Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujametiniame laiške Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui pabrėžė „nenugalimą draugystę“ su Šiaurės Korėja, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų demokratiją laiko silpnybe, o chaoso kėlimą – veiksmingiausiu ginklu prieš ją, rašo „The Guardian“. Leidinyje rašoma, kad kur kas didesnę grėsmę kelia ciniškas nusivylimas politika, kai visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog „visi politikai vienodi“ ir „tiesos nėra“. Toks požiūris ardo pačią demokratijos esmę ir skatina pasyvumą.

Rusija ir Kinija antradienį sukritikavo Jungtines Valstijas dėl karinio bei ekonominio spaudimo Venesuelai, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje šiuos veiksmus pavadindamos „kaubojišku elgesiu“ bei „bauginimu“. Venesuela, kuri paprašė sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, remiama Maskvos ir Pekino, apkaltino Vašingtoną „didžiausiu mūsų istorijoje žinomu turto prievartavimu“. Jungtinės Valstijos Karibų jūros regione dislokavo dideles karines pajėgas ir neseniai perėmė kelis naftos tanklaiv...

Su išpuoliu Maskvoje, per kurį trečiadienį žuvo du policininkai, anot ukrainiečių žiniasklaidos, susijusi Ukrainos karinė žvalgyba HUR. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Post“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje. Anot duomenų, žuvę policininkai dalyvavo kare Ukrainoje ir kankino ukrainiečius karo belaisvius. Pasak šaltinio, išpuolį įvykdė vietos disidentas. Žuvusių policininkų tapatybė kol kas nežinoma. Maskvoje per sprogimą trečiadienio rytą žuvo du kelių policininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak Kremliaus, buvo informuotas savo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo apie Majamyje vykusių pokalbių su JAV delegacija dėl taikos plano rezultatus, ir vyriausybė dabar suformuluos savo poziciją. Tai trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“ D. Peskovas atsisakė komentuoti pasiūlymus. Kremlius tokiais klausimais nebendraus per žiniasklaidą, pabrėžė jis.

Maskvoje per sprogimą žuvo du kelių policininkai. Rusijos sunkių nusikaltimų tyrimų komitetas trečiadienį pranešė, kad buvo detonuotas sprogmuo, kai pareigūnai ankstyvą rytą priartėjo prie įtartino asmens netoli jų tarnybinio automobilio. „Incidentas“ įvyko netoli tos vietos Rusijos sostinėje, kur pirmadienį sprogus užminuotam automobiliui žuvo aukštas Rusijos generalinio štabo narys.

Rusija kare prieš Ukrainą patiria didžiulius nuostolius. Vis dėlto ji daugiausia mobilizuoja skurdesnių regionų gyventojus, o tai reiškia, kad neproporcingai mažiau tikėtina, jog rusai iš didžiųjų miestų turės kovoti ir žūti. Kremlius tokiu būdu sąmoningai riboja nuostolius politiškai aktyvių miesto gyventojų gretose. Apie tai tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Rusijos atakos Ukrainoje kelia grėsmę Černobylio atominės elektrinės vidiniam apsauginiam skydui, naujienų agentūrai AFP sakė elektrinės direktorius. „Jei raketa ar dronas pataikys tiesiai arba net nukris kur nors netoliese, pavyzdžiui, kokia nors „Iskander“, neduok Dieve, tai sukeltų mažytį žemės drebėjimą toje teritorijoje“, – praėjusią savaitę interviu AFP sakė Černobylio atominės elektrinės generalinis direktorius Serhijus Tarakanovas.

