dronai

Moldovos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad po dviejų dronų įsiveržimo šalis maždaug valandai buvo uždariusi savo oro erdvę. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Moldova ne kartą užfiksavo savo oro erdvės pažeidimus, įskaitant nukritusias dronų nuolaužas jos teritorijoje. Šis naujausias incidentas įvyko po to, kai anksčiau šią savaitę Moldova pranešė, kad jos teritorijoje sudužo dronas, o dar šeši kirto jos oro erdvę.

Dronai atakavo Perekopo bromo gamyklą, esančią Krasnoperekopsko mieste, šiaurinėje Krymo dalyje, skelbia UNIAN. Anot leidinio, tai patvirtino ukrainiečių karininkas Robertas „Madyaras“ Brovdi. Žiniasklaida skelbia, jog, sprendžiant iš paskelbtų kadrų, smūgis buvo įvykdytas naudojant dronus FP-1 arba FP-2. Kartu su gamykla buvo atakuota transformatorinė, kuri laikoma viena iš pagrindinių Krymo elektros tiekimo sistemos energetinių mazgų.

Pusės milijardo, reikalingo integruotai oro gynybos sistemai, Lietuva bandys ieškoti jau numatytose krašto apsaugos sistemos lėšose. Pasak Valstybės gynimo tarybos, reikalinga suma bus išleidžiama per trejus metus, tačiau opozicija mano, kad darbus būtų galima padaryti greičiau, jei valdantieji persidėliotų prioritetus valstybės biudžete.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nyderlandų kariuomenė atidengė ugnį į dronus virš Volkelio oro bazės šalies rytuose, tačiau jokių nuolaužų vėliau nebuvo rasta, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija. Vėliau dėl pastebėtų dronų olandai buvo priversti laikinai uždaryti tarptautinį Eindhoveno oro uostą. Bazės apsaugos darbuotojai apie dronus pranešė penktadienį tarp 19 ir 21 val., todėl oro pajėgos ėmėsi veiksmų juos numušti naudodamos antžeminius ginklus, teigiama ministerijos pranešime.

Ukraina taps pirmąja šalimi, kuri išbandys Prancūzijoje sukurtą dronų gynybos sistemą, galinčią vienu metu valdyti šimtus perėmimo dronų, skelbia „United24 Media“. Artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje bus dislokuota DWS-1 sistema, sukurta Prancūzijos startuolio „Atreyd“. Čia ji bus testuojama realiomis sąlygomis – pirmiausia prieš Rusijos „Shahed“ dronus, o vėliau ir prieš sklandančias bombas.

Sieną su Ukrainą turinti NATO narė Rumunija trečiadienį anksti ryte pakėlė naikintuvus po to, kai jos oro erdvę vėl pažeidė bepilotis orlaivis, pranešė šalies gynybos ministerija. „Dronas keliskart pasirodė radare maždaug 12 minučių laikotarpiu“, – savo pranešime spaudai po Rusijos oro smūgių Ukrainai netoli Rumunijos sienos rašė Rumunijos gynybos ministerija „Apie orlaivio (fizinį kontaktą – ELTA) su žeme pranešimų nėra“, – pridūrė ministerija, turėdama galvoje Rumunijos teritoriją.

Rusijos oro gynyba antradienį numušė tris į sostinę Maskvą skridusius Ukrainos bepiločius orlaivius, pareiškė miesto meras, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad toje vietoje, kurioje bepiločiai orlaiviai buvo numušti, dirba avarinės tarnybos.  Rusijos aviacijos priežiūros institucija savo ruožtu pranešė, kad du didžiausi Maskvos oro uostai – Šeremetjevo ir Vnukovo – laikinai sustabdė visą oro eismą, tačiau vėliau atnaujino veiklą.

Pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto pastebėjus pakeltą droną, skubiai sureagavusi Viešojo saugumo tarnyba nustatė, kad tai buvo policijos dronas. Tiesa, nors dronas buvo pakeltas leidžiamame aukštyje, šis įvykis sukėlė klausimų, ar apdairu kelti dronus netoli Vilniaus oro uosto, kai šis dėl kontrabandinių balionų ir dronų grėsmės yra vis uždaromas.

Nežinomų dronų skrydžiai virš karinių bazių, oro uostų ir atominių elektrinių sukėlė nerimą Belgijoje bei įtarimus, kad į šalį nusitaikė Rusija.  Pranešimai apie dronų veiklą slaptose vietose pasirodė praėjusį mėnesį, kai įtartini dronai buvo pastebėti netoli kelių šalies karinių bazių. Jie buvo pastebėti tuo metu, kai Europa jau sustiprino būdrumą po Rusijos dronų numušimo Lenkijoje ir paslaptingų skrydžių, sutrikdžiusių oro uostų darbą Danijoje ir Vokietijoje.

