Verslas

Lietuvai siekiant sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos, vien aplinkosauginių mokesčių didinimo nepakaks. LR Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad veiksmingesnis kelias – sistema, kurioje didesnis taršos apmokestinimas būtų derinamas su finansinėmis paskatomis, PVM lengvatomis, socialiniais saugikliais ir aiškiu surinktų lėšų panaudojimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigia, kad Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako apdrausti ten esantį gyventojų turtą, o tai jiems norisi sieti su šalia steigiamu poligonu. Draudikų atstovai tuo metu tikina, kad tai, ar turtas bus apdraustas ar ne, lemia individualūs vertinimai, kurie nėra siejami su aplinkine teritorija. „Draudimo kontekste, savivaldybę pasiekė keli pavieniai atvejai apie tai, kad atsisakoma turtą drausti.

Estijos investicijų bendrovė „Infortar“ perka Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“ – įgyvendinus sandorį „Infortar“ taps didžiausia pieno gamintoja Baltijos šalyse, skelbia įmonė.  Antrinė „Infortar“ įmonė įsigis 100 proc. „Litagros“ akcijų iš bendrovės įkūrėjo Gintaro Kateivos, Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ ir Adomo Grigaičio, antradienį pranešė įmonės. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus ir įvykdžius kitas numatytas sąlygas. Sandorio vertė neskelbiama.

Prieš kiek daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 1 tūkst. vartotojų, sako įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė. „1 tūkst. vartotojų (neturi elektros – BNS), absoliuti dauguma – Utenos regione“, – BNS sakė Rasa Juodkienė. Ji pabrėžė, kad elektros tiekimas po audros jau atstatytas 99,8 proc. klientų. „99,8 proc. atstatytas tiekimas. Liko patys sudėtingiausi žingsniai, nes visur išverstos atramos.

„Omniva“, „DPD“ ir „Venipak“ paštomatų paslaugos nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, todėl tokie asmenys yra diskriminuojami, konstatavo tyrimus atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnyba nustatė, kad dalis paštomatų skyrelių yra įrengti per aukštai ir žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, jų negali pasiekti. Be to, klientai taip pat negali pasirinkti jiems tinkamo skyrelio. Anot institucijos, kliūčių kyla ir tuomet, kai paštomatas būna užpildytas.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelį šalies parduotuvėse rugpjūčio mėnesį buvo 1,5 proc. pigesnis nei liepą, skelbia Pricer.lt. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis dabar yra 15,87 euro, arba 29,2 proc. brangesnis. Pricer.lt. duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje rugpjūtį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“ – jo krepšelio kaina sumažėjo 1,44 euro.

Klaipėdos apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl Šiaulių kalėjimo statybos konkurse bendrovei skirtų balų. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 4 dieną nutarė, kad šalims pateikus priešingas specialistų išvadas dėl įmonės pasiūlyto virtualaus kaupiklio sprendinio turėjo būti skiriama nepriklausoma ekspertizė.

Verslininko Arvydo Paukščio kontroliuojamos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika IoT Group“ daiktų interneto produktų projektuotoja „Teltonika Networks“, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbusi 29,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 28 mln. eurų dividendų. Bendrovės pajamos sausio–birželio mėnesiais augo 34 proc. iki 105,8 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 79 mln. eurų), grynasis pelnas – 1,5 karto iki 29,6 mln. eurų (19,7 mln. eurų), rodo Registrų centrui (RC) pateikta ataskaita.

