dronai

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Europa nespėja prisitaikyti prie dronų technologijų ir oro karo Ukrainoje raidos, o daugumai NATO šalių sunkiai sektųsi atremti Rusijos raketų ataką, jei konfliktas išsiplėstų.

Per pastaruosius metus dronai daugiau kaip 300 kartų buvo nukreipti į Jungtinės Karalystės karinius objektus, rodo šeštadienį šalies žiniasklaidos paskelbti duomenys. Laikraštis „The Independent“ pranešė, kad per 12 mėnesių, iki 2026 m. rugpjūčio, virš JK gynybos objektų arba netoli jų užregistruota 340 su dronais susijusių saugumo incidentų.

Ukrainos fronte nuotoliniu būdu valdomi antžeminiai dronai „MAUL“ naudojami sužeistiems kariams evakuoti iš vietų, kuriose įprastinė evakuacija tapo praktiškai neįmanoma. Apie šių mašinų darbą ir vieną sudėtingiausių jų panaudojimo operacijų rašo žurnalas „The Atlantic“. Kaip rašo straipsnio autorius, sužeistiesiems gabenti skirtose šarvuotose kapsulėse susimaišo parako, benzino ir gangrenos kvapai. Po kiekvienos evakuacijos mašina išvaloma ir dezinfekuojama.

Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui apsilankius Maskvoje, kilo įvairių svarstymų ir teorijų, apie ką kalbėjosi JAV ir Rusijos atstovai. Viešojoje erdvėje pasirodė užuominų, neva CŽA perspėjo rusus nepulti Baltijos šalių. Už Maskvos ribų – kiti įvykiai. Lietuvoje nušautas dronas, o Ukrainoje intesyviai apšaudomi ne tik mažesni miestai, bet ir sostinė Kyjivas.

Ketvirtadienį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Slavneft Yaroslavnefteorgsintez“ po Ukrainos dronų atakos sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Atakos metu sugadinti įrenginiai gamykloje. Apie tai agentūrai pranešė keturi šaltiniai. Ukraina smogė naftos gamyklai Jaroslavlyje Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas „Telegram“ paskyroje pranešė, kad sritis atrėmė didelio masto dronų ataką. „Buvo numušti 65 dronai. Aukų nebuvo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos dronų gamintoja „RSI Europe“ ketvirtadienį pasirašys stambaus investicinio projekto sutartį – įmonė planuoja investuoti iki 50 mln. eurų į gamyklą Panevėžio rajone, kur kurs ir gamins gynybos sistemas. „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas trečiadienį BNS teigė, kad sutartis leis įmonei be konkurso nuomotis valstybinį žemės sklypą. Anot jo, naujoje gamykloje bus kuriamos gynybos sistemos, susijusios su dabar įmonės kuriamais dronais.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė reguliarų Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po jo buvo apžvelgta, jog Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas visgi Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Šalies vadovas taip pat prasitarė, kokia šiuo metu yra gynybos situacija Lietuvoje. Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.

Rusijos pajėgos neapsiribos reaktyviniais „Shahed“ dronais, kurių greitis šiuo metu siekia apie 500 km/val. Netrukus, galbūt jau po pusmečio, gali pasirodyti pigios sparnuotosios raketos, galinčios skristi 500–750 km/val. greičiu, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Pastarieji incidentai su galimais dronų įskridimais į Lietuvos oro erdvę pasėjo chaosą. Nors kariuomenė vakar pranešė, kad naktį dronas iš Lietuvos išskrido į Kaliningradą, šiandien Krašto apsaugos ministras, išklausęs Kariuomenės vado, negalėjo patvirtinti, kad būtent taip ir įvyko. Maža to, ministras viešai pareiškė, kad kariuomenės atsakymai jo netenkina, todėl buvo suburta speciali darbo grupė, kuri turi išsiaiškinti, kada, kur ir kiek mūsų kariškiai matė per Dzūkiją skrendantį bepilotį.

Sekmadienį fiksavus oro erdvės pažeidimą, kiek vėliau paskelbus oro pavojų dėl paukščių būrio, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė veikia pagal iš anksto sutartą, praktikoje išmėgintą ir patvirtintą indikatorių sistemą, kuri yra paremta turimomis priemonėmis. „Lietuvos kariuomenė veikia pagal iš anksto sutartą, praktikoje išmėgintą ir patvirtintą indikatorių sistemą, kuri yra paremta turimomis priemonėmis.