Prancūzijos policija pradėjo tyrimą, dronui praskridus virš policijos nuovados Miulūze, Aukštutinio Reino departamente, ir traukinių stoties, kurioje buvo tankus „Leclerc“ vežęs traukinys, pranešė „Le Monde“. „Tyrimas susijęs su tyčiniu drono skraidinimu virš draudžiamos zonos“, – teigė prokuratūra ir  pridūrė, kad dėmesys bus sutelktas siekiant nustatyti drono pilotą.  Rajone patruliavusi policija pastebėjo droną apie 23 val.

Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijoje buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Pranešama, kad Rusijos Oriolo miestas buvo atakuotas dronais.  Apie dronų ataką socialinėse medijose pranešė vietos gyventojai. Mieste griaudėjo sprogimai. Regiono gubernatorius Andrijus Kličkovas pranešė, kad dėl Rusijos oro gynybos sistemų darbo dronų nuolaužos apgadino namų langus ir automobilius. Rusijos agentūra TASS skelbia, kad per naktį buvo numušta 130 dronų, jų paleidimu rusai kaltina ukrainiečius.

Rivnės atominė elektrinė stiprina savo gynybą – čia įrengiamas antrasis apsaugos lygis, galintis atlaikyti net tiesioginį dronų smūgį. Elektrinės vadovybė teigia, kad darbai jau baigiami, o papildomos priemonės padės geriau apsisaugoti nuo galimų Rusijos atakų. Rivnės atominėje elektrinėje įrengiamas antrasis pagrindinių jos objektų apsaugos lygis, galintis atlaikyti tiesioginį drono smūgį. Projekto kaina yra panaši į analogiškų objektų, kuriuos įrengia NEK „Ukrenergo“, vertę.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske per rusų dronų ataką pirmadienį žuvo žmogus, o Charkivo srityje buvo sužeisti trys žmonės, pranešė pareigūnai. Kramatorskas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 150 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių Kyjivo dar kontroliuojamų miestų Donecko srityje. Miesto taryba platformoje „Telegram“ paskelbė, kad pirmadienio vakarą Kramatorskui per pusvalandį smogė septyni dronai. Preliminari informacija rodo, kad žuvo septintą dešimtį metų ėjęs vyras, sakoma įraše.

Bepiločius orlaivius „Monopulse“ gaminanti bendrovė „MNP technologijos“ gavo 1,12 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą dronų gamybos plėtrai. Pasak bendrovės, paskola skirta pajėgumų didinimui strateginiame gynybos sektoriuje bei užsakymams Lietuvos ir užsienio rinkoms.

Belgijoje virš ypatingos svarbos infrastruktūros vėl pastebėti bepiločiai orlaiviai, šįkart – virš atominės elektrinės netoli Antverpeno. Operatorius „Engie“ pareiškė, kad bepiločiai neturėjo jokios įtakos Doelio elektrinės veiklai, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Belga“. Teigiama, kad iš viso buvo pastebėti trys bepiločiai orlaiviai. Pasak „Belga“, policija komentuoti atsisakė.

Pastebėjus dronus trumpam sustabdyti skrydžiai iš vieno didžiausių Europos krovininių oro uostų Belgijoje, penktadienį pranešė šio oro uosto pareigūnas. Lježo oro uosto komunikacijos vadovas Christianas Delcourt'as teigė, kad dėl dronų buvo nutraukti skrydžiai nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku iki penktadienio 1 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku ir vėl nuo penktadienio 7 val. iki 8 val., o vėliau buvo atnaujinti visi skrydžiai.

Lenkija ir Rumunija dislokuoja naują ginklų sistemą, skirtą apsisaugoti nuo Rusijos dronų stiprinant gynybą rytiniame NATO flange, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra AP. Pastaraisiais mėnesiais įvyko daugybė įsiveržimų į NATO oro erdvę, kurie atskleidė Aljanso pažeidžiamumą ir sukėlė nerimą Europoje.

Švedijos vakarinėje pakrantėje esančiame Geteborgo Landveterio oro uoste ketvirtadienį buvo sustabdytas oro eismas po to, kai toje teritorijoje buvo pastebėti dronai. Apie tai pranešė „Reuters“. „Landveterio oro uoste pastebėtas dronas ar dronai“, – sakė civilinės aviacijos agentūros LFV atstovas spaudai. Policijos atstovas sakė, kad policija gavo pranešimą iš kelių asmenų 16.41 val.

