Rusija

Derybose dėl galimo susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą, JAV esą toliau laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų sutikti be kovos pasitraukti iš Donbaso regiono, rašo „Politico“. Straipsnyje cituojamas anonimu norėjęs išlikti Europos pareigūnas teigia, jog JAV derybose ir toliau reikalauja, kad Ukraina perduotų Rusijai dar neužimtą Donbaso regiono dalį.

Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto gamykla išsiuntė pirmąją siuntą į Kiniją nuo sausio mėnesio, kai JAV įvedė sankcijas, tai rodo didėjantį Pekino ir Maskvos bendradarbiavimą energetikos srityje, sakoma „Bloomberg“ straipsnyje. Laivas „Valera“, spalį pasikrovęs siuntą „Gazprom“ Portovajos eksporto terminale Baltijos jūroje, pirmadienį atvyko į Beihajaus importo terminalą Pietų Kinijoje.

Maskva siunčia signalą Vašingtonui: Kremlius tikina, kad JAV ir Rusijos santykius būtų galima atgaivinti, jei abi pusės atsisakytų „abipusių trukdžių“, o taikos derybos dėl Ukrainos – kol kas turi vykti už uždarų durų.

Žuvo du rusų kariniai lakūnai, skelbia „Defence Blog“, remdamiesi Rusijos gynybos tinklaraštininko Iljos Tumanovo pranešimais. Angare, kuriame stovėjo lėktuvas, netikėtai suveikė katapultavimo sistema. „Vakar viename iš bombonešių aviacijos pulkų lėktuve, stovinčiame angare, suveikė katapultavimo sistema“, – cituojamas I. Tumanovas. Anot jo, pilotas ir navigatorius patyrė tokius sužeidimus, kad neišgyveno. Tinklaraštininkas nenurodė, kur tiksliai įvyko incidentas ir koks buvo lėktuvo tipas.

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) įvertino kontrabandinių balionų įsibrovimus į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos. Analitikai pastebėjo, kad šeštadienį balionai ir vėl privertė stabdyti Vilniaus oro uosto veiklą. „Rusija vis dažniau vykdo slaptus ir atvirus išpuolius prieš Europą ir kad vykstantys oro erdvės pažeidimai greičiausiai yra „Nulinės fazės“ – platesnės Rusijos informacinės ir psichologinės sąlygų kūrimo fazės – dalis, skirta pasirengti galimam NATO ir Rusijos karui ateityje.

Europos Sąjungos (ES) planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos kovai su Rusija finansuoti turės „toli siekiančių pasekmių“ Europos blokui, penktadienį įspėjo Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas. „Bet kokia operacija su Rusijos valstybės turtu be Rusijos sutikimo yra vagystė. Taip pat aišku, kad Rusijos valstybės lėšų vagystė turės toli siekiančių pasekmių“, – pažymėjo S. Nečajevas naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas dėl pablogėjusios sveikatos negali surengti kasmetinės tiesioginės linijos su respublikos gyventojais, skelbiama „The Moscow Times“.   Du artimi jo aplinkos šaltiniai ir Čečėnijos opozicinio judėjimo „Adat“ vadovas Ibrahimas Jangulbajevas šią informaciją patvirtino „Verstka“. „Mūsų padišachas šiek tiek susirgo. Tikiuosi, kad neatsigaus.

Viena svarbiausių šios savaitės naujienų, susijusių su karu Ukrainoje, buvo diplomatinės derybos tarp JAV ir Kyjivo bei atskiros Vašingtono ir Maskvos derybos. Po antradienį Maskvoje vykusių pokalbių Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad abi pusės daro pažangą, skelbia „Sky News“. Kalbėdamas televizijos kanalui „Zvezda“, jis taip pat kritikavo Ukrainos sąjungininkus europiečius. Jis sakė: „Jie [europiečiai] nuolat kelia reikalavimus, kurie yra nepriimtini Maskvai.

Kremliaus derybininkas Kirilas Dmitrijevas pasišaipė iš Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė nutekinto Europos lyderių pokalbio detalės, kuriose nuskambėjo nerimą keliantys svarstymai apie JAV galimą „išdavystę“ Ukrainai ir Europai.