2025 m. Rusijos teismai dėl kaltinimų tėvynės išdavyste ir šnipinėjimu nuteisė 468 žmones – daugiausiai nuo 1997 m., kai įsigaliojo dabartinis baudžiamasis kodeksas. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios tokių nuosprendžių sulaukė daugiau nei 1 tūkst. žmonių. Tai atskleidė analitiko Kirilo Parubeco atliktas tyrimas, kurį paskelbė žmogaus teisių grupė „Pervyj otdel“. Nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“ apžvelgė pagrindines šio tyrimo išvadas.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas neatvyko į NVS šalių vadovų susitikimą Sankt Peterburge, motyvuodamas tai įtemptu grafiku. Kremliui tai buvo netikėta, rašo naujienų portalas „Agenstvo“. Dar prieš du su puse mėnesio Vladimiras Putinas ir Ilhamas Alijevas sakė, kad krizė Maskvos ir Baku santykiuose įveikta. To susitikimo metu Rusijos lyderis pažadėjo nubausti kaltininkus už „AzAl“ lėktuvo katastrofą praėjusių metų gruodį ir išmokėti kompensacijas nukentėjusiesiems.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.  Tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedrįstų pulti NATO sąjungininkių, reikia pasirūpinti, kad  Ukraina liktų stipri, sakė jis interviu agentūrai „dpa“. Be to, kaip nuspręsta NATO viršūnių susitikime Hagoje, būtina didinti gynybos išlaidas.

Automobilio sprogimas Maskvoje, kurio metu žuvo Rusijos kariuomenės generolas majoras Fanilis Sarvarovas, turi visus tyčinio pasikėsinimo požymius. Preliminariais duomenimis, po automobilio dugnu buvo pritvirtinta magnetinė mina, o tai rodo, kad operacija buvo kruopščiai suplanuota, rašo „Bild“. Leidinys pažymi, kad pagrindinis klausimas lieka atviras: kas slypi už šio nužudymo? Tarp pagrindinių versijų – Ukrainos specialiųjų tarnybų, kurios anksčiau jau vykdė panašius išpuolius prieš rusus,...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas nutraukti karo Ukrainoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Pasak B. Pistoriuso, vienintelis asmuo, galintis nedelsiant nutraukti karą, yra V. Putinas. „Nepaisant amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių pastangų pasiekti paliaubas, iš Maskvos negaunama jokių ženklų, kad Putinas būtų suinteresuotas nutraukti karą“, – pridūrė ministras.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas teigė, kad Maskva yra pasirengusi suteikti Europos Sąjungai „teisinius“ įsipareigojimus jos nepulti, rašo rusų leidinys „Kommersant“. Pasak S. Riabkovo, Europos Sąjungos įsitikinimas dėl galimo Rusijos puolimo kelia „nerimą“. „Būtent prisidengiant tuo, kad Maskva tariamai puoselėja agresyvius planus ir ketina artimiausiais metais įsiveržti į NATO šalis, Europos sostinėse pradėtos įgyvendinti didelio masto remilitarizacijos programos“, –...

Maskva pirmadienį pareiškė, kad derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, daroma „lėta pažanga“. „Stebima lėta pažanga“, – valstybinė žiniasklaida pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, po to, kai Rusija ir Ukraina išsiuntė derybininkus į Majamį atskiroms deryboms su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.

Dviejų NATO valstybių žvalgybos agentūros įtaria, kad Rusija kuria naują prieš palydovus nukreiptą ginklą. Šie ginklai orbitoje paskleistų skeveldrų debesis, kurios naikintų milijardieriaus Elono Musko „Starlink“ palydovus.

Maskvos srityje nuskendo buvęs vienos įtakingiausių Rusijos nusikalstamų grupuočių lyderių – Solntsevskajos gaujos atstovas Viktoras Averinas. Kaip pranešama, jis buvo kartu su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėmis, o incidento aplinkybes tiria teisėsauga.

Rusijos „Z“ kanalai praneša, kad sulaikymo metu buvo nušautas 88-osios žvalgybinės-diversinės brigados „Española“ vadas Stanislavas Orlovas, pravarde „Ispanas“. Informaciją apie jo mirtį taip pat patvirtino pats padalinys savo „Telegram“ kanale. „Negalime nepastebėti, kad daugelį domina „Ispano“ žūties aplinkybės – taip pat ir mus. Šiuo metu centrinės tyrimo institucijos aiškinasi tikslią jo mirties priežastį, vietą ir atsakingus asmenis“, – teigiama brigados pranešime.