Oro pavojaus signalai skirti padėti gyventojams laiku pasirengti ir imtis reikiamų veiksmų, todėl svarbu žinoti, ką daryti juos išgirdus ir kaip elgtis tuo metu būnant parduotuvėje. Prekybos tinklas „Iki“ primena, kada gavus oro pavojaus signalą apsipirkimą „Iki“ parduotuvėse galima tęsti, o kada būtina palikti parduotuvės patalpas ir ieškoti artimiausios priedangos. Tinklas taip pat atkreipia dėmesį, kad apskrityje paskelbus raudono pavojaus signalą, jo metu „Iki“ parduotuvės nedirba.

Penktadienį per trumpą laiką keliose vietovėse Rumunijos Konstancos ir Tulčos apskrityse, taip pat Juodojoje jūroje, buvo rasta keletas dronų fragmentų, kai kuriuose iš jų buvo sprogstamųjų medžiagų, skelbia „Digi24“. Šalies gynybos ministerija pranešė, kad specialistai įvertino ir neutralizavo nuolaužas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pasisakė karo prieš Ukrainą tema. Komentuodamas jis, kaip įprasta, pažėrė daugybę nepagrįstų teiginių apie Vakarus, Ukrainą, apkaltino Ukrainą meluojant dėl padėties kare.

Po rugsėjo 6 d. surengtos dronų atakos „Rosneft“ valdoma Riazanės naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.

Trečiadienio vakarą Rusijos Sočį atakavo dronai, skelbia „Moscow Times“. Sočyje ir šalia esančioje Sirius gyvenvietėje paskelbtas pavojus dėl oro ir jūrinių dronų. Gatvėje kaukė sirenos. Kubanės operatyvinis štabas pranešė, kad Sočis patyrė jūrinių dronų ataką, dėl kurios prieplaukoje „įsiplieskė gaisras“. Rusija skelbia, kad nukentėjusiųjų skaičius siekia aštuonis.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įvertino, kuo Rusijai naudingi dronų incidentai NATO šalyse ir Moldovoje. Antradienį dronas pažeidė Rumunijos ir Moldovos oro erdvę. ISW sako neturintys priežasčių teigti, kad šis incidentas ir kiti panašūs būtų tyčiniai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė panaikinti ankstesnį sprendimą Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perduoti daugiau kaip 30 hektarų valstybinės žemės sklypą Prienų rajone, vietoje jo nutarta perduoti sklypą Varėnos savivaldybėje. Ministrų kabinetas trečiadienį pripažino netekusiu galios 2024 metų lapkritį priimtą nutarimą, kuriuo LŠS buvo numatyta patikėjimo teise perduoti 30,61 ha sklypą Balbieriškio seniūnijos Ąžuolų kaime.

Įtariamas Rusijos „Shahed“ tipo dronas antradienį buvo pažeidęs Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, todėl ją teko uždaryti, paskelbti perspėjimus ir pakelti NATO naikintuvus. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“. Moldovos kariuomenė bepilotį orlaivį užfiksavo 16 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė Moldovos gynybos ministerija, kuri jį įvardijo kaip „Shahed“ tipo droną, įskridusį į šalies oro erdvę iš Ukrainos pusės. Kariuomenė stebėjo droną, kol jis 16 val. 37 min.

Panevėžyje duris atvėrė dronų valdymo mokymų centras „Airtech“, kuriame jaunimas galės išmokti valdyti, konstruoti ir programuoti bepiločius orlaivius, pranešė vietos savivaldybė. „Čia įgyti praktiniai gebėjimai gali tapti pirmuoju žingsniu į aviacijos, inžinerijos ar technologijų studijas ir profesiją. Svarbu, kad tokias galimybes jauni žmonės rastų čia, savo mieste“, – pranešime cituojamas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Pastaruoju metu daugėjant Rusijos provokacijų prieš kritinius objektus Europoje, Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas sako, kad valstybė turėtų ne tik informuoti apie grėsmes, bet ir stiprinti tokių įmonių atsparumą – integruoti jas į karines pajėgas, investuoti į įrangą ir mokymus. „Valstybė turi dalintis informacija apie padidėjusias grėsmes, turi teikti metodinę pagalbą ir tai, mano nuomone, daro.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.  Rugsėjo 1-osios naktį dronų grėsmę fiksavus Latvijoje ir Estijoje, o NATO naikintuvams pakilus reaguoti į pažeistą Estijos oro erdvę, karybos ekspertas ir Lietuvos atsargos majoras Darius Antanaitis įspėja Lietuvos gyventojus, ar yra verta nerimauti Lietuvoje ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad į šalies oro erdvę įskrido ukrainietiški dronai, ir akcentavo, jog šis incidentas atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti paramą Ukrainai, be kita ko, tiekiant oro gynybos sistemas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, H. Pevkuras šias pastabas išsakė žurnalistams prieš neformalų Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą Airijoje.