Rusijos federalinė cenzūros institucija „Roskomnadzor“ ketvirtadienį paskelbė užblokavusi mobiliąją programėlę „Snapchat“, paaiškindama, kad draudimas įvestas remiantis teisėsaugos institucijų informacija, jog ši paslauga „naudojama teroristinei veiklai organizuoti ir vykdyti, teroristams verbuoti bei sukčiavimo ir kitokiems nusikaltimams prieš Rusijos piliečius daryti“, pranešė naujienų agentūra „Meduza“. Pagrindinė programėlės „Snapchat“ funkcija yra ta, kad ji leidžia vartotojams siųsti nuot...

Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR ketvirtadienį pranešė, kad ankstesnę naktį okupuotame Krymo pusiasalyje sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29.  Pataikyta į lėktuvą Kačios kariniame aerodrome, „Telegram“ kanale pranešė HUR, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame, regis, matyti, kaip į naikintuvą pataiko dronas.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį Dnipropetrovsko srityje atakavo tris rajonus – žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Vladyslavas Haivanenka. Nikopolio bendruomenėje žuvo 45 metų vyras, o dar vienas buvo sužeistas. Šiam suteikta būtina medicininė pagalba, jis gydomas namuose. Rusija surengė apie 60 atakų Priešas surengė apie 60 atakų prieš virtinę bendruomenių regione.

Atsitiktinai ar tyčia, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi „naudingąjį idiotą“, vadovaujantį Amerikai. Tarptautinė diplomatija apsivertė aukštyn kojomis: priešai tapo draugais, sąjungininkai atsidūrė pavojuje, o tarptautiniai įstatymai neteko galios, rašo „The Independent“ žurnalistas Samas Kiley. Jis pažymi, kad Rusijos strateginė politika, žinoma kaip Gerasimovo doktrina, teigia, jog chaosas priešo gretose yra pergalė ir kelias į didybę.

Vladimiras Putinas naujame interviu portalui „India Today“ kirto Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui – esą šis, pažadėjęs taiką „bet kokia kaina“, dabar kartoja savo pirmtakų klaidas ir atstovauja radikalių nacionalistų interesams, o ne tautai. Rusijos lyderis vėl prabilo apie „neonacistines“ Kyjivo nuostatas ir tikino, kad vienintelis kelias į sprendimą – derybos.

Vladimiras Putinas atskleidė detalių apie net penkias valandas trukusias derybas su JAV atstovais ir pripažino, kad diskusijos dėl taikos – „sudėtinga misija“. Interviu „India Today“ metu Rusijos vadovas taip pat įvertino Donaldo Trumpo veiksmus, pabrėždamas, kad JAV lyderio sprendimai „nėra priimami iš oro“ ir esą grindžiami jo patarėjų raginimais.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas duotame interviu pareiškė, kad Donaldo Trumpo veiksmai esą yra „geranoriški“, tačiau pabrėžė, jog JAV lyderis turi savą politinę darbotvarkę ir tikslus. V. Putino interviu „India Today“, nufilmuotas vakar vakare Maskvoje, bus transliuojamas jau artimiausiu metu.

Kremlius grasina griežčiausiu atsaku Europos Sąjungai, jei ši ryšis panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui, o kartu perspėja, kad Danijoje veikianti gamykla, gaminanti degalus Kyjivo raketoms, esą kelia karo eskalacijos riziką, skelbia „Sky News“. Kremlius esą jau rengia atsakomąsias priemones Europos Sąjungai tuo atveju, jei ši nuspręstų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos paskolai finansuoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad kai kurie Jungtinių Valstijų plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, pasiūlymai Kremliui yra nepriimtini, o tai rodo, kad joks susitarimas dar toli gražu nepasiektas, nepaisant JAV pasiuntinių intensyviai vykdomos diplomatijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo intensyviausią diplomatinę kampaniją, siekdamas sustabdyti karo veiksmus, besitęsiančius nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į kaimyninę šalį.

Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas ketvirtadienį nustatė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka „moralinė atsakomybė“ už britės mirtį nuo apsinuodijimo 2018 m. po rusų tarnybų nesėkmingo bandymo nužudyti buvusį Rusijos dvigubą agentą Anglijoje. 44-erių britė Dawn Sturgess mirė 2018 m. liepos mėn. po sąlyčio su nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičok“, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai ši medžiaga buvo panaudota prieš buvusį agentą Sergejų Skripalį.