Pirmadienio, gruodžio 22-osios, rytą Maskvos pietuose sprogo automobilis – per incidentą sunkiai nukentėjo vairuotojas. Manoma, kad sprogimo metu galėjo būti sužeistas aukšto rango Rusijos kariuomenės generolas. Kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, incidentas įvyko apie 7 val. ryto Orekhovo-Borisovo rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamojo namo Jasenevo gatvėje. Vairuotojas spėjo nuvažiuoti vos kelis metrus, kai jo „Kia Sorento“ sprogo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pagrasino, kad JAV taikos plano pataisos gali lemti karo Ukrainoje tęsimąsi, praneša „The Guardian“. Sekmadienį žurnalistams kalbėjęs J. Ušakovas teigė esąs įsitikinęs, kad europiečių ir ukrainiečių siūlomos ar mėginamos siūlyti pataisos „tikrai nepagerina dokumento ir nedidina galimybių pasiekti ilgalaikę taiką“. Kartu V. Putino patarėjas pridūrė, kad jis nėra matęs jokių konkrečių pasiūlymų, o jo kri...

Per Ukrainos drono smūgį numušto bepiločio orlaivio nuolaužos apgadino naftotiekį Rusijos Krasnodaro krašte, gruodžio 21-osios vakarą pranešė regiono nepaprastųjų situacijų štabas, rašo „The Kyiv Independent“. Pasak valdžios institucijų, drono nuolaužos pataikė į naftotiekį terminale Volnos kaime, Temriuko rajone. Dėl smūgio kilo gaisras. Volna yra netoli Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.

Baltarusija įgyvendina slaptą didelio masto valstybinį projektą, kuriuo siekia pradėti viso ciklo artilerijos ir raketinės amunicijos gamybą, kuri galėtų tiesiogiai aprūpinti Rusijos kariuomenę karo su Ukraina metu. Tai „Ukrinform“ patvirtino buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“ atstovas Vladimiras Žiharas.

Švedijos muitinės tarnyba sekmadienį pranešė, kad švedų pareigūnai išsilaipino į Rusijos krovininį laivą, kuris penktadienį dėl variklio problemų įmetė inkarą Švedijos vandenyse, rašo „Reuters“. Švedai atlieka krovinio patikrinimą. Prie Švedijos krantų sugedo rusų laivas Anot muitinės tarnybos atstovo spaudai Martino Hoglundo, laivo „Adler“ savininkai yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. „Vakar, netrukus po 1 val.

Kremlius sekmadienį neigė, kad numatomos trišalės derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų, diplomatams susirinkus Majamyje deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Šiuo metu niekas rimtai neaptarė šios iniciatyvos ir, kiek žinau, ji nėra rengiama“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Gruodžio 16-ąją Rusijos Aukščiausiasis teismas panaikino sprendimus dėl dainininkės Larisos Dolinos ieškinio jos buto pirkėjai Polinai Lurje. Teismo kolegija pripažino šios nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurį L. Dolina pardavė apgaulės būdu, ir nusprendė artimiausiu metu išnagrinėti klausimą dėl dainininkės iškeldinimo. Byla sulaukė milžiniško susidomėjimo, teismo posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai, kas yra retenybė cenzūruojamoje Rusijoje.

Dėl sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų įvairūs Rusijos ekonomikos sektoriai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, tačiau kol kas per anksti tikėtis, kad dėl ekonominių problemų Kremlius atsisakys ketinimų sunaikinti Ukrainą, praneša CNN ir naujienų agentūra „Unian“ „Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę. Tai nėra katastrofa.

Rusijos galimybės teisiniu keliu susigrąžinti Europoje įšaldytą savo centrinio banko turtą, kurį Europos Sąjunga planuoja panaudoti paramai Ukrainai, yra minimalios. Tokią išvadą pateikia du teisiniai vertinimai, kuriais remiasi leidinys „Politico“. Juose teigiama, kad Maskvai būtų beveik neįmanoma rasti jurisdikciją, kuri sutiktų nagrinėti bylą ir patenkinti Rusijos ieškinį. Viena pagrindinių to priežasčių – pačios Rusijos pasitraukimas iš tarptautinės teisės sistemos.

