dronai

Rusijos kariuomenė pasitelkia universitetų ir kitų mokymo įstaigų studentus koviniams dronams bei kitai įrangai kurti ir gaminti, atskleidė su Lenkijos transliuotoju „TVP World“ susijusio ir rusų kalba informaciją skelbiančio internetinio leidinio atliktas tyrimas. Leidinio „Vot Tak“ tyrimo duomenimis, mažiausiai 40 civilinių švietimo įstaigų visoje Rusijoje dalyvauja projektuose, susijusiuose su kovinių dronų ir kitos Ukrainos mūšio lauke naudojamos įrangos gamyba.

Oficialiais Rusijos valdžios duomenimis skrendant link Maskvos numušta 14 dronų, apribojimai įvesti visuose keturiuose sostinės oro uostuose, o kai kuriuose rajonuose kaukia oro pavojaus sirena. Maskvos Šeremetjevo oro uoste buvo paskelbta evakuacija – žmonės išlaipinami iš lėktuvų, raginami palikti oro uosto patalpas. Maskvos meras Sergejus Sobianinas per pastarąsias 1,5 valandos savo „Telegram“ kanale pranešė apie 14 numuštų nepilotuojamų skraidymo aparatų prieigose prie sostinės.

Lietuvos strateginių objektų apsaugai nuo dronų pasitelkiami ir vieliniai tinklai, kuriuos gaminti gali šalies bendrovės, tokios kaip „Kovas“ ir „Morionis“, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, įmonės „Kovas“ vadovas Alvydas Pundzius teigė, jog būtent tokios apsaugos poreikis yra, o įmonė sulaukia užsakymų. A. Pundziaus teigimu, bendrovės pagamintais tinklais jau apsaugoti kai kurie Lietuvos strateginiai objektai, tačiau dėl nacionalinio saugumo interesų daugiau informacijos jis neatskleidė.

Skambantys telefonai, kurie praneša apie oro pavojų, dangumi skriejantys dronai ir pakilę naikintuvai jiems sunaikinti – scenarijus, su kuriuo lietuviai susiduria vis dažniau. Vis tik kas slypi už pranešimų apie tai, kad oro pavojus atšaukiamas bei kas nutinka surinktoms dronų nuolaužoms? Dalijamės atsakymais į šiuos klausimus su jumis. Naujienų portalui tv3.lt šia tema plačiau pakomentuoti sutiko karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Per pastarąsias valandas prie Lenkijos sienos priartėjo mažiausiai penki Rusijos dronai, praneša „RMF24“. Visi pastebėti objektai buvo reaktyviniai dronai. Jie judėjo labai dideliu greičiu ir prie Lenkijos sienos priartėjo ne daugiau kaip per 15 kilometrų. Dronai atskrido iš rytų, paskui skrido lygiagrečiai Lenkijos sienai į šiaurę ir pietus. Vėliau jie pasuko atgal Lvivo ir Lucko kryptimi. Lenkijoje galiojo Vyriausybės saugumo centro (RCB) perspėjimas, tačiau šalies oro erdvė nebuvo pažeista.

Lietuva inicijuoja derybas su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus be vizualinio patvirtinimo. „Pareikalavau, kad pradėtume konsultacijas su NATO puse (...). Tas bus turbūt realizuota per mėnesį, kad mes vis tiktai persvarstytume tą algoritmą“, – LRT televizijai pirmadienį teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

NATO pristatė naują pergalės prieš Rusiją teoriją, numatančią greitą atsaką į galimą agresiją ir smūgius priešo užnugaryje. Tačiau Rusijai tęsiant hibridinius išpuolius Europoje, ekspertai neatmeta ir tiesioginio karinio konflikto su NATO galimybės. Apie tai laidoje kalbėjo Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Stebint FPV dronų lenktynes lengva pagalvoti, kad pilotas tiesiog spaudžia greičio mygtuką. Iš tikrųjų jam vienu metu tenka valdyti drono aukštį, kryptį ir posvyrį, sekti vartų seką bei skaičiuoti, kaip į posūkį įskristi nepraradus greičio. Net menka klaida gali baigtis susidūrimu. Norintiems pajusti šį sportą nebūtina iš karto pirkti drono: Racer.LT/sim siūlo nemokamą FPV lenktynių simuliatorių, veikiantį interneto naršyklėje. FPV reiškia first-person view – skrydį stebint iš drono kameros.

