Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, praėjus 10 metų nuo 2015-ųjų teroro išpuolių Paryžiuje, pradėjo atminimo ceremonijas prie Paryžiaus esančiame stadione „Stade de France“. Prie E. Macrono prisijungė jo žmona Brigitte Macron ir kiti aukšto rango politikai, įskaitant buvusį prezidentą Francois Hollande'ą, kuris buvo stadione, kai prasidėjo išpuolis. „Skausmas išlieka.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pokalbį, kuriame aptarė Kyjivą sudrebinusį korupcijos skandalą.

Trečiadienį iš viso 69 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 11 610 asmenų neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 30 asmenų.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Ketvirtadienį buvo antrą kartą panaikinta Lenkijos kraštutinės dešinės Europos Parlamento (EP) nario Grzegorzo Brauno neliečiamybę, praneša portalas „TVP World“. Šis sprendimas atveria kelią Lenkijos valdžios institucijoms pareikšti jam kaltinimus dėl kelių nusikaltimų, įskaitant gydytojos laisvės suvaržymą ir neapykantos kurstymą religiniais motyvais. 2023 m. gruodžio mėn.

Lietuvai ieškant sprendimų, kaip grąžinti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, Minskas skelbia, kad apie tūkstantį jų jau perkelta į paskirtas aikšteles, o dar 220 vairuotojų ieškoma – mašinų nenugabenus į nurodytas vietas jiems grasinama sankcijomis.

Airijos teisėsauga sulaikė 38-erių lietuvį Karolį Pečkauską, įtariamą planavus teroro aktą. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad K. Pečkauskui ir su juo sulaikytam airiui pareikšti kaltinimai dėl sprogstamųjų medžiagų, kurių būtų užtekę trims bomboms pagaminti, laikymo. Skelbiama, kad abu vyrai galimai priklauso dešiniųjų ekstremistų grupuotei, kuri teismo pateiktame vaizdo įraše skelbia, kad naikins migrantus – sprogdins mečetę ir jų gyvenamas vietas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vokietijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė dėl visoje šalyje galiosiančios šauktinių šaukimo į kariuomenę procedūros ir kariuomenės didinimo tikslų pagal prieštaringai vertinamą naują savanoriškos karinės tarnybos modelį, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Jei savanoriškos tarnybos nepakaktų, pagal naująjį planą parlamentas galėtų inicijuoti privalomąją karinę tarnybą, o kandidatai jos gretoms papildyti galėtų būti atrenkami atsitiktine tvarka.

Nežinomų dronų skrydžiai virš karinių bazių, oro uostų ir atominių elektrinių sukėlė nerimą Belgijoje bei įtarimus, kad į šalį nusitaikė Rusija.  Pranešimai apie dronų veiklą slaptose vietose pasirodė praėjusį mėnesį, kai įtartini dronai buvo pastebėti netoli kelių šalies karinių bazių. Jie buvo pastebėti tuo metu, kai Europa jau sustiprino būdrumą po Rusijos dronų numušimo Lenkijoje ir paslaptingų skrydžių, sutrikdžiusių oro uostų darbą Danijoje ir Vokietijoje.

Prancūzija ketvirtadienį pagerbs prieš dešimt metų įvykdytų koordinuotų teroro išpuolių išpuolių aukas.  2015 metų lapkričio 13-ąją džihadistai surengė koordinuotų išpuolių Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose, per kuriuos žuvo 132 žmonių ir dar šimtai buvo sužeisti. Daugelis šeimų laiką skirsto į etapus prieš ir po šių išpuolių.

Lenkija sieks visiško atleidimo nuo Europos Sąjungos (ES) migracijos pakto įsipareigojimų, pranešė lenkų Vidaus reikalų ministerija.  Europos Komisija (EK) pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje sakė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.

Prancūzijos policija pradėjo tyrimą, dronui praskridus virš policijos nuovados Miulūze, Aukštutinio Reino departamente, ir traukinių stoties, kurioje buvo tankus „Leclerc“ vežęs traukinys, pranešė „Le Monde“. „Tyrimas susijęs su tyčiniu drono skraidinimu virš draudžiamos zonos“, – teigė prokuratūra ir  pridūrė, kad dėmesys bus sutelktas siekiant nustatyti drono pilotą.  Rajone patruliavusi policija pastebėjo droną apie 23 val.