Kremliaus saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vėl atkreipė dėmesį skambiais pareiškimais. Reaguodamas į Europos Sąjungos svarstymus panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos atstatymo reikmėms, jis pareiškė, kad toks sprendimas galėtų tapti „karo priežastimi“ su ES. „Jei išprotėjusi ES iš tiesų pavogs įšaldytus Rusijos turtus „reparacijų paskolai“, galime tai laikyti priežastimi pradėti karą su visomis atitinkamomis pasekmėmis Briuseliui“, – „X“ rašė D. Medvedevas.

Turkija įspėjo Rusiją ir Ukrainą, kad jos nesitaikytų į energetikos infrastruktūrą po kelių su Rusija susijusių tanklaivių atakų Juodojoje jūroje, kurias, kaip teigia Kyjivas, surengė jo dronai, sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras. Trečiadienį Stambule kalbėdamas nedidelei žurnalistų grupei, A. Bayraktaras sakė, kad bet kokie sutrikimai turės neigiamos įtakos pasaulio rinkoms ir žmonių gyvenimui, pažymėdamas, kad abiejose šalyse jau buvo smogta energetikos objektams.

Šimtai „Porsche“ automobilių visoje Rusijoje liko stovėti garažuose, stovėjimo aikštelėse ar autoservisuose sugedus juose įrengtoms palydovinėms apsaugos sistemoms, rašo lenkų portalas „TVP World“. Pastaruoju metu pasipylė vairuotojų pranešimai apie staiga sustojančius automobilius. Pasak jų, automobiliai užsirakina, užgęsta arba nebeužsiveda.

Rusija užblokavo prieigą prie JAV priklausančios internetinių žaidimų platformos „Roblox“, kaltindama ją ekstremistinės medžiagos platinimu ir „LGBT propagandos“ skatinimu, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pasak rusų laikraščio „Vedomosti“, ši platforma, kurioje vartotojai gali kurti savo žaidimus ir dalytis jais su kitais, 2023 metais buvo daugiausiai parsisiunčiamas mobilusis žaidimas Rusijoje.

Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, Paryžiuje nufilmuota tariama Vladimiro Putino dukra, rašo „Express“. Įrašu pasidalijo „Nexta“. Įraše teigiama, kad tariama Rusijos režimo lyderio V. Putino dukra Jelizaveta Krivonogich buvo užfiksuota Paryžiuje, ją ten esą pastebėjo ukrainiečių žurnalistas. Galimai užfiksuota Putino dukra Įraše rodomi išversti pokalbio subtitrai. Vyras už kameros pareiškia, kad V. Putinas praėjusią savaitę nužudė jo brolį.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo objektus Nevinomysko mieste, rašo „Moscow Times“. Anot leidinio, informaciją patvirtino Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas. Rusai dėl atakos kaltina ukrainiečius. „Pagal operatyvinius duomenis, nukentėjusiųjų ir nuostolių nėra. Avarinės tarnybos dirba vietose, kur nukrito nuolaužos“, – cituojamas jis.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Rusų oro linijų „Red Wings“ lėktuvas „Boeing 777-200“ išsiuntė nelaimės signalą ir jau daugiau nei valandą skraido virš Maskvos Stupino rajono. „Telegram“ kanalo „112“ duomenimis – dega kairysis variklis. 21 val. 54 min. Lietuvos laiku buvo paskelbta, kad po beveik kelias valandas trukusio „kuro deginimo“ lėktuvą pavyko sėkmingai nutupdyti tame pačiame Domodedovo oro uoste, iš kurio lėktuvas ir pakilo.

Po Maskvoje įvykusio JAV ir Rusijos derybininkų susitikimo Baltieji rūmai skelbia, kad pokalbis su Vladimiru Putinu buvo „išsamus“ ir „produktyvus“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau informuotas apie aptartas taikos derybų detales, o Kremlius neigia teiginius, esą V. Putinas atmetė Vašingtono planą. D. Trumpui buvo pranešta apie „išsamų ir produktyvų susitikimą“ tarp V. Putino ir aukšto rango JAV derybininko Steve‘o Witkoffo.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti į bet kokias Rusijos ar Baltarusijos vykdomas provokacijas, įskaitant į Lietuvos oro erdvę leidžiamus kontrabandinius balionus. „Nesvarbu, ar tai daroma sąmoningai, ar ne, kokie bebūtų Rusijos ar Baltarusijos veiksmai – pažvelkite į balionus Lietuvoje – mes sureaguosime savo pasirinktu būdu, bet jie tai pajus“, – trečiadienį spaudos konferencija po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kalbėjo M. Rutte.