Vieno rusų žurnalisto, kuris laikė plakatą „Noriu tuoktis“ ir tiesioginiame eteryje pasipiršo savo merginai Olgai, klausimą Vladimiras Putinas pakomentavo „pavyzdiniu Kaukazo pavyzdžiu“, nutylėjęs, kad jo paties dukros nepanoro jaunystėje gimdyti vaikų, o siekė karjeros ir išsimokslinimo.  Žurnalistas sakė, kad jam 23 metai ir jie su mergina kartu jau aštuonerius metus, ir užduoda klausimą apie prieinamą hipoteką.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pasmerkė Europos pasiūlymą sukurti daugiašales pajėgas, kurios prižiūrėtų bet kokį galimą taikos susitarimą Ukrainoje, ir pavadino jį „įžūlia“ grėsme Maskvai. „Tai ne tiek saugumo klausimas, kiek dar vienas bandymas, žinote, įžūlus (...), vykdyti karinę plėtrą Ukrainos teritorijoje kaip atspirties tašką grėsmėms Rusijos Federacijai kelti“, – vizito Kaire metu sakė S. Lavrovas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įspėja, kad po Ukrainos smūgio Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, gali įsiliepsnoti „didžiulis tarptautinis konfliktas“. V. Putinas pakomentavo neseniai įvykusį Ukrainos smūgį Rusijos tanklaiviui, teigdamas, kad nors tai netrukdys tiekimui, Maskva visada atsakys. Tai buvo pirmas kartas, kai Ukraina smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje – daugiau nei už 2 tūkst.

Rusijos valdžia rengia naują mobiliojo ryšio kontrolės griežtinimo etapą – šį kartą per privalomą mobiliųjų telefonų registraciją valstybinėje duomenų bazėje, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras (CCD).  „Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija planuoja paleisti vieningą IMEI numerių – unikalių mobiliųjų telefonų numerių – registrą.

Ukraina pirmą kartą smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos žvalgybos tarnybos šaltinis. Tanklaivis „Qendil“ priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ – senstančių tanklaivių grupei, padedančiai Maskvai palaikyti naftos eksportą nepaisant Vakarų sankcijų. Šaltinio teigimu, Ukrainos dronai smogė laivui daugiau nei už 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos ir padarė jam didelę žalą. Pranešama, kad atakos metu laivas buvo tuščias.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV televizijos kanalo NBC klausimą apie galimą atsakomybę už ukrainiečių ir rusų karių žūtis, jei būtų atmestas Donaldo Trumpo taikos pasiūlymas, dar kartą pakartojo Kremliaus naratyvą – esą Maskva karo nepradėjo. Kartu jis tikino, kad derybose su JAV Rusija sutiko su „tam tikrais kompromisais“, tačiau nepaaiškino, kokie jie, ir pabrėžė, jog Maskva neketina atsisakyti pernai Ukrainai iškeltų reikalavimų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sukritikavo ES už bandymą pasinaudoti įšaldytomis Rusijos lėšomis Ukrainos finansavimui, teigdamas, kad „vagystė nėra tinkamas šio veiksmo apibūdinimas. Vagystė yra slapta, o čia tai daroma atvirai“. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“. V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“. „Tuomet jie nenorėjo to leisti“, – priduria jis.

Rusijos kariškiai kiekvieną mėnesį sumoka savo vadams, kad galėtų nedalyvauti mūšiuose Zaporižios ašyje, tinkle „Telegram“ pranešė partizanų judėjimas „Ateš“. Pasak vieno „Ateš“ agento iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 247-ojo oro puolimo pulko, dalinyje susiformavo grupė karių, kurie kas mėnesį vadui grynaisiais perduoda 50 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusija sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Kremlius džiaugiasi ES valstybių narių ketvirtadienį pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo, kurį vadina įstatymo ir sveiko proto pergale. „Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.

Pokrovske Ukrainos sausumos pajėgų 425-ojo Skelijos šturmo pulko kariai į nelaisvę paėmė du Kolumbijos piliečius, kurie kovojo rusų gretose. Apie tai pulko spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“. Kolumbijos piliečiai į Rusiją atvyko dirbti Belaisviai sakė, kad į Rusiją atvyko dirbti. Jiems buvo pažadėtas 2,5 tūkst. dolerių per mėnesį atlyginimas ir darbas statybose.