Lietuvai stiprinant oro erdvės apsaugą nuo bepiločių orlaivių, nauji trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus. Tuo metu bandomąsias dronų-perėmėjų partijas planuojama pristatyti per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo, Eltai nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos teigimu, dabartiniai šalies oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai efektyvūs aptinkant mažus ir žemai skrendančius objektus.

Rumunija šeštadienį pranešė savo oro erdvėje virš Juodosios jūros numušusi du dronus. Tai naujausias iš pastaruoju metu padažnėjusių tokių incidentų, kurie, manoma, yra Rusijos invazijos į Ukrainą padarinys.

Ukraina pradės gabenti transplantacijai skirtus organus dronais, penktadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Kyjivas save laiko vienu pasaulio lyderių dronų technologijų srityje. Karui su Rusija Ukraina kas mėnesį pagamina tūkstančius dronų – nuo ilgojo nuotolio sprogmenimis užtaisytų bepiločių orlaivių iki mažų žvalgybinių dronų su tiesioginio vaizdo perdavimo (FPV) sistema.

Naktį ir penktadienio rytą keli bepiločiai orlaiviai pažeidė Moldovos oro erdvę. Kaip praneša „Evropeiskaja pravda“, dronai kirto sieną Rusijai masiškai atakuojant Ukrainą. Incidentai užfiksuoti Moldovos šiaurėje ir pietryčiuose. Apie nukritusius objektus ar sprogimus nepranešta. Pirmasis pažeidimas užfiksuotas 23.02 val. Skraidantis objektas kirto sieną iš Ukrainos Odesos srities Timkovės gyvenvietės pusės ir skrido link Ivanovkos kaimo.

Rusijoje pranešta apie dronų ataką Stavropolio krašte esančioje Solnečnodolsko miesto tipo gyvenvietėje, kurios taikiniais tapo pramonės objektai, skelbia „Ukrinform“. Pasak Stavropolio krašto vadovo, buvo atakuoti pramonės objektai. Tačiau jis nepatikslino, apie kokius konkrečiai objektus kalbama. Anksčiau V. Vladimirovas pranešė apie bepiločių orlaivių atakas prieš Nevinomysko miesto pramoninę zoną.

Lietuvos kariuomenė Pabradėje pristatė naują poligoną, skirtą dronų ir antidroninių sistemų bandymams. Krašto apsaugos ministro teigimu, nauja erdvė „Vanagas“ kvies įmones čia išbandyti savo bepiločių orlaivių prototipus, kuriuos vėliau būtų galima naudoti šalies gynybai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos oro erdvę pernai pažeidusiuose Rusijos dronuose prokurorai rado lenkiškų SIM kortelių, pranešė leidinys „Rzeczpospolita“. Anot laikraščio, prokurorai patvirtino, kad 2025-aisiais naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją į Lenkijos oro erdvę virš kelių regionų įskrido daugiau kaip 30 Rusijos „Gerbera“ tipo dronų. Nukritusių arba Lenkijos kariuomenės numuštų dronų nuolaužų rasta 27 vietose.

Greta Pabradės esančiame Generolo Silvestro Žukausko poligone ketvirtadienį atidarytas Gynybos inovacijų centro bandymų poligonas „Vanagas“, pranešė Lietuvos kariuomenė. „Dronai ir kitos bepilotės sistemos šiandien tampa neatsiejama šiuolaikinės karybos dalimi, todėl turime gebėti ne tik jomis naudotis, bet ir nuolat išbandyti bei tobulinti naujus sprendimus.

Švenčionių rajone, Pabradės kariniame poligone, ketvirtadienį rengiamos Dronų dienos – Lietuvos įmonės pristatys savo kuriamus bepiločius orlaivius. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, renginio metu vyks Lietuvos įmonių paroda, kurioje bus pristatomos įvairios bepilotės sistemos – bepiločiai orlaiviai, antžeminės ir jūrinės bepilotės sistemos.

Dronai Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų smogė dviem komerciniams laivams, vienas jų nuskendo, antradienį pranešė vyriausybė. Nuskendusio laivo jūrininkai laikomi dingusiais, o antrojo laivo įgula išgelbėta, gelbėjimo operacijų Varnoje vadovą Rumeną Nikolovą citavo visuomeninis radijas BNR.