Astravo atominės elektrinės (AE) antrąjį reaktorių numatyta lapkričio 13-ąją stabdyti planinei techninei priežiūrai, pranešė Baltarusijos energetikos ministerijos. „Tokia techninė priežiūra atominėse elektrinėse atliekama kasmet pagal nustatytus reglamentus, siekiant užtikrinti stabilią įrangos eksploatavimo būklę“, – skelbia ministerija. Ji pažymi, jog svarbi numatytų darbų dalis yra panaudoto branduolinio kuro keitimas nauju – bus pakeista apytikriai ketvirtadalis rinklių.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį atsisakė paskirti 46 naujus teisėjus, dar labiau paaštrinęs konfrontaciją su liberalia premjero Donaldo Tusko vyriausybe.  Įraše socialiniame tinkle X jis apkaltino vyriausybės paskirtus teisėjus, kad jie verčia abejoti Lenkijos teisine ir konstitucine tvarka bei įsiklauso į blogus teisingumo ministro pašnibždėtus patarimus.

Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis trečiadienį buvo perkeltas iš privačios klinikos atgal į kalėjimą tęsti bausmės. Sakartvelui nuo 2004 iki 2013 metų vadovavęs M. Saakašvilis atlieka dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausmę, kurią anksčiau yra pasmerkęs kaip politiškai motyvuotą. 57-erių buvęs prezidentas nuo 2022 m. gegužės buvo laikomas Tbilisio ligoninės „Viva-Medi“ klinikoje, kur po 50 dienų trukusio bado streiko jam buvo suteikiama medicininė pagalba.

Vokietijos partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) lyderis Tino Chrupalla pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nekelia grėsmės Vokietijai ir pavojaus kėlimu apkaltino Lenkiją, rašo „Politico“. Pagrindiniai Vokietijos politikai vis dažniau apie šią partiją kalba kaip apie penktąją koloną, propaguojančią Kremliaus interesus. V. Putinas „man nieko nepadarė“, – sakė AfD lyderis Tino Chrupalla. „Šiuo metu nematau jokio pavojaus Vokietijai iš Rusijos pusės“, – teigė jis.

Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sukritikavo Kinijos paramą Rusijai. Ministrai bendrame pareiškime, paskelbtame po Kanadoje surengtų derybų, pasmerkė „Kinijos, kuri yra lemiama Rusijos karo įgalintoja, vykdomą ginklų ir dvejopo naudojimo komponentų tiekimą“. G7 ministrai už karinės paramos teikimą Rusijai dar pasmerkė Šiaurės Korėją ir Iraną. G7 šalių grupę sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Trečiadienį Kiprą sukrėtė du stiprūs žemės drebėjimai. Žemės drebėjimo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į šiaurės rytus nuo turistų pamėgto Pafoso kurorto. Kipro žiniasklaida pranešė, kad stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami visoje saloje ir netgi toli nuo jos esančiose Turkijos, Izraelio ir Libano pakrantėse. Kipro geologijos tarnyba pranešė, kad pirmasis ryte įvykęs žemės drebėjimas buvo 5,3 balo stiprumo. Žmonės išbėgo į gatves, atsargumo sumetimais buvo evakuotos mokyklos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad šiuolaikiniai konfliktai jau vyksta kosmose, pridurdamas, kad ten prasidės ir kiti karai. Šiuos komentarus jis išsakė pristatydamas būsimą Prancūzijos kosmoso strategiją. „Būkime pasirengę“ „Šiandienos karas jau vyksta kosmose, o rytojaus karas prasidės kosmose“, – sakė E. Macronas.  „Būkime pasirengę: tai bus karinių operacijų sausumoje, ore ir jūroje sėkmės sąlyga“, – pridūrė jis.

Kremlius teigia, kad Europa ruošiasi karui su Rusija. Rusijos vadovo atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Europos šalyse stiprėja militaristinės nuotaikos, o toks kursas, anot jo, gali atnešti daugiau žalos nei naudos, rašo UNIAN. D. Peskovas pareiškė, kad Maskva sutinka su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi, jog Europos šalyse vyrauja militaristinės nuotaikos. Pasak jo, Europa ruošiasi karui su Rusija, praneša Rusijos žiniasklaida. „Mūsų nuomonės sutampa.