Finansų ministerija siūlo skirti virš 860 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų ūkiams, kurie nukentėjo nuo pernai šalies savivaldybėse fiksuotų šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio. Šį nutarimą svarstys Vyriausybė. Pagal nutarimo projektą, ūkio subjektams būtų kompensuojama 22 proc. dėl stichinių meteorologinių reiškinių patirtos žalos. Teigiama, jog tokia pati kompensacijos dalis buvo taikyta ir ankstesniais atvejais. Dėl šalnų numatyta skirti 24,2 tūkst.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

ESO jau pradeda mokėti kompensacijas gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl dingusios elektros. Kompensacijas šiandien jau gavo 100 gyventojų, su neginčijamais įrodymais pateikę prašymus. Kas kompensacijos dar negavo, teks laukti dar mažiausiai savaitę, kai bus išmokama kita dalis kompensacijų. Neturinčių elektros šalyje dar apie 1 tūkst. žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dar 2025 m. pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame preliminariame plane gyventojams buvo numatyta parama elektros energijos kaupikliams, o šių metų liepą Energetikos ministerija skelbė, kad vien šiai priemonei preliminariai numatyta beveik 10 mln. eurų. Kvietimų buvo laukiama antroje metų pusėje, o preliminariame kalendoriuje parama kaupikliams buvo pažymėta ir rugsėjo mėnesį.

Dviratininkai ir vairuotojai susikirto dėl kelių eismo taisyklių: Susisiekimo ministerija užsibrėžė lengvinti dviračių lenkimo kelyje taisykles. Dviratininkų bendruomenė prieštarauja ir prašo ministro leisti vairuotojams lenkiant dviračius kirsti ištisinę juostą, taip laikytis pusantro metro atstumo ir užtikrinti saugumą. Ministras tvirtina, kad ištisinės juostos kirtimui sąlygų sudaryti negalima, neva vairuotojai išsiugdys nesveiką įprotį.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išmokėjo pirmąsias kompensacijas gyventojams už patirtus tiesioginius audros nuostolius. Kompensacijos pirmadienį pervestos pirmam šimtui klientų, vidutinė išmoka siekė 56 Eur. Gyventojai aktyviai teikia prašymus – gauta jau daugiau kaip 5 tūkst., daugiausia prašoma atlyginti išlaidas generatoriams. „Absoliuti dauguma prašymų pateikiami per ESO savitarną, sistema veikia sklandžiai.

Lietuvoje įsikūrusi įmonė turėjo kurti žemės ūkiui skirtas technologijas. Tačiau tyrimas atskleidė jos nuslėptus ryšius. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė Migracijos departamentui pateikęs išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje. „Technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti.

Kauno savivaldybė mero Visvaldo Matijošaičio sūnui ir tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui išdavė keturis sutikimus statyti statinius neišlaikant nustatytų atstumų ir tokio sprendimo aiškiai nemotyvavo, teigia korupcijos rizikos analizę savivaldybėje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sutikimai buvo išduoti artimam Kauno miesto savivaldybės mero giminaičiui, savivaldybės tarybos nariui Š. M.“, – rašoma tarnybos atliktoje analizėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE iš dalies leistų įgyvendinti ilgus metus keliamą valstybinio komercinio banko idėją. „Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai turėtų būti numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, o tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu šiais metais 4,8 mlrd. eurų virstų bent 4,9 mlrd. eurų 2027 metais, tai, paskaičiavus nuo prognozuojamo bendrojo vidaus produkto, būtų kažkur 5,25 proc. Sakydamas „ženkliai“, aš turiu omenyje, kad nebus 5,01 proc. ar 5,02 proc.

Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje baigta statyti 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla – šiuo metu vyksta įrenginių ir sistemų bandymai, pranešė sostinės centralizuotos šilumos tiekėja „Miesto gijos“.  Skelbiama, kad Viršuliškių viešojo transporto parke įrengiamas pirmasis sostinėje viešai prieinamas vandenilio pildymo punktas.

Prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjai įspėjami dėl nesaugaus maisto produkto. Nustatyta, kad vienoje jo partijoje gali būti svetimkūnių, todėl įsigiję šį produktą gyventojai raginami jo nevartoti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nesaugių produktų registre skelbiama apie nesaugų mėsos gaminį.