Rusijai ieškant vis naujų būdų kelti įtampą Europoje, ekspertai perspėja apie galimas provokacijas dronais iš prekybinių laivų. Pasak jų, net ir sprogmenų neturintis dronas gali pasiekti pagrindinį tikslą – sukelti paniką, chaosą ir priversti piliečius abejoti savo saugumu. Plačiau apie tai, ko galime tikėtis iš Rusijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) duomenys rodo, kad Rusija gali svarstyti dronų atakas prieš Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, o įrenginiai galėtų būti paleidžiami net iš prekybinių laivų Viduržemio jūroje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, ats. plk. Gintaras Bagdonas.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perdavė patikėjimo teise valdyti beveik 52 hektarų valstybinės žemės sklypą Druckūnų kaime, Varėnos rajone.  LŽS planuoja šiame sklype įkurti dronų kompentencijų centrą. Taip pat svarstoma galimybė čia įrengti Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams skirtą infrastruktūrą dronų ir priešdroninių sistemų pajėgumams vystyti.

Lietuvos kariuomenė dar tik laukia, kada turės visą įrangą, reikalingą gintis nuo įskrendančių dronų, bet Ukrainos kare bepiločiai jau perėjo į kitą lygį. Vis dažniau dangumi skrieja reaktyviniai dronai, kurie skrenda aukščiau ir greičiau. Įprasti dronų perėmėjai jiems jau nebetinka, todėl ukrainiečiai adaptuojasi ir kuria naujus, reaktyvinius dronų perėmėjus.

Sankt Peterburge prieš prasidedant tarptautiniam jungtinių kultūrų forumui Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas žurnalistams pareiškė, kad Rusija „buvo pasirengusi atnaujinti ryšius su Ukraina“, bet tada Kyjivas surengė ataką Rusijos teritorijoje.

Dėl Ukrainos dronų atakų prieš grūdų eksporto infrastruktūrą Pietų Rusijos Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas paskelbė nepaprastąją padėtį.

Naktį į rugsėjo 24-ąją dronai puolė Rusijos pietinius regionus, apgadino naftos saugyklas Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte, pranešė „The Moscow Times“. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras sakė, kad nukritusios bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino Kagalnickio rajone esančios naftos saugyklos administracijos pastatus.   Jis taip pat pranešė, kad virš Taganrogo ir Neklinovo rajono buvo numušti dronai.

Saugumas, demografija ir migracija – temos, kurios šiuo metu kelia daugiausia klausimų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. A. Veryga vertina griežtėjančią Europos migracijos politiką, Lietuvos pasirengimą naujoms grėsmėms, šeimos paketą ir R. Malinausko situaciją. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. Esate Strasbūre.

Būsima Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ iki 50 mln. vertės gynybos sistemų gamykla turėtų iškilti beveik 125 hektarų ploto sklype netoli Tarnagalos ir Upytės kaimų Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone. Šiuose kaimuose gyvena apie 650 žmonių.  Gamyklos statybos vietą BNS patvirtino rajono meras Antanas Pocius. „Taip, prie pat tenai“, – BNS sakė A. Pocius, paklaustas, ar įmonei numatytas investicinis sklypas yra šalia Tarnagalos kaimo.

Lietuvoje kuriama integruota antidroninė sistema, kuri sujungtų skirtingas oro erdvės stebėjimo ir dronų naikinimo priemones. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad pagal dabartinį planą sistema turėtų būti sukurta iki 2027 m. pabaigos, tačiau tikisi darbus užbaigti bent pusmečiu anksčiau. „Programoje esame įsirašę 2027 metų pabaigą, bet norėčiau, kad tai būtų bent jau 2027 metų vidurys“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo R. Kaunas.

„Mediaskopo“ duomenimis, dronų incidentai Lietuvoje sulaukė 2077 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – naujienos apie tai užfiksuotos 92 šalyse. Daugiausia publikacijų paskelbta JAV, Kanadoje ir Bulgarijoje. JAV žiniasklaidoje užfiksuoti 709, Kanadoje – 261, Bulgarijoje – 244, Rusijoje – 124, Ukrainoje – 88, Jungtinėje Karalystėje – 76, Australijoje – 73, Indijoje – 67, Lietuvoje – 65, Turkijoje – 52 naujienų paminėjimai.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Europa nespėja prisitaikyti prie dronų technologijų ir oro karo Ukrainoje raidos, o daugumai NATO šalių sunkiai sektųsi atremti Rusijos raketų ataką, jei konfliktas išsiplėstų.