Rusijos karinių ir saugumo tarnybų darbuotojai vykdė šnipinėjimą Europos vandenyse, slapta dirbdami laivuose, gabenančiuose rusišką naftą, praneša CNN, remdamasi Ukrainos ir Vakarų žvalgybos informacija. Publikacijoje nurodoma, kad nuo visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Maskva sukūrė vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, sudarytą iš šimtų tanklaivių.

Rusija imsis veiksmų, jei JAV nuspręstų atnaujinti branduolinius bandymus, teigė Rusijos aukščiausiasis kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas. V. Gerasimovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Vašingtonas dar neatsakė į Rusijos pasiūlymus dėl Naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (Naujoji START) – JAV ir Rusijos susitarimo, skirto riboti branduolinių ginklų naudojimą.

Jekaterinburgo miesto teisėjas nurodė iki teismo suimti vietos žmogaus teisių aktyvistą Aleksejų Sokolovą, kuris buvo areštuotas ir apkaltintas valstybės išdavyste, ketvirtadienį pranešė tremtyje veikianti žiniasklaidos priemonė „Mediazona“, kurios pranešimo tekstą cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“. A. Sokolovas, kuris jau daugelį metų kovoja prieš kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį su kaliniais Rusijoje, iki teismui paskelbiant savo sprendimą žurnalistams sakė, kad valdžios insti...

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė ribojamąsias priemones dar 41 vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviui, rašoma ES Tarybos interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. „Taryba šiandien įvedė ribojamąsias priemones dar 41 laivui, priklausančiam Rusijos naftos tanklaivių „šešėliniam laivynui“ ir padedančiam Rusijai didinti energetikos sektoriaus pajamas“, – teigiama pranešime.

Rusija nori iš Vašingtono gauti informaciją apie „derybų tarp Ukrainos ir Europos rezultatus“, Rusijos žiniasklaidai pareiškė Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. „Rengiame tam tikrus kontaktus su savo amerikiečių kolegomis, kad gautume informaciją apie amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių darbo rezultatus“, – sakė jis. Daugiau detalių žurnalistams D. Peskovas nepateikė.

Pagal naują Švedijos pranešimą, Rusija Baltijos jūroje dislokuoja uniformuotą įgulą savo „šešėlinio laivyno“ dalyje, rašo SVT. Švedijos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad turi informacijos apie uniformuotus ir ginkluotus asmenis, kurie, manoma, yra privačių saugos bendrovių darbuotojai. „Matėme ir gavome informacijos, kad kai kuriuose iš šių „šešėlinio laivyno“ laivų yra uniformuotų darbuotojų“, – pareiškė Švedijos karinio jūrų laivyno operacijų vadas Marko Petkovic.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje paragino Europos partneres pritarti planui dėl Europos Sąjungoje (ES) įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti.  „Šiuo klausimu nei mažiau, nei daugiau kalba eina apie Europos saugumą ir suverenumą“, – sakė jis trečiadienį Bundestage.

Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva „neabejotinai“ pasieks savo karo Ukrainoje tikslus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasakė, kad Rusija ruošiasi 2026 m. jo šalyje pradėti naujus karo metus. „Šiandien iš Maskvos gavome dar vieną signalą, kad jie ruošiasi kitus metus paskelbti karo metais“, – savo įprastinėje vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

JAV administracija išleido bendrąją licenciją „GL-115C“, kuria aibė Rusijos bankų, „susijusių su civiline branduoline energetika“, laikinai atleidžiami nuo JAV sankcijų. Dokumento tekstas buvo paskelbtas trečiadienį JAV iždo departamento oficialioje interneto svetainėje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Išskyrus šios bendrosios licencijos c punkte numatytus atvejus, iki 2026 m. birželio 18 d. 12:01 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitikime su aukštais kariškiais neabejojo pergale savo kare prieš Ukrainą. Vien tik šiais metais kaimyninėje šalyje, anot jo, užkariauta daugiau kaip 300 vietovių. „Tarp jų yra ir didelių miestų, kuriuos priešas pavertė tvirtovėmis su nuolatiniai gynybos įrenginiais“, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad patirties dėka užkariavimų tempas tik didės.