Jungtinės Karalystės ir Europos kalkių ir mineralų gavybos grupė „SigmaRoc“ už 118 mln. eurų perka Lietuvos dolomitinės skaldos bendrovę „Dolomitas“. Sandoriu „SigmaRoc“ tęsią planą plėsti mineralų verslo portfelį bei didinti dalį Baltijos šalių rinkoje, pirmadienį pranešė „SigmaRoc“. „SigmaRoc“ jau veikia karjerų ir jų produkcijos platinimo sektoriuje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o tam bus naudinga „Dolomito“ suteikiama didesnė veiklos apimtis ir papildomas produktų asortimentas“, – pran...

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Vilniuje, Liepkalnyje išnuomojo žemės sklypą aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ vystomo parko „Teltonika High-Tech Hill“ plėtrai.  Beveik 0,4 ha ploto sklype Beržuonos gatvėje bus plėtojamas parko antrasis etapas, pranešė NŽT.  „Šiuo etapu numatoma plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą: statyti biurų kompleksą ir mokslinių laboratorijų centrą „House of R&D“, – nurodė tarnyba.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pašalinus sezono įtaką, antrąjį 2026 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, augo 1,7 proc. Tai buvo vienas sparčiausių ekonomikos augimo tempų Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį skelbia Eurostatas. Sparčiau už Lietuvą ekonomika augo tik Airijoje – 10,2 proc. ir Slovėnijoje – 1,8 proc. Tuo metu vienintelėje Austrijoje BVP per ketvirtį smuko – 0,1 proc. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos ekonomika augo 3,8 proc.

Lietuvių įkurta kibernetinio saugumo grupė „Surfshark“ už neskelbiamą sumą įsigijo JAV technologijų bendrovę „Optery“. Įsigijimas sustiprins grupės pozicijas asmens duomenų apsaugos srityje, pirmadienį pranešė „Surfshark“. Pagal sandorio sąlygas „Optery“ ir toliau veiks kaip savarankiška įmonė. Visi grupės prekės ženklai išlaikys atskiras komandas, klientų bazes bei technologinę architektūrą, tačiau kartu kurs inovacijas, rašoma pranešime.

Lietuvai norint užkirsti kelią galimam okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobtų grūdų tranzitui per šalį, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, jog tai svarbu daryti visoms Baltijos šalims. Todėl Vilnius siūlys kaimynėms taip pat tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę. Latvija teigia jau pradėjusi grūdų patikrą.  „Į procesą labai stipriai įsijungė Latvijos vyriausybė.

Nemažai gyventojų turi bent vieną augintinį. Dažniausiai jis tampa tikru šeimos nariu, gyvena namuose ir yra mylimas. Visgi vis dar pasitaiko atvejų, kai gyvūnai būna laikomi prastomis sąlygomis, neprižiūrimi ar skriaudžiami. Tačiau Lietuvoje tai nėra ignoruojama, šiuo metu numatyti pokyčiai, kurie iš esmės pakeis gyvūnų laikymą. Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienio rytą Lietuvoje padidėjo 0,18 proc. ir 0,19 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) atpigo 0,20 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienį svyravo nuo 1,99 euro iki 2,29 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,11 euro ir buvo 0,19 proc.

Išaugus vėjo elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione.

Milžiniškas čiulptukas prie Vilniaus oro uosto, nėštumo testas Paupyje ir kūdikio buteliuku virtusi kolona Kudirkos aikštėje – pastarosiomis savaitėmis vilniečius intrigavusi kampanija „Vilnius laukiasi“ šiandien atskleidžia savo prasmę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paaiškėjo, kad sostinė „laukiasi“ naujo rajono – juo taps „Launagiai“, nauja miesto dalis pietų Vilniuje.

Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, pirmadienį į posėdį atvesdintas V. Antonovas aiškina, kad banko lėšas leido siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus.

Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ per maždaug mėnesį atnaujins sostinėje esantį Trijų Kryžių paminklą. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, bus nuvalytas paminklo paviršius, atlikti atnaujinimo ir dažymo darbai. Planuojama darbus atlikti per mėnesį, tačiau tikslią trukmę lems oro sąlygos ir darbų eiga. Darbų metu teritorija nebus uždaryta, o patekimas į kalną ir panoraminę aikštelę nebus ribojamas.