Per pastaruosius metus dronai daugiau kaip 300 kartų buvo nukreipti į Jungtinės Karalystės karinius objektus, rodo šeštadienį šalies žiniasklaidos paskelbti duomenys. Laikraštis „The Independent“ pranešė, kad per 12 mėnesių, iki 2026 m. rugpjūčio, virš JK gynybos objektų arba netoli jų užregistruota 340 su dronais susijusių saugumo incidentų.

Ukrainos fronte nuotoliniu būdu valdomi antžeminiai dronai „MAUL“ naudojami sužeistiems kariams evakuoti iš vietų, kuriose įprastinė evakuacija tapo praktiškai neįmanoma. Apie šių mašinų darbą ir vieną sudėtingiausių jų panaudojimo operacijų rašo žurnalas „The Atlantic“. Kaip rašo straipsnio autorius, sužeistiesiems gabenti skirtose šarvuotose kapsulėse susimaišo parako, benzino ir gangrenos kvapai. Po kiekvienos evakuacijos mašina išvaloma ir dezinfekuojama.

Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui apsilankius Maskvoje, kilo įvairių svarstymų ir teorijų, apie ką kalbėjosi JAV ir Rusijos atstovai. Viešojoje erdvėje pasirodė užuominų, neva CŽA perspėjo rusus nepulti Baltijos šalių. Už Maskvos ribų – kiti įvykiai. Lietuvoje numuštas dronas, o Ukrainoje intesyviai apšaudomi ne tik mažesni miestai, bet ir sostinė Kyjivas.

Ketvirtadienį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Slavneft Yaroslavnefteorgsintez“ po Ukrainos dronų atakos sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Atakos metu sugadinti įrenginiai gamykloje. Apie tai agentūrai pranešė keturi šaltiniai. Ukraina smogė naftos gamyklai Jaroslavlyje Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas „Telegram“ paskyroje pranešė, kad sritis atrėmė didelio masto dronų ataką. „Buvo numušti 65 dronai. Aukų nebuvo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos dronų gamintoja „RSI Europe“ ketvirtadienį pasirašys stambaus investicinio projekto sutartį – įmonė planuoja investuoti iki 50 mln. eurų į gamyklą Panevėžio rajone, kur kurs ir gamins gynybos sistemas. „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas trečiadienį BNS teigė, kad sutartis leis įmonei be konkurso nuomotis valstybinį žemės sklypą. Anot jo, naujoje gamykloje bus kuriamos gynybos sistemos, susijusios su dabar įmonės kuriamais dronais.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė reguliarų Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po jo buvo apžvelgta, jog Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas visgi Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Šalies vadovas taip pat prasitarė, kokia šiuo metu yra gynybos situacija Lietuvoje. Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.

Rusijos pajėgos neapsiribos reaktyviniais „Shahed“ dronais, kurių greitis šiuo metu siekia apie 500 km/val. Netrukus, galbūt jau po pusmečio, gali pasirodyti pigios sparnuotosios raketos, galinčios skristi 500–750 km/val. greičiu, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Pastarieji incidentai su galimais dronų įskridimais į Lietuvos oro erdvę pasėjo chaosą. Nors kariuomenė vakar pranešė, kad naktį dronas iš Lietuvos išskrido į Kaliningradą, šiandien Krašto apsaugos ministras, išklausęs Kariuomenės vado, negalėjo patvirtinti, kad būtent taip ir įvyko. Maža to, ministras viešai pareiškė, kad kariuomenės atsakymai jo netenkina, todėl buvo suburta speciali darbo grupė, kuri turi išsiaiškinti, kada, kur ir kiek mūsų kariškiai matė per Dzūkiją skrendantį bepilotį.

Sekmadienį fiksavus oro erdvės pažeidimą, kiek vėliau paskelbus oro pavojų dėl paukščių būrio, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė veikia pagal iš anksto sutartą, praktikoje išmėgintą ir patvirtintą indikatorių sistemą, kuri yra paremta turimomis priemonėmis. „Lietuvos kariuomenė veikia pagal iš anksto sutartą, praktikoje išmėgintą ir patvirtintą indikatorių sistemą, kuri yra paremta turimomis priemonėmis.