Lenkijos žiniasklaida skelbia daugiau detalių apie gaisrą dronų gamykloje „WB Electronics“. Aiškėja, kad gaisrą sukėlė žmogus, atvykęs su kauke. Jis iš kuprinės išsitraukė benzino butelius, benziną išpylė ir padegė žiebtuvėliu, o galiausiai pasišalino iš įvykio vietos. Apie tai rašo „Onet“, remdamiesi kitų lenkų žiniasklaidos priemonių pranešimais. Gaisras Lenkijoje dronų gamykloje Gaisras „WB Electronics“ gamykloje kilo pirmadienį. Čia gaminamos dronų dalys, naudojamos Lenkijos ir Ukrainos.

Ankstyvą antradienio rytą dronams pažeidus Estijos oro erdvę, o Latvijai skelbus perspėjimą dėl oro pavojaus, Lietuvoje incidentų nebuvo fiksuota, teigia kariuomenė.  „Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę ir situaciją regione bei pasiruošę reaguoti, jei to prireiktų“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė kariuomenė.

Rusija jau pagamina per mėnesį maždaug 3 000 dronų su reaktyviniais varikliais ir planuoja išlaikyti šį gamybos lygį. Ukrainos prezidento specialusis patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“, šį skaičių paminėjo per televizijos laidą. Jis sakė, kad praėjusį mėnesį buvo įvykdyta 3 000 reaktyvinių dronų atakų, o ankstesnį mėnesį jų buvo 1500. Ukrainos žvalgybos duomenimis, rusai planuoja pagaminti 36 tūkst.–40 tūkst.

Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje naktis buvo nerami. Latvija ir Estija pranešė apie dronų pavojų, Suomija ėmėsi laikinų saugumo apribojimų. Latvijos ginkluotosios pajėgos antradienį naktį pranešė, kad Ludzos savivaldybėje galimas dronų pavojus. Gyventojams buvo nurodyta būti pasiruošusiems visiems scenarijams. Neilgai trukus, pavojus čia atšauktas. Oro pavojus Latvijoje Tačiau netrukus jis buvo paskelbtas Alūksnės savivaldybėje. Gyventojams nurodyta imtis veiksmų.

Pirmadienį dronai atakavo Rusijos Sverdlovsko sritį, skelbia „Moscow Times“, apžvelgdami viešojoje erdvėje pirmadienį prieinamą informaciją. „Dronai ir jų nuolaužos pataikė į gyvenamuosius namus ir logistikos centrą. Aukų nėra. Informacija apie nukentėjusius asmenis šiuo metu tikslinama. Užfiksuoti gaisrai“, – cituojamas regiono vadovas Denisas Pasleris. Kremliaus įgaliotinis Uralo regione Artemas Žoga sako, kad buvo atakuotas Jekaterinburgas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Švento Kryžiaus vaivadijoje, Skaržysko-Kamenos mieste kilo gaisras, skelbia „Fakt“. Užsiliepsnojo „WB Electronics“ gamykla, kur gaminami dronai. Šią informaciją minėtam leidiniui patvirtino vietos policijos komisariato viršininkė Anna Slawinska. Skelbiama, kad stebėjimo kameros užfiksavo į gamyklą įsilaužęs vyrą, neatmetama, kad gamykla galėjo būti padegta. Gaisras Lenkijoje Pranešimas apie gaisrą buvo gautas keliasdešimt minučių po vidurnakčio.

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Moldovos oro erdvę pažeidė penki dronai, skelbia šalies gynybos ministerija. „Kartu su partneriais buvo užfiksuoti neleistini skrydžiai virš šalies oro erdvės, kuriuose dalyvavo penki dronai“, – apie nakties įvykius „Facebook“ įraše skelbia ministerija. Moldovos oro erdvę pažeidė 5 dronai Pirmasis dronas Moldovos sieną kirto iš Ukrainos ir buvo aptiktas 03:56 Palancos apylinkėse. 03:57 dronas išskrido iš šalies teritorijos atgal į Ukrainos teritoriją.

