Rusija

Prabangi Rusijos oligarchui Borisui Rotenbergui priklausanti vila Suomijoje buvo priverstinai konfiskuota. Apie tai praneša „Yle“. Remiantis konfiskavimo bylų registru, B. Rotenbergas nesumokėjo kelių tūkstančių eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o tai tapo pagrindu konfiskuoti turtą. Ši suma yra nereikšminga, palyginti su milijoninės vertės B. Rotenbergo turtu, tačiau oligarchas, kuriam taikomos ES sankcijos, pastaraisiais metais negalėjo pervesti lėšų į Suomijos bankų sąskaitas.

Netoli Kinijos rytinės pakrantės stoviniuoja būrys tanklaivių, pakrautų rusiška Uralo žaliavine nafta, mat Indija – didžiausia šio tipo naftos pirkėja – dėl Vakarų sankcijų ėmė pirkti mažesnius šios žaliavos kiekius. Apie tai remdamasi platformos „Kpler“ duomenimis pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. Trečiadienį Geltonojoje jūroje stovėjo mažiausiai penki laivai, gabenantys apie 3,4 mln. barelių naftos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose apsikeitė kandžiomis replikomis su Kremliaus atstove, pareiškusia, esą Lenkija už nepriklausomybę turi dėkoti bolševikų lyderiui Vladimirui Leninui, rašo lenkų portalas „TVP World“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad „Leninas buvo svarbiausias nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrėjas“. „Dabartinė Lenkija galėtų vadintis Vladimiro Iljičiaus Lenino Lenkija, nes Leninas kovojo už Lenkijos v...

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įspėjo Belgiją nepritarti planams naudoti Rusijos turtą Ukrainos reikmėms ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į Maskvos grasinimus.  „Planas konfiskuoti Rusijos turtą kelia rimtą pavojų Belgijai“, – sakė V. Orbanas prieš galimai lemiamą ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Šis planas esą pažeidžia tarptautinę teisę, kelia grėsmė Belgijoje įsikūrusiai įmonei, valdančiai šias lėšas, ir kelia rimtų atsakomųjų priemonių riziką.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) planas finansuoti Ukrainą naudojant įšaldytas Rusijos lėšas „negali būti įgyvendintas priverstinai“. „Tai sudėtingi sprendimai, kurių negalima priversti priimti“, – sakė G. Meloni parlamentui prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika susiduria su „dramatiškomis problemomis“, ir paragino Vakarų šalis sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai bei paaiškino, kaip tai būtų galima padaryti. Apie tai ministras trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad „Rusijos ekonomika pradeda patirti rimtų problemų ir grimzta į recesiją“. Jis pateikė keletą tai patvirtinančių ekonominių rodiklių.

Kremlius trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs aptarti galimą Vakarų šalių karių dislokavimą Ukrainoje, nepaisant ilgai kartotų prieštaravimų tokiam žingsniui.

Rusija netrukus žengs dar vieną žingsnį skaitmeninio savo gyventojų izoliavimo link – šalyje rengiamasi visiškai užblokuoti platformą „YouTube“. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

JAV turi suprasti, kad Rusija nėra pasirengusi konstruktyvioms deryboms, nes Kremlius ir toliau siekia užimti Ukrainą – arba padedant prezidentui Donaldui Trumpui, arba jėga. Apie tai televizijos laidoje „Espreso“ pareiškė Ukrainos diplomatas Romanas Bessmertnyjus. „Kalbant apie Kremliaus poziciją, jis turi dvi galimybes – užgrobti Ukrainą Donaldo Trumpo pagalba arba jėga, karu. Trečiosios galimybės, apie kurią svajoja Trumpas, o galbūt ir kai kas Europoje, nėra.

Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą ruošia šimtus tūkstančių karių, kurie neva nėra skirti karui Ukrainoje, o galimai būtų dislokuojami Baltarusijos teritorijoje, besiribojančioje su NATO valstybėmis. Tokias prielaidas Vokietijos televizijos NTV eteryje išsakė Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos užsienio politikos atstovas Roderichas Kiesewetteris.