Didžiosios Britanijos vyriausybė „dar vienais Kremliaus plepalais“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą dėl savo šalies pasirengimo karui su Europa. V. Putino antradienio pareiškimas tėra retorika, kad Europa tariamai nori kariauti, pirmadienį sakė vyriausybės atstovas, kurį cituoja agentūra PA. V. Putinas antradienį sakė, kad Rusija yra „pasirengusi“ karui, jei Europa jo siekia, ir apkaltino Europos lyderius bandymu kenkti susitarimui dėl Ukrainos karo.

NATO vadovas Markas Rutte aštriai kreipėsi į Vladimirą Putiną – pareiškė, kad Aljansas neatsitrauks nė per žingsnį ir toliau stiprins paramą Ukrainai, o Rusijos lyderio bandymai išvarginti Vakarus esą žlunga. NATO vadovas gyrė Ukrainą už „neįtikėtiną atsparumą“ mūšio lauke ir pabrėžė, kad V. Putinas klysta manydamas, jog gali „išgyventi“ Vakarų paramą.

Kremliaus pareigūnas mano, kad neseniai paskelbti Rusijos kariuomenės laimėjimai mūšio lauke darė įtaką Maskvos deryboms su Donaldo Trumpo komanda dėl Ukrainos. Anot Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo, kariniai pranešimai sustiprino Rusijos pozicijas ir formavo palankesnę užsienio partnerių nuomonę apie galimą taikos susitarimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad rusų reperis sceniniu vardu Ptacha (Davidas Nurijevas) išleido dainą su jos parašytu tekstu, skelbia Kremliui pavaldi naujienų agentūra TASS. „Ptakha – „Balta banda“. Mergina ir chuliganas išleido dainą. Mano tekstas, jo muzika“, – savo „Telegram“ kanale antradienio vakarą paskelbė propagandistė.

Kremlius reikalauja, kad nebūtų viešinamos derybų su JAV dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo detalės.  „Kuo tyliau vyks šios derybos, tuo produktyvesnės jos bus, – po ilgo prezidento Vladimiro Putino susitikimo su amerikiečių derybininkais Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra TASS.

Ukrainos ir Europos pareigūnai trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsimetant, kad jis domisi taikos pastangomis po Kremliuje penkias valandas trukusių derybų su JAV pasiuntiniais, per kurias nepavyko pasiekti apčiuopiamo proveržio, nors tikimasi, kad derybos tęsis.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko televizijos kanalui „Sky News“ papasakojo apie Ukrainos požiūrį į vakar vykusias Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo komandos derybas. Ji sakė, kad „nėra jokios realios pažangos“ – ir tai, anot jos, nėra staigmena. „Nesitikėjome, jog Maskva sutiks su tikru taikos planu, kuris numatytų teisingas sąlygas agresijos aukai“, – teigė L. Vasylenko.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė teiginius, kad Vladimiras Putinas esą atmetė JAV siūlomą taikos planą Ukrainai, pabrėždamas, jog tokie vertinimai yra neteisingi. Tuo metu prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas tikina, kad kompromisinio susitarimo dar nepavyko pasiekti, nors dalis Vašingtono pasiūlymų Maskvai atrodo priimtini, skelbia TASS.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad dėl Europos Sąjungos (ES) sprendimo iki 2027 metų rudens uždrausti visą rusiškų dujų importą Bendrijoje energija ims brangti, taip paspartindama, anot Maskvos, bloko galios mažėjimą. Anksčiau trečiadienį paskelbta, kad ES įstatymų leidėjai ir valstybės narės preliminariai sutarė iki 2027 metų rudens uždrausti visą rusiškų dujų importą į bloką.

Vaizdo įrašas iš avarijos vietos Breste (Baltarusija) socialiniuose tinkluose privertė žmones atsidusti su palengvėjimu, rašoma „Zerkalo“. Įprastai avarijos reiškia pykčius ir neigiamas emocijas, tačiau šįkart ji „padėjo susitikti dviem vienišiams“. Akylesni vartotojai skeptiškai žiūri į šią situaciją ir tikina, kad apsikabinę jaunuoliai – ir taip buvo pora.