Pietų Švedijoje ketvirtadienio vakarą kilo sumaištis – dėl virš oro uosto pastebėtų dronų sustabdytas skrydžių eismas. Geteborgo-Landveterio oro uoste uždrausta kilti ir leistis lėktuvams, o reisai nukreipiami į kitus miestus. Tarnybos aiškinasi, kam priklausė paslaptingi orlaiviai, o incidentas įsilieja į vis dažnėjančių panašių atvejų virtinę visoje Europoje, skelbia „Aftonbladet“. Apie dronų pasirodymą virš oro uosto informavo Švedijos civilinės aviacijos administracija.

Pasak NATO karinių pareigūnų, kuriuos citavo naujienų agentūra AP, naujoji kovos su dronais sistema yra platesnės NATO strategijos stiprinti gynybą rytiniame Aljanso flange dalis. Ji bus įdiegta Lenkijoje, Rumunijoje ir Danijoje, sakė jie.  Pasak pulkininko Marko McLellano, NATO sausumos pajėgų operacijų štabo vadovo padėjėjo, ši sistema leis labai tiksliai aptikti dronus.

Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį aptiko droną, kuriame buvo apie 400 pakelių iš Baltarusijos kontrabanda atgabentų cigarečių, rašo „TVP World“. Dronas buvo aptiktas miškingoje vietovėje netoli Krynkų miestelio netoli Baltarusijos sienos. Parodė, kas drono viduje Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad pareigūnai apie droną juos informavo vietos gyventojas. Į įvykio vietą išsiųsti ugniagesiai ir policija.

Hamburgo miestas trečiadienį paskelbė, kad Šiaurės Vokietijos pareigūnai pradės bendras kampanijas, skirtas apsiginti nuo dronų. Vokietijos lyderiai paskelbė, kad gynyba nuo dronų yra vienas iš jų pagrindinių prioritetų. Pastaruoju metu keliose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją ir Daniją, įvyko daugybė paslaptingų dronų incidentų, nukreiptų prieš oro uostus ir svarbius karinius objektus.

Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk teigia, kad Lenkija planuoja pradėti kurti savo nacionalinę priešdroninę sistemą, nelaukdama Europos Sąjungos (ES) „dronų sienos“ iniciatyvos, praneša „Bloomberg“. Pasak viceministro, šį mėnesį ministerija paskelbs apie investicijas į technologijas, skirtas priešiškų bepiločių orlaivių (dronų) aptikimui, trikdymui ir neutralizavimui. Šios investicijos bus dalis platesnės oro gynybos programos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip atrodo rusų dronai, kurie buvo numušti ir nukrito virš Lenkijos, rašo UNIAN. Rusų dronai Lenkiją atakavo rugsėjo 10 d. Į Lenkijos oro erdvę įskrido keliolika dronų. D. Tuskas parodė dronų liekanas ir pabrėžė, kad kiekvienas Rusijos dronas, kuris įskris į Lenkiją, bus numuštas.

Europa vis dar nepasirengusi atremti priešiškų dronų atakų – tai pripažįsta Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas. Pasak jo, virš šalies karinės bazės pastebėti keli dideli dronai atskleidė rimtas NATO oro gynybos spragas ir išryškino augančią grėsmę viso žemyno saugumui, skelbia „Business Insider“. Anot T. Franckeno, jis įsitikinęs, kad tai buvo ne tik skrydis virš Belgijos teritorijos, bet ir šnipinėjimo oro bazėje atvejis.

Europos Sąjungos (ES) šalys svarsto planus išplėsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ įgaliojimus, kad ši galėtų padėti stebėti oro erdvę ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Apie tai pirmadienį pranešė leidinys „Euractiv“, remdamasis konfidencialiais Europos Vadovų Tarybos dokumentais. Ši diskusija vyksta didėjant susirūpinimui dėl pastaraisiais mėnesiais įvykusios virtinės dronų įsiveržimų į Europos oro erdvę.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo hipergarsinę raketą „Kinžal“ ir 115 dronų, kuriais rusų okupantai nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo sekmadienio 19.00 val. rusai paleido į Ukrainą tris raketas „Kinžal“, keturias „Iskander“ raketas, penkias raketas „S-300/S-400“ bei 138 kovinius dronus „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“ bei kitų tipo bepiločius.