Rusijos ir Vokietijos santykiuose tvyrant įtampai dėl Ukrainos ir netylant kaltinimams dėl Maskvos kišimosi į Berlyno reikalus, Rusija vokiečių transliuotoją „Deutsche Welle“ (DW) paskelbė „nepageidaujama organizacija“, matyti iš Teisingumo ministerijos registro. DW, kuri turi turinį rusų kalba rengiančią redakciją, bet 2022 metais uždarė savo biurą Maskvoje, buvo įtraukta į ministerijos skelbiamą „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašą, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Antradienio rytą Maskvos oro uoste įvyko incidentas – Rusijos aviakompanijos „Nordwind Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“, turėjęs skristi į Kubą, pakilimo metu nutraukė kilimą dėl užsidegusio variklio. Orlaivyje buvo daugiau nei 400 keleivių, pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Pasiūlymai dėl taikos susitarimo galėtų būti galutinai suderinti per kelias dienas, o tuomet JAV prezidento pasiuntiniai juos pateiktų Kremliui. Apie tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Associated Press“. Pasak V. Zelenskio, taikos plano projektas, aptartas su JAV per derybas Berlyne, yra „labai praktiškas“. Vis dėlto jis įspėjo, kad kai kurie svarbūs klausimai, pavyzdžiui, dėl okupuotų Ukrainos teritorijų, tebėra neišspręsti.

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo įspėjo, kad, sustojus aktyviems karo veiksmams Rusijos ir Ukrainos kare, gali smarkiai išaugti grėsmė NATO rytiniam flangui priklausančioms šalims, todėl būtina tam pasirengti, rašo „Financial Times“. P. Orpo paragino ES valstybes parodyti solidarumą su NATO rytinio flango šalimis, tarp kurių yra ir Suomija. „Mes žinome, kad kai Ukrainoje įsivyraus taika, Rusija liks grėsme.

Prie Maskvos esančiame Odincovo miesto rajone (Rusija), Gorki-2 kaime, paauglys užpuolė prestižinę mokyklą „Uspenskaja“. Tyrimo komiteto duomenimis, nepilnametis peiliu smogė apsaugos darbuotojui ir vienam iš mokinių. Dėl patirtų sužalojimų ketvirtokas mirė, rašoma „The Moscow Times“. Telegramo kanalas „112“, artimas saugumo tarnyboms, praneša, kad užpuolikas pats mokėsi 9 klasėje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paskelbti paliaubas Ukrainoje per Kalėdas.  „Galbūt Rusijos vadovybė dar turi žmogiško padorumo likučių ir bent per Kalėdas leis gyventojams kelias dienas pabūti be šio teroro“, – sakė F. Merzas Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, komentuodamas Viktoro Orbano įrašą apie Europos Komisijos sprendimą neribotam laikui įšaldyti Rusijos turtą, pareiškė, kad šis „užsitarnavo Lenino ordino“. Rusijos propagandos ruporas, šios šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova rėžė, kad „Lenkijos išvis nebūtų, jeigu ne Leninas“.  „Sikorskis pamiršo, kad jei ne Leninas, Lenkijos nebūtų buvę ir žodžio“, – pareiškė ji.

Viename iš neįvardintų karinių oro pajėgų angarų Rusijoje, naikintuve-bombonešyje Su-34 suveikė katapultavimo sistema – žuvo pilotas ir šturmanas, kurie „patyrė su gyvybe nesuderinamas traumas“. Pirmieji šią informaciją paskelbė rusų prokremliški tinklaraštininkai, o tik vėliau patvirtino vaizdo įrašu Ukrainos žiniasklaida. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta, tačiau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš lėktuvo katapultuojasi du jo pilotai.

Kremlius Kyjivo neprisijungimą prie NATO pirmadienį pavadino kertiniu akmeniu derybose dėl karo pabaigos. Pareiškimas pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad kai kurios NATO narės prieštarauja jo šalies stojimui į bloką. JAV pateiks Rusijai derybų koncepciją „Šis klausimas yra vienas iš kertinių akmenų ir jam reikia specialių diskusijų“, – žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Buvęs Sirijos diktatorius Basharas al-Assadas, naktį pabėgęs iš Damasko ir radęs prieglobstį Maskvoje, šiandien gyvena visiškai kitokį gyvenimą – atokiai nuo politikos, bet apsuptas prabangos. Nutekinti duomenys, šaltiniai Rusijoje ir Sirijoje bei šeimos draugų pasakojimai atskleidžia, kaip Assadų šeima įsikūrė Rusijos elito rajone.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali būti žinomas kaip negailestingas autokratas, manipuliacijų meistras tarptautinėje arenoje. Tačiau yra dalykų, kurie iš tiesų gali sustabdyti jo agresiją prieš Ukrainą, rašo BBC. Kadaise JAV senatorius Johnas McCainas juokavo, kad žiūrėdamas V. Putinui į akis matė tris dalykus – „K, G ir B“, turėdamas omenyje jo gyvenimą iki prezidento posto kaip sovietų žvalgybos pareigūno.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Ukraina dabar yra arčiau taikos nei bet kada anksčiau, tačiau kartu įspėjo dėl, jos nuomone, rizikingo žingsnio galimo susitarimo link. Apie tai ji kalbėjo prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, praneša „Radio Svoboda“. „Donbasas nėra Putino galutinis tikslas. Jei jie gaus Donbasą, tvirtovė kris, ir tada jie tikrai tęs visos Ukrainos užkariavimą.