Masinės ukrainiečių dronų atakos giliai Rusijos teritorijoje ir degantys logistikos centrai toliau stumia Maskvą į ekonominį kampą. Visgi ekspertai įspėja: kol Kyjivas alina priešininko ekonomiką, Vakarų diskusijos apie tai, jog Europa gynybai bus pasiruošusi tik iki 2030 metų, yra pavojinga klaida. Kremlių tai gali tik paskatinti veikti greičiau, todėl Rytų Europos šalims bei Lietuvai atėjo laikas baigti vidinius politinius žaidimus ir skubiai ruoštis patiems.

Panašu, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija buvo atakuota dronais. Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, apžvelgdami socialinėse medijose prieinamą informaciją, naktį dalyje Rusijos griaudėjo sprogimai. Kiek anksčiau tv3.lt pranešė apie tai, kad dronai galėjo atakuoti Maskvą. Skelbiama, kad sprogimai griaudėjo ir Dzeržinske. Skelbiama, kad virš miesto pasirodė tirštas dūmų debesis. Manoma, kad galėjo būti pataikyta į Sverdlovo sprogmenų gamyklos teritoriją.

Naktį iš antradienio į trečiadienį rusai skundėsi dronų ataka, praneša „Ukrainska Pradva“. Maskvos meras pranešė apie dronų ataką prieš Rusijos sostinę. Naktį Rusijos valdžia pranešė apie 10 neva numuštų dronų, „skridusių į Maskvą“. Rusija skelbia apie dronų ataką Mažiau nei po valandos, pasak mero Sergejaus Sobianino, neva numuštų dronų skaičius viršijo 20. „Rosaviacija“ pranešė, kad buvo apribota oro uostų veikla Maskvos ir kai kuriuose kituose regionuose.

Latviją reikia ginti ir fiziškai, ir dvasiškai, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Edgaras Rinkevičius, sakydamas kalbą per mišias Agluonos bazilikoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmių proga. Jis pažymėjo, kad reguliariai lankosi Agluonoje, tačiau pirmą kartą kreipiasi į visuomenę per Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę. Bet kokiame, net pačiame šviesiausiame ir taikingiausiame renginyje reikia galvoti apie saugumą, sakė prezidentas.

Latvijoje NATO naikintuvams numušus karinį droną politikai sako, kad operacija pavyko sėkmingai. Tačiau Ukrainoje kariavęs Arūnas Kumpis pabrėžia – jei dronų būtų ne vienas, o bent dešimt, viskas pasibaigtų kur kas liūdniau. Naikintuvo raketų kaina siekia milijonus eurų, kai pats dronas kainuoja vos keliasdešimt tūkstančių, o Lietuva iki šiol neturi tinkamų radarų ar priemonių dronams aptikti ir numušti.

Rusų provokacijos ir dronų antskrydžiai siutina vokiečius – jie svarsto smogti Rusijai atgal ir kalba apie kibernetines atakas prieš rusiškų dronų gamintojus. Ar Lietuva galvoja panašiai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatskleidžia. Ministras nesako, ar turime planą, kaip atgrasyti rusus bei ką darytume, jeigu jie iš tiesų surengtų išpuolį, apie kurį perspėja žvalgyba.

Latvija įsigijo sistemų kovai su dronais, bet pamiršo joms amuniciją, sakė latvių ministras pirmininkas Andris Kulbergas. „Amunicija anksčiau Latvijos įsigytoms sistemoms kovai su dronais nebuvo nupirkta tuo pačiu metu“, – per naujienų agentūros LETA tinklalaidę „Kas tas vispar bija?!“ sakė A. Kulbergas. Taip jis atsakė į klausimus apie incidentus, susijusius su dronais, ir buvusio gynybos ministro Andrio Sprūdo darbą.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pastaraisiais metais užfiksavo žymų pastebėtų dronų skaičiaus augimą – pranešta apie kelis šimtus įtariamų skrydžių virš karinių objektų.  Vokietijos operatyvinės vadovybės atstovas spaudai trečiadienį paskelbtame interviu žiniasklaidos grupei „RND“ teigė, kad pranešimų apie pastebėtus dronus skaičius smarkiai išaugo nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir išliko didelis.