Naktį Rusijos Saratovą puolė dronai, po atakos vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN. Socialinėse medijose vietos gyventojai pranešė apie sprogimus ir kaukusias sirenas. Netrukus pradėti skelbti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas smūgis. Skelbiama apie smūgį Saratovo naftos perdirbimo gamyklai „Telegram“ kanalas ASTRA išanalizavo vaizdo įrašus ir padarė išvadą, kad smūgis buvo suduotas Saratovo naftos perdirbimo gamyklai.

Lietuvoje vis dažniau skamba frazė hibridinė ataka, bet ar tikrai žinome, kas tai yra? Ar iš Baltarusijos atskrendančius meteorologinius balionus su kontrabandinėmis cigaretėmis galima taip pavadinti? Kaip žinoti, ar hibridinė ataka veiksminga bei kaip nuo to apsisaugoti? Į šiuos ir kitus saugumo aspekto, šiais neramiais laikais, klausimus, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja pilietinio atsparumo specialistas Aidas Petrošius ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Anta...

Jonavoje trečiadienį atidarytas dronų mokymų centras „Airtech“, kuriame vaikai galės įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių, pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA). Agentūros duomenimis, į Jonavoje naujai atverto centro rengiamus mokymus jau užsirašė 101 moksleivis, o iki metų pabaigos tikimasi, kad šis skaičius išaugs iki 150. Tai jau trečiasis toks centras Lietuvoje bei antrasis Kauno regione.

Vokietija planuoja pasirašyti sutartį dėl 12 tūkst. dronų tiekimo Lietuvai, siekdama sustiprinti NATO rytinį sparną, praneša „Financial Times“. Šalies planuose – sudaryti sutartį su gynybos startuoliais „Helsing“ ir „Stark“, siekiant stiprinti gynybą nuo Rusijos bei skatinti konkurenciją gynybos sektoriuje.

Rusijoje pranešama apie dronų atakas, rašo „Ukrainska Pravda“. Skelbiama, kad virš Maskvos buvo numušti dronai, jie esą atakavo ir kitus regionus. Taip pat apribotas kai kurių oro uostų darbas. Rusijos institucijos praneša ir apie sprogimus naftos perdirbimo gamykloje. Rusai skelbia apie dronų atakas Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad virš Maskvos ir jos apylinkių buvo numušti septyni dronai.

Ukrainos pajėgos pasiekė svarbią pergalę fronte – išlaisvino Kučeriv Jaro kaimą Donecko srityje, kuris kelis mėnesius buvo rusų okupacijoje. Ekspertai pabrėžia, kad šis laimėjimas atskleidžia rimtas Rusijos puolimo strategijos spragas ir rodo, kaip Ukrainos kariuomenė, pasitelkusi modernius dronus bei išmanią taktiką, sugeba stabdyti gerokai gausesnes priešo pajėgas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad puolamieji dronai „Shahed“ dėl didelio jų skaičiaus ir modernizavimo tampa pavojingesni už balistines raketas.  „Shahed“ dronai jau tapo pavojingesni už balistines raketas. Balistines raketas mes  numušame ten, kur turime „Patriot“ sistemas. O kad tokiame aukštyje numuštume tokį didelį skaičių „Shahed“, turime naudoti viską. Dronus-perėmėjus, F-16, sraigtasparnius – naudojame viską. Ir daug priklauso nuo oro.

Pirmadienio vakarą Rusijos sostinėje Maskvoje vėl neramu, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, socialinėse medijos plinta informacija, kad Maskvoje esą vėl girdėti sprogimai, tačiau oficialiai pranešama tik apie du numuštus dronus, skridusius link Maskvos. Kaip rašo minėtas kanalas, rusai neoficialiai skelbia, kad Maskvą vėl bandoma atakuoti dronais. Vis dėlto daug įrašų nėra, o oficialiai informacija taip pat neskelbiama, komentavo tik Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis Krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusia, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche per rusų antskrydžius Ukrainos sostinėje Kyjive turėjo slėptis viename iš bunkerių. Jai tai buvo kankinama patirtis, bet, deja, ukrainiečiams tai – liūdna kasdienio gyvenimo dalis, šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji. „Ta naktis man dar kartą labai aiškiai parodė, kad Rusijos išpuoliais prieš Ukrainos gyventojus siekiama juos nualinti“, – pasakojo ji. Per antskrydį žuvo mažiausiai du asmenys, dar 12 žmonių buvo sužeista.