Ukrainos dronai naktį atakavo Maskvą – Rusijos sostinėje aidėjo sprogimai, buvo numušti mažiausiai 15 bepiločių orlaivių, o dviejuose oro uostuose laikinai sutrikdyta aviacijos veikla, praneša Maskvos valdžia.

Kasdien Ukrainoje žūva arba sužeidžiama daugiau nei tūkstantis karių, o kol kas nėra jokių ženklų, jog Donaldo Trumpo pastangos užbaigti Rusijos karą duoda bent kažkokį rezultatą. Viskas juda priešinga kryptimi, rašo „SkyNews“. Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Vladimiras Putinas naudojasi JAV prezidento dėmesiu deryboms kaip „priedanga“, kol rusų kariuomenė mėgina užimti dar daugiau teritorijų.

Rusijos užsienio politiką dažnai bandoma aiškinti multipoliškumo idėja – teiginiu, kad pasaulis turi nutolti nuo JAV dominavimo ir tapti lygiavertėmis galios ašimis. Vis dėlto ši teorija sunkiai paaiškina tai, ką Maskva darė pastaruosius ketverius metus: plataus masto karas prieš Ukrainą, kategoriškas atsisakymas derėtis, vis agresyvesni žingsniai tarptautinėje arenoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio mano, kad Rusijos strategija – išvarginti Ukrainą ir jos sąjungininkus sekinančiame kare. „Fox News“ jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai parodė esąs pasiryžęs pasiekti savo karo tikslus, net jei tai „kainuos daugiau ir truks ilgiau“, nei Rusija norėtų. M. Rubio žodžiai, atrodo, patvirtina pastarųjų derybų Kremliuje rezultatus. Šįkart pats valstybės sekretorius nedalyvavo.

Maskvos teismas už akių skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes keliems Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) atstovams.  TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas nuteistas kalėti 15 metų, iš jų devynerius metus kalėjime, o kitus – kolonijoje sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, penktadienį pranešė Rusijos generalinė prokuratūra. Be to, aštuoniems Hagoje, Nyderlanduose, įsikūrusio TBT teisėjams, skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų su puse iki 15 metų.

Aliaksandras Lukašenka Minsko Nepriklausomybės rūmuose susitiko su JAV delegacija, praneša neoficialus Baltarusijos prezidentūros telegramo kanalas „Pul Pervogo“. Pokalbio metu gali būti paliestas ir Lietuvos klausimas. Gruodžio 12 d. A. Lukašenka susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos atstovais, vadovaujamais JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijoje Johno Cole’o. Vėliau buvo patikslinta, kad derybos užtruks dvi dienas ir baigsis šeštadienį.

Kremliaus užsienio reikalų patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, jog „visas Donbasas yra Rusijos“, rašo „Sky News“. Vakar Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog bet kuriame susitarime ukrainiečiai turėtų teisę balsuoti referendume dėl bet kokių teritorinių nuolaidų. Jis taip pat teigė, kad JAV pasiūlė sukurti „laisvą ekonominę zoną“ Donbase, iš kurio esą norima, kad Ukraina pasitrauktų.

Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas šį rytą pareiškė, kad Maskva dar negavo peržiūrėto taikos plano po neseniai įvykusių JAV ir Ukrainos derybų ir kad kai kurios pasiūlymų dalys Rusijai gali nepatikti, rašo „Sky News“. Tai jis pareiškė po to, kai Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, jog Kyjivas su JAV suderino pagrindinius pokario atstatymo plano punktus derybose su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir kitais aukštais Amerikos pareigūnais.

Maskva dar kartą parodė, kad nuolaidų daryti neketina. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas faktiškai atmetė septynis esminius JAV siūlomo taikos plano punktus, kuriuos Vašingtonas įvardijo kaip pagrindą karo Ukrainoje sureguliavimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė kalbėjęs su Kinija ir Rusija dėl denuklearizacijos, t. y. branduolinio nusiginklavimo. „Kalbėjausi apie tai su Kinija. Su Rusija apie tai kalbėjau. Manau, kad mes norėtume tai padaryti, ir jie taip pat norėtų tai padaryti. Ir galvoju, Rusija norėtų tai padaryti“, – teigė D. Trumpas susitikime Baltuosiuose rūmuose.

