Pranešimai apie dronų veiklą slaptose vietose pasirodė praėjusį mėnesį, kai įtartini dronai buvo pastebėti netoli kelių šalies karinių bazių. Jie buvo pastebėti tuo metu, kai Europa jau sustiprino būdrumą po Rusijos dronų numušimo Lenkijoje ir paslaptingų skrydžių, sutrikdžiusių oro uostų darbą Danijoje ir Vokietijoje.
Praėjusią savaitę incidentų padaugėjo, didžiausiame Belgijos oro uoste buvo sustabdytas oro eismas, vyriausybė surengė skubias derybas, o NATO sąjungininkės atsiuntė paramą.
Iki šiol Belgijos valdžia atsisako – arba negali pasakyti – kas tiksliai už tai atsakingas. Federaliniai prokurorai teigia tiriantys 17 incidentų.
„Dažnai vis dar sunku atskirti, ar tai vietos dronų pilotas, pažeidęs taisykles, ar valstybės veikėjo bandymas destabilizuoti padėtį“, – teigė prokurorai.
Įtaria Rusiją
Tačiau dažnas dronų pasirodymas sukėlė rimtų įtarimų, kad su tuo susiję profesionalai, ir pirštu neišvengiamai bedama į Rusiją. Įtampai tvyrant dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, Europa kaltina Maskvą pradėjus hibridinį karą – sabotažo, kibernetinių atakų ir kišimosi kampaniją, nors Rusija nuolat tai neigia.
Yra akivaizdžių priežasčių, kodėl taikiklyje atsidūrė Belgija.
Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto galimybę suteikti Ukrainai naują 140 mlrd. eurų paskolą, kuri būtų finansuojama iš Belgijoje įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų. Dar prieš pastebint dronus Belgijos vyriausybė perspėjo, kad tai gali užtraukti Maskvos pyktį. Naujas dronų aktyvumas tik sustiprino šį susirūpinimą.
„Tai priemonė, skirta pasėti netikrumą ir baimę Belgijoje – „nedrįskite liesti turto“. Nėra jokio kito būdo tai interpretuoti“, – penktadienį sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Mes visi tai suprantame, ir belgai tai taip pat supranta“, – pridūrė jis.
Siekis išgąsdinti gyventojus
Analitikai teigia, kad dronai yra nebrangus ir veiksmingas būdas išgąsdinti priešą.
„Tiksliniai dronų skrydžiai beveik visada skirti sukelti gyventojų nerimą ir tokiu būdu destabilizuojant šalį. Be to, jie naudojami stebėti, kaip gerai pasirengęs ir apsirūpinęs priešininkas“, – sakė Manuelis Atugas, saugumo ekspertas iš Vokietijos darbo grupės kritinės infrastruktūros klausimais.
„Taip iš tiesų galima padaryti žalą ekonomikai, pavyzdžiui, sutrikdžius oro eismą“, – pridūrė jis.
Dronų problemą didina ir tai, kad valdžios institucijos patiria sunkumų, mėgindamos identifikuoti ir neutralizuoti objektus, kurie gali būti paleisti per trumpą laiką iš beveik bet kurios vietos.
„Jau daugelį metų visur stebime dronus – vien Vokietijos oro uostuose kasmet pastebima daugiau nei 100 dronų“, – sakė Ulrike Franke, Europos užsienio santykių tarybos ekspertė. Pasak jos, kuo daugiau apie tai sužinoma iš spaudos, tuo daugiau į tai kreipiamas dėmesys, o tai „paranku tiems, kurie nori destabilizuoti mūsų šalis“.
Nepaisant to, šiuo metu iš tikrųjų tokių atvejų padaugėjo, dideli dronai buvo pastebėti virš svarbios infrastruktūros.
Kelios NATO sąjungininkės, įskaitant Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, pasiuntė į pagalbą Belgijai komandas ir įrangą, taip pat padeda Danijai.
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas siekia, kad gynybai nuo dronų būtų skirta 50 mln. eurų. Savo ruožtu ES siekia sukurti gynybos tinklą, tačiau jis veikiausiai bus labiau sutelktas į rytines pasienio valstybes, jo sukūrimas užtruks.
Ekspertai sutinka, kad šalys negali 100 proc. užtikrinti saugumo, tačiau akivaizdu, jog sistemos turi būti įrengtos svarbiose vietose, tokiose kaip oro uostai, atominės elektrinės, suskystintų gamtinių dujų terminalai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
