje komandoje nebus nė vieno partijos nario.  „Buvau gavęs didelį pasitikėjimą ir pažadą, kad turėsiu galimybę pats formuoti komandą, o ne man tiesiog bus įdėta, ką aš turiu joje matyti. Vienas iš mano derybų aspektų buvo, kad eidamas į ministrus noriu pats formuoti komandą“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei pirmadienį sakė ministras.

Premjerė Inga Ruginienė teigia dar neturinti galimo kandidato į kultūros ministro kėdę. Vyriausybės vadovė sako norinti atsakingai patikrinti ir rinktis ministrą.  „Labai tikiuosi, kad jau greitai išspręsime šį klausimą, bet kol kas Raminta Popovienė tikrai susitvarko. Kultūros bendruomenė tikrai gali jaustis rami ir saugi. Užtruksiu tiek laiko, kiek reikės, kad atsirastų geriausias žmogus šioje srityje“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad išskirtinai gynybai turėtų būti skiriama ne mažiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip ji kalbėjo opozicijai, verslui ir visuomenei susirūpinus, jog dalis gynybai numatytų išlaidų gali būti skirta dvigubos paskirties arba su gynyba nesusijusioms reikmėms. Vyriausybės parengtame biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta 5,38 proc. BVP. Šiam pasiūlymui dar turės pritarti Seimas. „Mes pateikėme savo viziją 5,38 proc.

Reaguodamas į „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą, kad kitąmet gynybai reikėtų skirti ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „aušriečių“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius teigia, kad nėra kalbama apie mažesnį gynybos finansavimą. Anot R. Puchovičiaus, partijos lyderis kelia klausimą dėl tinkamo gynybos lėšų panaudojimo.