Trečiadienį kilęs didžiulis gaisras nusiaubė didelį turgų Sankt Peterburge. Vienas žmogus žuvo, mažiausiai dar du buvo sužeisti, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Vietos žiniasklaidos cituojami Rusijos pareigūnai teigė, kad gaisras trečiadienį kilo Pravoberežnijos turguje – dviaukščiame sovietmečio laikų komplekse Nevskio rajone. Pastato viduje buvusios degios medžiagos padėjo greitai plisti liepsnai, kuri akimirksniu apėmė visą pastatą.

Ukraina svarsto galimybę atitraukti karius iš Donbaso, tačiau su sąlyga, kad tą patį padarys ir Rusija. Apie tai rašo britų laikraštis „The Telegraph“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Vašingtonas reikalauja sukurti „laisvą ekonominę zoną“ tarp Ukrainos ir Rusijos kariuomenių pozicijų Donbase. „Jie įsivaizduoja, kad Ukrainos kariai palieka Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas būtų tas, jog Rusijos kariai neįžengtų į šią teritoriją.

Rusijos Tverės mieste dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Jam sprogus, nukentėjo mažiausiai septyni žmonės, pranešė institucijos. Pasak Rusijos „Telegram“ kanalų, girdėjosi keli garsūs sprogimai. Sužeistieji nuvežti į ligonines Laikinai einantis gubernatoriaus pareigas Vitalijus Koroliovas teigė, kad visi sužeistieji buvo nuvežti į ligonines ir kad įvykio vietoje dirba greitosios pagalbos tarnybos, medikai ir gelbėjimo komandos, rašo „Kyiv Independent“. Ukraina kol kas incidento nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV perduota atnaujinta taikos plano versija, tačiau teritoriniai klausimai vis dar lieka svarstomi aštriausiai. Prezidentas tikina, kad dėl galimų žemės nuolaidų sprendimą turėtų priimti patys ukrainiečiai, o derybose tarp Kyjivo ir Vašingtono toliau keliami Donbaso bei kitų fronto regionų ateities klausimai, rašo „Sky News“. Ukraina vakar perdavė Jungtinėms Valstijoms atnaujintą taikos plano versiją, patvirtino V. Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad daugiau nebesistengia suprasti, kas vyksta Vladimiro Putino galvoje, tačiau perspėja: faktai rodo grėsmingą realybę. Pasak jo, Rusijos vadovas pasiryžęs paaukoti milijonus savo piliečių, o NATO šalys gali būti kitas Kremliaus taikinys, rašo „The Guardian“. M. Rutte priminė apie savo išsamias derybas su V. Putinu dar būnant Nyderlandų ministru pirmininku – įskaitant pokalbius po Rusijos invazijos į Krymą ir keleivinio lėktuvo MH17 numušimo.

Berlyne vykusioje saugumo konferencijoje NATO vadovas Markas Rutte teigė, kad blokas privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią karui, kuris galėtų būti „tokio masto, kokį išgyveno mūsų seneliai ir proseneliai“. „Putinas vėl kuria imperiją. Jis meta į Ukrainą viską, ką turi. Bijau, kad žmonės yra pernelyg ramūs, nesuvokia situacijos skubos ir mano, jog laikas yra mūsų pusėje. Tai nėra tiesa“, – sakė M. Rutte.

Kremlius turi planą, kaip pergudrauti Donaldą Trumpą ir priversti Vakarus priimti Maskvai palankias sąlygas. „The Telegraph“ skelbia, kad Vladimiras Putinas sąmoningai vilkina derybas, išnaudoja Rusijos karinį pranašumą ir nepasitiki permaininga D. Trumpo politika – o tuo pat metu bando supriešinti JAV su Europa ir parodyti pasauliui, jog Maskva yra lygiavertė Vašingtonui.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Juodoji jūra negali būti Rusijos įtakos pilkoji zona, todėl būtina atkurti Juodosios jūros saugumą kaip neatskiriamą Europos saugumo dalį. Apie tai A. Sybiha kalbėjo forume „Ukrainos atstatymas: saugumas, galimybės, investicijos“, kuris vyksta Bukarešte, rašo „Ukrinform“. Ukrainos diplomatijos vadovas padėkojo Rumunijai už paramą Ukrainai bei pabrėžė strateginį Ukrainos ir Rumunijos partnerystės pobūdį.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja skeptiškai vertina JAV diplomatijos gebėjimą įvaryti pleištą tarp Aliaksandro Lukašenkos ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino, skelbia „Reuter“. S. Cichanouskaja paragino „nustoti galvoti, kad mes galime atskirti Lukašenką ir Putiną“. „Jie turi simbiotinę draugystę: jie remia vienas kitą, padeda vienas kitam, pavyzdžiui, apeiti sankcijas. Mūsų užduotis nėra juos atskirti ar išgelbėti Lukašenką nuo Putino.