Danijos teismas dviem švedų paaugliams pateikė kaltinimus terorizmu dėl to, kad jie pernai į Izraelio ambasadą Kopenhagoje metė dvi rankines granatas. Abu 18 ir 21 metų vyrai taip pat buvo apkaltinti užpuolimu sunkinančiomis aplinkybėmis ir pasikėsinimu nužudyti.

Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad areštavo įtariamą „Hamas“ narį, kuris, kaip manoma, įsigijo ginklų išpuoliams prieš Izraelio ar žydų institucijas vykdyti. Įtariamasis buvo suimtas, kai į Vokietiją atvyko iš Čekijos, pranešė federalinė Karsrūhės prokuratūra. Praėjusį mėnesį Vokietijos prokurorai Berlyne areštavo tris įtariamus „Hamas“ narius, kurie šiuo metu yra iki teismo suimti.

Antradienį viena partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių sukritikavo partijos kolegas už tai, kad šie sutiko vykti į Rusiją, Vokietijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijai susiduriant su įtarimais dėl galimo šnipinėjimo ir draugiškų santykių su Kremliumi. Keletas AfD politikų paskelbė planus šią savaitę dalyvauti simpoziume Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Jų planai sukėlė didelę kritikos bangą Vokietijoje, kurios santykiai su Maskva jau kurį laiką yra itin priešiški.

Kremlius patvirtino, kad Didžiosios Britanijos premjero patarėjas Jonathanas Powellas šių metų pradžioje bandė užmegzti ryšius su Maskva. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, kontaktas nebuvo tęsiamas, nes britų pusė esą nenorėjo išklausyti Rusijos pozicijos.

Neįvardintas orlaivių skrydžių kapitonas keletą metų, tikėtina, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, skraidino Vilniuje registruotos bendrovės „Avion Express“ lėktuvais, skelbiama Šveicarijoje registruotame aviacijos naujienas skelbiančiame leidinyje „Aerotelegraph“. Ši Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ priklausanti aviakompanija teikia paslaugas oro linijoms visoje Europoje. Kas turi kokią valdžią lėktuve, yra aiškiai apibrėžta. Hierarchijos viršūnėje yra kapitonas.

Estijos švietimo ministerija svarsto, ar valstybė turėtų toliau finansuoti privačias mokyklas, kurios neįgyvendina reformos ir pamokos toliau dėstomos rusų, o ne estų kalba, praneša visuomeninis transliuotojas ERR. 2024 m. rugsėjį Estijoje pradėta įgyvendinti švietimo reforma, pagal kurią visos mokyklos palaipsniui turi pereiti prie mokymo estų kalba.

Trečiadienį Latvijos Seimo įgaliojimų, etikos ir pateikimų komitetas Užsienio reikalų komitetui perdavė viešą peticiją, kuria šalis raginama nepasitraukti iš vadinamosios Stambulo konvencijos. Peticijos autorė Megija Jaunsleine anksčiau naujienų agentūrai LETA pranešė apie spalio 10 d. Seimui pateiktą, visuomenės iniciatyva suorganizuotą peticiją dėl Latvijos narystės Stambulo konvencijoje, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, pratęsimo.

Čekijos veterinarinės priežiūros tarnyba trečiadienį pranešė pradėjusi naikinti 70 tūkst. naminių paukščių, dviejuose komerciniuose ūkiuose nustačius paukščių gripo atvejus. Kelios Europos šalys kovoja su paukščių gripo protrūkiu, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija įvedė apribojimus, pavyzdžiui, naminių paukščių laikymo patalpose, arba nurodė juos naikinti.

Dešimtmečius Europos Sąjunga (ES) veikė pagal nerašytą susitarimą: piniginiais reikalais rūpinasi Vokietija, o kariniais – Prancūzija. Dabar situacija stipriai keičiasi, rašo „Politico“.  Vokietijos siekis tapti dominuojančia karine jėga Europoje keičia politinę pusiausvyrą. Lenkijai Vokietijos ginklavimosi procesas žadina senus prisiminimus ir kelia minčių, kad Rusiją veiksmingiausiai stabdyti galėtų būtent Berlyno ir Varšuvos aljansas.