Rusija neketina sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuris neatitiktų jos reikalavimų. Yra trys punktai, dėl kurių Kremlius nesileis į kompromisus.  Apie tai rašo „NBC News“, remdamasi Rusijos pareigūnu, kuris kalbėjo anonimiškai. Leidinį cituoja UNIAN. Straipsnio autoriai pažymi, kad Rusijos autoritarinis Vladimiras Putinas neslėpė savo planų, tarp kurių – užimti visą Donbasą ir „demilitarizuoti“ Ukrainą, o tai iš esmės paliktų ją be gynybos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sureagavo į Vladimiro Putino paskelbtą pareiškimą, kuriame šis įspėjo, kad Rusija esą pasirengusi konfliktui, jei Europa nori karo. Andrijus Sybiha socialiniuose tinkluose teigė, kad Rusijos prezidento žodžiai rodo, jog jis neketina nutraukti karo. „Rusija turi užbaigti savo pradėtą kraujo praliejimą. Jei taip neatsitiks ir Putinas vėl spjaus pasauliui į veidą, tai turės pasekmių“, – teigė A. Sybiha.

Po atakų prieš rusų tanklaivius ir laivus, plaukiančius į Rusijos kontroliuojamus uostus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Ukrainai griežta reakcija. „Išplėsime savo atakas prieš uostų įrenginius ir laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus“, – Maskvoje žurnalistams pareiškė V. Putinas. Kaip kraštutinę priemonę jis pagrasino atkirsti Ukrainą nuo jūros. V. Putinas atakas neutraliuose vandenyse pavadino piratavimu ir dėl jų tiesiogiai apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Vladimiras Putinas teigia, kad jei Europa nori kariauti, Rusija tam pasiruošusi dabar, rašo „Sky News“. Rusijos prezidentas teigia, kad europiečiai neturi taikios darbotvarkės ir yra karo pusėje bei siekia, kad karas Ukrainoje reikštų Rusijai nepriimtinus reikalavimus. V. Putino teigimu, europiečiai taip pat trukdo JAV administracijai ir Donaldui Trumpui siekti taikos susitarimo derybų būdu.

Donaldas Trumpas praėjusią vasarą Europos Sąjungai leido suprasti, kad po to, kai bus pasirašytas taikos susitarimas dėl Ukrainos, JAV nori grąžinti Rusijai įšaldytus turtus, praneša „Politico“ ir naujienų agentūra „Unian“. Kaip rašo „Politico“, apie tai JAV pareigūnai pranešė ES pasiuntiniui sankcijų klausimais Davidui O‘Sullivanui. Tuo pačiu metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen toliau palaiko idėją šiuos aktyvus panaudoti Ukrainai finansuoti.

Prieš lemtingas derybas su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo atstovą paskelbė griežtas sąlygas karo Ukrainoje pabaigai: Maskva esą pasirengusi kalbėtis tik tada, kai bus pasiekti visi jos strateginiai tikslai. Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva esą yra atvira taikos deryboms su Ukraina. Vis dėlto jis pridūrė, kad visi karo tikslai „turi būti pasiekti“. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Vokietijos užsienio reikalų ministras perspėja, kad Ukrainai gali tekti žengti į skausmingus kompromisus siekiant užbaigti karą – neatmetama, jog dėl to šalies piliečiams galiausiai teks apsispręsti referendume. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas mano, kad kovoje dėl karo pabaigos Ukraina gali būti priversta imtis „skausmingų nuolaidų“, turint omenyje didelius Rusijos teritorinius reikalavimus.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo informuotas apie tai, kad iš Lietuvos teritorijos atskridęs nepilotuojamasis orlaivis su nepriklausomos Baltarusijos vėliavėlėmis pažeidė valstybės sieną, ir davė atitinkamus nurodymus šiuo klausimu, rašo šalies valstybinė naujienų agentūra BELTA. Baltarusijos prezidentūros teigimu, lietuviai daro kvailystę, kuri esą atsisuks prieš juos pačius.

Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos Donecko srities kasybos pramonės centrą – Pokrovsko miestą, kuris buvo puolamas apie metus, pirmadienį Rusijos žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas sakė, kad apie tai informuotas prezidentas Vladimiras Putinas. Kyjivas šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nuolat laužo taikos susitarimus, todėl Kyjivas siekia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų. Pasak jo, tik jos gali užkirsti kelią dar vienai Rusijos invazijai ir užtikrinti, kad būsimi taikos susitarimai nebūtų vėl sugriauti. Kaip praneša UNIAN, apie tai V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje. „Rusija turi užbaigti šį karą, kurį pati pradėjo ir kurį tęsia.