Iš Jungtinių Valstijų deportuotiems 64 rusams po nusileidimo Maskvoje buvo įteikti šaukimai atlikti karo tarnybą, informuoja portalas „TVP World“. Kaip pranešama, šie žmonės, kurie buvo deportuoti JAV imigracijos tarnybos ICE nurodymu, į Maskvą atvyko iš Kairo, kur jie iš pradžių buvo išsiųsti kartu su kitais į Artimuosius Rytus deportuotais asmenimis.

Kremlius trečiadienį sakė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo naujausi pareiškimai dėl Ukrainos – kad Maskva laimės beveik ketverius metus trunkantį karą ir kad Kyjivas turės atiduoti žemių – atitinka Rusijos požiūrį. „Daugeliu atžvilgių, narystės NATO klausimu, teritorijų klausimu, klausimais dėl to, kaip Ukraina netenka žemių, tai atitinka mūsų supratimą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando spausti Kyjivą, kad jis atiduotų dalį savo žemių Rusijai, bet Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad invazija į Ukrainą buvo ne tik dėl žemės, pastebi „The Times”. Ant sienos vieno iš subombarduotų daugiabučių Bilozerskėje, miestelyje rytinėje Ukrainos Donbaso regione, kažkas buvo užrašęs žodžius: „Rusija čia nužudė mano šeimą. Aš atkeršysiu!“ Nėra aišku, kas mirė, bet Donbasas per karą nukentėjo labiau nei bet kuris kitas regionas.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas blefu laiko Rusijos propagandos naratyvus apie Rusijos ekonomikos sėkmę ir nepritaria galimybei mažinti spaudimą Rusijos Federacijai. Jis tai pareiškė Estijos parlamento (Riigikogu) posėdyje, praneša ERR ir „Ukrinform“. Pasak K. Michalo, Maskva nepakeitė nė vieno iš savo pradinių tikslų – Kremlius vis dar siekia užimti visą Ukrainos teritoriją ir perrašyti Europos saugumo architektūrą. „Neturime jokios priežasties mažinti spaudimą Rusijai.

Donaldas Trumpas teigia, kad Rusija turi „pranašumą“ taikos derybose su Ukraina ir kad Volodymyras Zelenskis turi „susiimti ir pradėti priimti dalykus“, rašoma „Sky News“. Interviu metu Vokietijos laikraščiui „Bild“ D. Trumpas taip pat apkaltino Ukrainos Europos sąjungininkus „per daug kalbant“ ir „nepadedant“ karo nuniokotai šaliai.

Rusijoje Ivanovo srityje sudužo karinis transporto lėktuvas An-22, skelbia rusų agentūra TASS. Jame buvo 7 žmonės, praneša tarnybos. Atliko skrydį po remonto „An-22 sudužo Ivanovo srityje, netoli Uvodskio tvenkinio. Lėktuvo fragmentai rasti vandenyje“, – rašoma pranešime. Lėktuvas atliko planinį skrydį po remonto. Liepą Rusijoje, Amūro srityje, sudužo keleivinis lėktuvas An-24 su 49 žmonėmis. Žuvo visi lėktuvo keleiviai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą dėl rezervistų šaukimo į karines pratybas 2026 m., rašo „The Moscow Times“. Pagal dokumentą, kuris paskelbtas teisinės informacijos portale, į kasmetines pratybas bus siunčiami rusai, esantys rezervo sąraše, o jų organizavimą turi užtikrinti vyriausybė ir Rusijos Federacijos valdžios institucijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supranta, kaip daryti spaudimą Ukrainai ir Rusijai, kad jos pasiektų taikos susitarimą. Tai pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, kalbėdamas „Fox News“ laidoje. „Manau, kad darome didelę pažangą. Tuo pat metu tam reikia abiejų šalių. Prezidentas Trumpas žino, kaip spausti rusus ir ukrainiečius, kad jie būtų priversti sudaryti šį susitarimą ir judėti pirmyn. Ir, žinote, esu nusiteikęs optimistiškai. Turiu daug vilties“, – sakė jis.