„Luminor“ bankas gyvenamojo kvartalo „Piliamiestis“ plėtrai Kaune suteikė 13,6 mln. eurų. Projektą vysto bendrovė „YIT Lietuva“ su „EfTEN Capital“ valdomu fondu „Usaldusfond EfTEN Special Opportunities Fund“. Finansavimas skirtas dviejų daugiabučių – „Spindulio“ ir „Rytmečio“ – statyboms Brastos gatvėje.   „Kiekvienas naujas etapas papildo jau sukurtą kvartalo aplinką ir prisideda prie ilgalaikės „Piliamiesčio“ vizijos įgyvendinimo.

Panevėžyje duris atvėrė dronų valdymo mokymų centras „Airtech“, kuriame jaunimas galės išmokti valdyti, konstruoti ir programuoti bepiločius orlaivius, pranešė vietos savivaldybė. „Čia įgyti praktiniai gebėjimai gali tapti pirmuoju žingsniu į aviacijos, inžinerijos ar technologijų studijas ir profesiją. Svarbu, kad tokias galimybes jauni žmonės rastų čia, savo mieste“, – pranešime cituojamas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl padidins bazines palūkanų normas, nes atsinaujinę karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose didina energijos kainas ir kelia pavojų, kad infliacija dar labiau išaugs. Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

Kol vienos įmonės viešuosius pirkimus vertina kaip pernelyg sudėtingą ar joms neaktualią sritį, jų konkurentai jau gali gauti kvietimus pateikti pasiūlymus, atrasti naujų užsakovų ir užsitikrinti papildomų pajamų. Viešasis sektorius nuolat perka pačias įvairiausias prekes, paslaugas ir darbus, todėl galimybių čia gali rasti kone kiekvienoje srityje veikiantis verslas.

Prekybos tinklo „Lidl“ vadovu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugsėjo tapo dabartinis įmonės Baltijos šalyse valdybos narys ir operacijų vadovas Januszas Przemyslawas Wlodarczykas. J. P. Wlodarczykas šiose pareigose pakeitė Mariną Dokozičių, kuris prisijungė prie įmonės centrinę būstinę Vokietijoje turinčios grupės valdybos ir yra atsakingas už kelių Pietų Europos šalių veiklą.

Investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ fondas atsisakė planuoto bendruomeniško gyvenimo (angl. „co-living“) projekto Rygoje ir pardavė jam įsigytą nekilnojamąjį turtą, skelbia „Verslo žinios“. Fondas  „Eika Asset Management“ Latvijos nekilnojamojo turto bendrovei „Adoro Properties“ pardavė 3,7 hektarų sklypą su keturiais, iš viso 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatais, kuriuose anksčiau veikė Latvijos universitetas. Sandorio vertė neatskleidžiama.

Vieniems būstas tėra vieta, į kurią grįžtama po darbo, kitiems – gerokai daugiau. Namai tampa erdve, kurioje ilsimės, dirbame, leidžiame laiką su artimaisiais ar draugais, todėl natūraliai auga ir lūkesčiai jų patogumui, estetikai bei bendrai gyvenimo kokybei. Noras gyventi jaukiai skatina rūpintis ne tik buto vidumi, bet ir visu namu, o daugiabučio modernizacija yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant patogesnę kasdienybę.

Vyriausybei liepą pritarus ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pakeitimams ir dalį jo lėšų skirti nacionalinio plėtros banko ILTE kapitalo didinimui, jis padidintas beveik 24,6 mln. eurų.  Tai numatantį įsakymą finansų ministras Taurimas Valys pasirašė rugpjūčio 20-ąją, o Registrų centre padidintas kapitalas įregistruotas rugsėjo 3-ąją.  Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas nuo 515,438 mln. iki 540 mln. eurų išleidžiant beveik 24,566 mln.