Lietuvos pasienį kirtus kelioms dešimtims kontrabandinių balionų iš Baltarusijos buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla. Tai jau ne pirmas kartas, kada dėl panašių incidentų nakties metu yra uždaromas sostinėje esantis oro uostas. O socialiniuose tinkluose Seimo narys ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas iškėlė idėją apskritai nakties metu sustabdyti skrydžius.

Po dronų atakos Lenkijoje Rusija ėmė elgtis atsargiau, teigia NATO. Jungtinių pajėgų vadas generolas Aleksas Grinkevičius sako, kad ryžtinga Aljanso reakcija į oro erdvės pažeidimus privertė Maskvą persvarstyti savo veiksmus, nors hibridinių grėsmių, pasak jo, tik mažėti nežada. NATO jungtinių pajėgų vadas generolas A. Grinkevičius pareiškė, kad ryžtinga Aljanso reakcija į Rusijos įsibrovimą į Lenkijos ir Estijos oro erdvę privertė Maskvą elgtis atsargiau.

Naktį iš pirmadienio į antradienį buvo dronais masiškai atakuota Rusijos Rostovo sritis, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie sprogimus praneša įvairių srities rajonų gyventojai. Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Slyjusario, dronai buvo numušti virš kelių rajonų, kaimų ir miestų. Gubernatorius pranešė, kad regione dirbo oro gynyba, aukų esą nebuvo. Vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, liudijančius apie smūgius ir gaisrus.

Gynybos sekretorius Johnas Healey ketina paskelbti, kad kariuomenei bus suteikti nauji įgaliojimai numušinėti netoli Jungtinės Karalystės karinių bazių skraidančius nepilotuojamuosius orlaivius. Pastaruoju metu dronų buvo pastebėta tiek Jungtinėje Karalystėje netoli karinių bazių, įskaitant tas, kuriomis naudojasi JAV pajėgos, tiek kitose Europos šalyse, kur jie sukėlė įvairių trikdžių, o jiems pasirodžius imta spėlioti, kad už kai kuriuos iš tokių incidentų gali būti atsakinga Rusija.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 136 rusų paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo penktadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą 164 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat buvo paleistos trys raketos S-300. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Ukraina, Maskvos duomenimis, naktį į šeštadienį vėl atakavo Rusiją dešimtimis dronų.  Rusų oro gynyba numušė 41 ukrainiečių bepilotį, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra TASS. Be kita ko, trys dronai numušt virš Maskvos regiono, 12 – virš Briansko srities ir du – virš Belgorodo.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį virš Rusijos Sočio nugriaudėjo sprogimai. Vietos valdžia teigia, kad Rusijos oro gynybos pajėgos atrėmė raketų ataką, rašo „Kanal24“, remdamiesi rusų leidiniu „RIA Novosti“. Pranešimai apie sprogimus Sočyje pasirodė naktį po 3:00. Vietiniai pasakoja, kad girdėjo apie tris sprogimus virš Adlerio mikrorajono. Rusai skelbia apie dronų ir raketų atakas Liudininkų teigimu, buvo girdėti dronų garsai.

Ukrainos Kryvyj Riho miestas masiškai atakuojamas „Shahed“ bepiločiais orlaiviais, pranešama apie daugiau kaip 10 sprogimų, nes veikia oro gynybos sistemos. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas. „Kryvyj Rihas. Masinė „Shahed“ ataka. Jau daugiau nei 10 sprogimų ir daugiau nei 10 šahedų virš miesto“, – rašė jis. Oro gynybos daliniai naikina priešo taikinius mieste.

Europos Sąjunga (ES) neturi kito pasirinkimo, kaip tik stiprinti gynybą nuo bepiločių orlaivių prieš Rusiją, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, o Briuselis pristatė „veiksmų planą“, skirtą iki 2030 m. pasirengti galimam konfliktui. Ši iniciatyva yra vienas iš keleto pavyzdinių projektų ES „parengties veiksmų plane“, kuriais siekiama paruošti bloką galimai Maskvos atakai ateinančiais metais. „Bepiločiai orlaiviai jau keičia karybą.

Pasak Estijos gynybos ministerijos, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje siūloma vadinamoji dronų siena turėtų būti aprūpinta vienoda fizine ir elektronine gynyba, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Šiuo metu vyksta diskusijos tiek dėl Baltijos valstybių, tiek dėl Europos „dronų sienos“, pastaroji turėtų driektis nuo Suomijos iki Juodosios jūros.  „Šie dalykai yra nagrinėjami. Vyksta darbas.