Leidinio apžvalgininkas primena asmeninę patirtį iš XX a. pabaigos, kai rusų bičiulis, viešėdamas Londone, vienintelį tikrai įspūdį palikusį dalyką įvardijo trumpai – stabilumą. „Jį galima pajusti“, – sakė jis. Tai buvo Boriso Jelcino laikų Rusija: Sovietų Sąjunga jau subyrėjusi, nusikalstamumas – kasdienybė, o valstybės turtą besidalijanti oligarchija privatizaciją pavertė plėšimu.
Pasak „The Guardian“, būtent ši patirtis paaiškina, kodėl Rusijoje atsirado nostalgija ikidemokratiniams laikams. Nors Sovietų valdžia buvo neatskaitinga, ji buvo nuspėjama – o tai daugeliui rusų pasirodė svarbiau nei politinės laisvės.
Putinas siekia revanšo
Vladimiras Putinas, kaip ir kiti B Jelcino aplinkos veikėjai, nebuvo išimtis korupcijos prasme. Tačiau jis atkūrė tvarką ir nacionalinį savivertės jausmą. Kaip rašo „The Guardian“, būtent tai jam užtikrino visuomenės palaikymą, net jei politinė laisvė buvo sistemingai ribojama.
Skirtingai nei Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje demokratija niekada nebuvo suvokiama kaip stabilumo priešingybė. Daugiapartinė sistema leidžia taikiai konkuruoti interesams, o valdžia gali keistis be kraujo praliejimo. Taisyklėmis grindžiama konkurencija leidžia demokratijoms sugerti nepasitenkinimą dar jam nevirstant revoliucija. Būtent taip, pasak leidinio, Vakarai XX amžiuje pranoko autoritarinius režimus.
Tačiau V. Putinas siekia revanšo. Jo akimis, liberali demokratija yra silpna, nes paklūsta prieštaringoms rinkėjų nuotaikoms. Todėl veiksmingiausia strategija – ne tiesioginė konfrontacija, o demokratijos ardymas iš vidaus: skatinant susiskaldymą, didinant poliarizaciją ir siaurinant kompromisų erdvę, kol atstovaujamoji valdžia tampa nebeveiksni.
Šios taktikos šaknys siekia sovietmetį
„The Guardian“ pažymi, kad šios taktikos šaknys siekia sovietmetį, tačiau tik skaitmeninis amžius padarė jas masiškai įgyvendinamas. Socialiniai tinklai ir algoritmai leidžia radikalizuoti bet kokį nesutarimą, o dezinformacija tapo pigia ir itin veiksminga priemone.
Leidinys primena ir konkrečius atvejus. Buvęs „Reform UK“ lyderis Velse Nathanas Gillas buvo nuteistas už kyšininkavimą, susijusį su prorusiškų interesų atstovavimu Europos Parlamente. Ši byla paskatino Jungtinės Karalystės vyriausybę pradėti tyrimą dėl užsienio valstybių įtakos šalies politikoje.
Tačiau, anot „The Guardian“, pavojingiausia nėra atvira išdavystė. Kur kas didesnę grėsmę kelia ciniškas nusivylimas politika, kai visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog „visi politikai vienodi“ ir „tiesos nėra“. Toks požiūris ardo pačią demokratijos esmę ir skatina pasyvumą.
Būtent tai, pasak leidinio, ir yra Putino „chaoso eksporto“ esmė – atimti iš Vakarų visuomenių jų didžiausią stiprybę: stabilumą, paremtą pasitikėjimu institucijomis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai turėtų paskatinti nusivylusius piliečius ieškoti „tvirtos rankos“ ir tvarkos.
Vis dėlto „The Guardian“ pabrėžia, kad autoritariniai lyderiai nuolat neįvertina demokratijų atsparumo. Jie nesupranta sistemų, kurios yra stipresnės už vieno žmogaus valdžią. O didžiausia demokratijos tiesa, kurią diktatoriai nuolat ignoruoja, paprasta – ji išgyvena visus tironus, bandžiusius įrodyti, kad tai melas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