Buvęs Lenkijos teisingumo ministras ir Teisės ir teisingumo (PiS) partijos narys Zbigniewas Ziobro, kurio parlamentinį imunitetą šalies Seimas panaikino penktadienį, pasisiūlė būti apklausiamas Belgijoje arba politinį prieglobstį jam suteikusioje Vengrijoje. Lenkijos Seimas Z. Ziobro imunitetą panaikino atsižvelgdamas į prokurorų prašymą. Prokurorai teigia, kad jam pareikšti 26 kaltinimai, įskaitant vadovavimą organizuotai nusikalstamai grupuotei.

Jungtinė Karalystė (JK) stabdo dalinį žvalgybos informacijos keitimąsi su JAV apie įtariamus narkotikų kontrabandos laivus Karibuose, praneša CNN. Toks sprendimas priimtas, nes JK nenori būti JAV karinių atakų bendrininkė ir mano, kad šios atakos yra neteisėtos. Akibrokštas iš sąjungininkės Apie tai leidiniui pranešė šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu.

Baltarusijos naujienų agentūroje „Belta“ buvo paskelbta publikacija apie tai, kokiomis sąlygomis gyvena pasienyje su Lietuva įstrigę sunkvežimių vairuotojai. Straipsnyje iš esmės propagandiškai pasakojama, kad vairuotojams esą suteikiamos geros sąlygos. Baltarusių propaganda giria sąlygas pasienyje Straipsnyje cituojama Baltarusijos sveikatos apsaugos viceministrė, vyriausioji valstybės sanitarijos gydytoja Svetlana Nečaj.

Karas tarp Europos ir Rusijos tampa vis labiau tikėtinas, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Apie tai jis kalbėjo „Pink“ eteryje, rašo UNIAN. „Mes esame tarp kūjo ir priekalo. Mums reikia šiek tiek išsisukti. Kita vertus, turime toliau stiprinti kariuomenę. Mes protingai ginkluojamės. Ir turime toliau investuoti didelius pinigus, kad galėtume apginti savo šalį“, – cituojamas jis. Taip jis pakomentavo Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vado Fabieno Mandono žodžius.

Turkijos gynybos ministras trečiadienį pranešė, kad Sakartvele sudužus kariniam transportiniam lėktuvui žuvo visi 20 jame buvusių žmonių.  Lėktuvas C-130 antradienį pakilo iš Azerbaidžano ir skrido atgal į Turkiją, bet sudužo Sakarvelo Signagio savivaldybėje netoli sienos su Azerbaidžanu.

Nuo trečiadienio „Ryanair“ keleiviai privalės naudoti jos programėlėje sukuriamus elektroninius įlaipinimo bilietus, o popierinių bilietų visiškai atsisakoma, pranešė pigių skrydžių bendrovė. „Ryanair“ teigia, kad keleiviai dabar privalės susikurti skaitmeninius bilietus aviakompanijos programėlėje išmaniesiems telefonams, o šių bilietų telefone ar planšetiniame kompiuteryje neturintys keliautojai negalės nei patekti į oro uosto saugumo patikros zoną, nei įlipti į lėktuvą.

Europa skuba stiprinti savo gynybą, tačiau ekspertai perspėja – vien dronų nepakaks. „Atlantic Council“ teigimu, nors daugelis šalių bando perimti Ukrainos patirtį, be gerai apmokytų operatorių ir veiksmingos taktikos net pažangiausios technologijos gali likti bevertės.

Airijoje sulaikytas teroro aktą mečetėje galimai planavęs lietuvis, skelbia „Irish Mirror“. Pranešama, kad su dar vienu įtariamuoju lietuvis planavo padėti kraštutinių dešiniųjų grupuotei susprogdinti mečetę Golvėjaus mieste. Pasak užsienio žiniasklaidos, sulaikytas lietuvis – 38 metų Karolis Pečkauskas.

Bulgarijai gresia degalų krizė – šalis atsidūrė priklausomybės nuo Rusijos naftos giganto „Lukoil“ gniaužtuose. Dėl naujų JAV sankcijų prieš Rusijos energetikos milžinus šalis gali likti be degalų jau per kelias savaites – šalyje benzino atsargų liko tik mėnesiui. Dėl naujų JAV sankcijų, skirtų Rusijos naftos gigantams, Bulgarijai, kurios 80 proc. degalų tiekia „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla Burgase, kyla degalų krizės grėsmė.