Dėl milijoninio ginčo su orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrove „GetJet Airlines“ didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyje „Novaturo“ finansiniai rezultatai pirmąjį metų pusmetį prastėjo, tačiau grupė tikisi iki metų pabaigos pagerinti pelningumo rodiklius. Kaip rodo bendrovės finansinės ataskaitos, pirmąjį metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, „Novaturas“ gavo 69,8 mln. eurų pajamų – 6 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (74,1 mln.

Praėjus dviem savaitėms po šalį nusiaubusios didelės audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda mokėti kompensacijas klientams, dėl nutrūkusio elektros tiekimo patyrusiems tiesioginių nuostolių. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, 7–13 parų – iki 440 eurų, daugiau nei 14 parų – iki 660 eurų.

Šalia Naujosios Akmenės planuojamą statyti valstybės valdomos sprogmenų gamybos įmonės „Detonas“ iki 200 mln. eurų vertės karinių sprogmenų gamyklą Šiaulių regiono plėtros taryba pirmadienį pripažino regioninės svarbos projektu. Tai BNS pranešė tarybos kolegijos pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „Vienbalsiai pritarta šitam projektui, nes manome, kad tai yra reikšmingas ne tik regionui, bet visai Lietuvai toks projektas“, – pirmadienį BNS sakė V. Mitrofanovas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai Lietuvai pateikė rekomendacijas, kaip ateityje būtų galima padidinti į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių pajamas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos viešosios pajamos šiuo metu yra mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, todėl siūlo svarstyti ne vieną mokestinį pokytį. TVF atkreipia dėmesį į ilgalaikę Lietuvos problemą – dėl visuomenės senėjimo augs išlaidos pensijoms, o kartu didės spaudimas valstybės biudžetui.

Ieškant būsto nuomai internete galima susidurti ne tik su patraukliais pasiūlymais, bet ir su sukčiais. Net ir pasirašyta nuomos sutartis ne visada reiškia, kad kitoje ekrano pusėje – tikras būsto savininkas. Taip nutiko vienai „Revolut“ klientei – tariamam nuomotojui ji pervedė iš viso 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro), tačiau vėliau paaiškėjo, kad moteris pateko į sukčiaus pinkles. Prarastus pinigus ji siekė susigrąžinti iš banko, skelbiama Lietuvos banko nagrinėtoje ginčo byloje.

Baltijos šalis su Lenkija sujungsiančios tarptautinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pirmąjį etapą numatoma užbaigti iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio – techninis viso projekto progresas turėtų sudaryti 40 proc. Tai numatyta Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės priemonių plane, tokį tikslą kelia Susisiekimo ministerija.

Šiuo metu siūloma keisti daugiabučių renovacijos tvarką. Na, o viena reikšmingiausių naujovių tokia, kad valstybės paramos dydis ateityje priklausytų ir nuo to, kurioje savivaldybėje stovi namas. Dėl šios priežasties už panašią renovaciją vieniems gyventojams gali tekti mokėti daugiau nei kitiems. Rengiamas naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis dar nėra patvirtintas, tad kai kurios sąlygos gali keistis.

Ekstremalūs orai ir netikėtos stichijos Lietuvoje vis dažniau primena skaudžią realybę – vos per kelias akimirkas galime likti ne tik be ryšio ar vandens, bet ir be elektros energijos. Tačiau audrai praūžus, prasideda kita problema: masiškai į parduotuves patraukę gyventojai iš nežinojimo daro brangiai kainuojančias klaidas.

Praėjus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios didžiulės audros, ūkininkų situacija negerėja – dėl besitęsiančių kritulių fiksuojama vis nauja žala derliui, o dalis žemdirbių jau nerimauja, ar spės pasėti žieminius javus, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas. „Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai. Dienos trumpėja, naktys ilgėja, orai prastėja.

Žinia apie į Lietuvą žengti ketinantį naują prekybos tinklą „Marytė retail“ iškart iškėlė klausimą – ar pirkėjai pagaliau sulauks mažesnių kainų? Tačiau ekspertai sako, kad vien naujas pavadinimas ant parduotuvės durų rinkos nesupurtys, nes tikrosios problemos slypi kur kas giliau. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.