Oro pavojaus signalai skirti padėti gyventojams laiku pasirengti ir imtis reikiamų veiksmų, todėl svarbu žinoti, ką daryti juos išgirdus ir kaip elgtis tuo metu būnant parduotuvėje. Prekybos tinklas „Iki“ primena, kada gavus oro pavojaus signalą apsipirkimą „Iki“ parduotuvėse galima tęsti, o kada būtina palikti parduotuvės patalpas ir ieškoti artimiausios priedangos. Tinklas taip pat atkreipia dėmesį, kad apskrityje paskelbus raudono pavojaus signalą, jo metu „Iki“ parduotuvės nedirba.

Penktadienį per trumpą laiką keliose vietovėse Rumunijos Konstancos ir Tulčos apskrityse, taip pat Juodojoje jūroje, buvo rasta keletas dronų fragmentų, kai kuriuose iš jų buvo sprogstamųjų medžiagų, skelbia „Digi24“. Šalies gynybos ministerija pranešė, kad specialistai įvertino ir neutralizavo nuolaužas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pasisakė karo prieš Ukrainą tema. Komentuodamas jis, kaip įprasta, pažėrė daugybę nepagrįstų teiginių apie Vakarus, Ukrainą, apkaltino Ukrainą meluojant dėl padėties kare.

Po rugsėjo 6 d. surengtos dronų atakos „Rosneft“ valdoma Riazanės naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.

Trečiadienio vakarą Rusijos Sočį atakavo dronai, skelbia „Moscow Times“. Sočyje ir šalia esančioje Sirius gyvenvietėje paskelbtas pavojus dėl oro ir jūrinių dronų. Gatvėje kaukė sirenos. Kubanės operatyvinis štabas pranešė, kad Sočis patyrė jūrinių dronų ataką, dėl kurios prieplaukoje „įsiplieskė gaisras“. Rusija skelbia, kad nukentėjusiųjų skaičius siekia aštuonis.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įvertino, kuo Rusijai naudingi dronų incidentai NATO šalyse ir Moldovoje. Antradienį dronas pažeidė Rumunijos ir Moldovos oro erdvę. ISW sako neturintys priežasčių teigti, kad šis incidentas ir kiti panašūs būtų tyčiniai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė panaikinti ankstesnį sprendimą Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perduoti daugiau kaip 30 hektarų valstybinės žemės sklypą Prienų rajone, vietoje jo nutarta perduoti sklypą Varėnos savivaldybėje. Ministrų kabinetas trečiadienį pripažino netekusiu galios 2024 metų lapkritį priimtą nutarimą, kuriuo LŠS buvo numatyta patikėjimo teise perduoti 30,61 ha sklypą Balbieriškio seniūnijos Ąžuolų kaime.

Įtariamas Rusijos „Shahed“ tipo dronas antradienį buvo pažeidęs Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, todėl ją teko uždaryti, paskelbti perspėjimus ir pakelti NATO naikintuvus. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“. Moldovos kariuomenė bepilotį orlaivį užfiksavo 16 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė Moldovos gynybos ministerija, kuri jį įvardijo kaip „Shahed“ tipo droną, įskridusį į šalies oro erdvę iš Ukrainos pusės. Kariuomenė stebėjo droną, kol jis 16 val. 37 min.

Panevėžyje duris atvėrė dronų valdymo mokymų centras „Airtech“, kuriame jaunimas galės išmokti valdyti, konstruoti ir programuoti bepiločius orlaivius, pranešė vietos savivaldybė. „Čia įgyti praktiniai gebėjimai gali tapti pirmuoju žingsniu į aviacijos, inžinerijos ar technologijų studijas ir profesiją. Svarbu, kad tokias galimybes jauni žmonės rastų čia, savo mieste“, – pranešime cituojamas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Pastaruoju metu daugėjant Rusijos provokacijų prieš kritinius objektus Europoje, Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas sako, kad valstybė turėtų ne tik informuoti apie grėsmes, bet ir stiprinti tokių įmonių atsparumą – integruoti jas į karines pajėgas, investuoti į įrangą ir mokymus. „Valstybė turi dalintis informacija apie padidėjusias grėsmes, turi teikti metodinę pagalbą ir tai, mano nuomone, daro.