Šimtai žmonių antradienį Belgrade protestavo prieš buvusio kariuomenės štabo griovimą, kad jo vietoje iškiltų prabangus viešbutis, su  kurio projektu susijęs JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas. Demonstrantai aplink pastatą Serbijos sostinės centre suformavo simbolinę žmonių sieną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali rizikuoti užpulti NATO šalį, greičiausiai kurią nors Baltijos valstybę, nelaukdamas, kol baigsis karas Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė į atsargą išėjęs Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generolas leitenantas Heinrichas Braussas. Buvęs karininkas teigė nerimaująs, kad V. Putinas jau dabar galbūt planuoja puolimą prieš NATO valstybę narę.

Vokietijos policija sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, internete skelbė raginimus nužudyti politikus, įskaitant buvusius kanclerius Angelą Merkel ir Olafą Scholzą, antradienį pranešė teisminiai šaltiniai. Įtariamasis, vokiečių ir lenkų tautybės vyras, įvardytas tik kaip Martinas S., buvo sulaikytas vėlai pirmadienį vakariniame Dortmundo mieste, sakoma prokurorų pranešime.

Buvęs Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pasisako už tiesioginius Europos šalių lyderių pokalbius su Rusija. Turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo derybas su V. Putinu dėl Ukrainos karo pabaigos, nuo 2012 iki 2024 m. Suomijai vadovavęs S. Niinistö ragina taip pat kalbėtis su Rusijos vadovu.

Lapkričio 11 d. Lenkijoje minima Nepriklausomybės diena, ta proga Varšuvoje ir kituose šalies regionuose vyksta daug iškilmingų renginių. 107-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo metinių šventėje dalyvauja aukščiausi šalies pareigūnai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Paryžiuje susitiks su palestiniečių lyderiu Mahmudu Abbasu ir aptars paliaubų Gazos Ruože įgyvendinimą, pranešė Eliziejaus rūmai. Susitikimas vyks praėjus mėnesiui po to, kai buvo sudarytos trapios paliaubos tarp „Hamas“ ir žydų valstybės po dvejų metų karo Gazos Ruože, kilusio po islamistų grupuotės išpuolio Pietų Izraelyje.

 Lenkija antradienį mini savo Nepriklausomybės dieną, ir šiai progai paminėti visoje šalyje rengiami įvairūs renginiai. Lenkija, kurios teritorija 123 metus buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos, nepriklausomybę atgavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dieną – 1918 metų lapkričio 11-ąją.

Prestižinis Weizmanno mokslo institutas suteikė buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel garbės daktarės laipsnį, pripažindamas jos indėlį į pasaulio diplomatiją ir tvirtą paramą Izraeliui, pirmadienį paskelbė institutas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas savo „Facebook“ paskyroje po susitikimo su „Nemuno aušros“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu pranešė, kad „aušriečiai“ randa bendrų vertybinių sąlyčio taškų. „Lietuvos politikai retai kada teigiamai pasisako apie Vengriją, nes Lietuvos vyriausybė karą Ukrainoje vertina visiškai priešingai.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, neinformavęs premjerės ir Užsienio reikalų ministerijos, pirmadienį Šiauliuose susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu. Vengrų politikas Šiauliuose lankė čia dislokuotus savo šalies karius, jį pasitiko užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. Po to jis susitiko su R. Žemaitaičiu. Apie jųdviejų susitikimą P. Szijjartas pasisakė savo „Facebook“ paskyroje.

Belgijoje pristatyta nauja ultradešinioji politinė partija „TRUMP“, kurios ideologija remiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pažiūromis. Partijos pavadinimas – ne tik garsiojo politiko pavardė, bet ir santrumpa, reiškianti „Visi susivieniję už populistinių judėjimų sąjungą“. „Donaldas Trumpas yra tikras populizmo simbolis. Jis iš karto parodo, už ką mes pasisakome“, – portalui BRUZZ sakė „TRUMP“ įkūrėjas Salvatore Nicotra. Pasak jo, 40 proc.