Rumunijos kariuomenės narai sunaikino du „Gerbera“ tipo dronus, kurie buvo rasti plūduriuojantys netoli dujų objekto šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje, antradienį pranešė Rumunijos gynybos ministras Radu Miruta. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Dronus apie 90 jūrmylių nuo Konstancos krantų netoli jūrinio dujų projekto „Neptun Deep“ aptiko tame rajone darbus vykdantis civilinis laivas, socialiniuose tinkluose nurodė R. Miruta.

Žmonės, kurie, dar būdami civiliai, vaizdo žaidime „Grand Theft Auto“ įvykdė sraigtasparnio misiją, vėliau tapo vienais iš geriausių dronų su pirmojo asmens vaizdo kameromis pilotų. Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantinių pajėgų 199-ojo mokymo centro nepilotuojamų sistemų specialistų rengimo kuopos vadas kapitonas Antonas Bobrovskis.

Lietuva ruošiasi galimoms Rusijos provokacijoms Baltijos regione. Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvos žvalgyba turi duomenų apie galimus priešiškus veiksmus regione. Tiesa, kol kas nei konkrečios grėsmės, nei galimos jų datos nėra įvardijamos. Apie tai, kokių Rusijos provokacijų galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Maskvą praėjusią naktį atakavo dronai, Rusijos pareigūnai teigia, kad buvo sunaikinta mažiausiai 13 dronų ir kad Maskvos oro uostuose buvo laikinai apriboti skrydžiai. Apie tai rašo portalas „Ukrainska pravda“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš pradžių teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė septynis Maskvos link skridusius dronus. Vėliau jis sakė, kad buvo sunaikinti dar šeši dronai. Vietose, kur nukrito dronų nuolaužos, dirbo pagalbos tarnybos.

Ukrainos dronai smogė priešlėktuvinių raketų „S-400 Triumf“ paleidimo aikštelei, saugančiai vieną iš Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rezidencijų nuo ilgojo nuotolio atakų, rašo „The Telegraph“, kurio straipsnį cituoja naujienų portalas „Unian“. Pažymima, kad paleidimo aikštelė įrengta už maždaug 19 km nuo itališko stiliaus Rusijos Federacijos prezidento rūmų komplekso, esančio netoli Gelendžiko miesto Rusijos pietuose.

Tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš kaimyninių šalių pastaruoju metu girdime perspėjimų apie išaugusias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai. Per kelis pastaruosius mėnesius ne kartą kalbėta ir apie galimas Rusijos provokacijas prieš kritinę infrastruktūrą. Apie tai, ar Lietuvai yra ko bijoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Ant drono, aptikto Leipcigo oro uoste, buvo rasta DNR pėdsakų, skelbia „Die Zeit“ ir „Bild“ . Primename, kad antradienio vakarą Leipcigo-Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas, kuriame buvo sprogmenų ir detonatorius. „Die Zeit“ skelbia, kad tyrėjai ant drono aptiko DNR pėdsakus, o jie esą veda į Lietuvą. „Tas pats DNR jau buvo užregistruotas Lietuvoje“, – rašoma straipsnyje.

Iki šiol Lietuvoje rastų nukritusių dronų nuolaužų tyrimai rodo, kad tai ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, kurie, Rusijai paveikus elektroninės kovos priemonėmis, nukrypo nuo kurso ir atskrido į mūsų šalies teritoriją, tvirtina krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Kiekvienu atveju, kai randame ukrainietiškų dronų nuolaužų, mūsų tarnybos turi galimybę patikrinti duomenų sistemas, programinę įrangą ir pasitikslinti su partneriais Ukrainoje.

Virš karinės bazės vakarų Vokietijoje buvo pastebėti du dronai, penktadienį pranešė šalies ginkluotosios pajėgos; tai įvyko praėjus kelioms dienoms po rimto incidento Leipcigo oro uoste. Ketvirtadienio vakarą, apie 22 val. vietos laiku, Mecherniko bazės, esančius į vakarus nuo Bonos, saugumo kontrolės centras pranešė, kad virš teritorijos pastebėti du skrendantys dronai, patvirtino Bundesvero operatyvinio štabo atstovė spaudai. Karinė policija ėmėsi tirti šį incidentą, pridūrė atstovė.

Antras pagal dydį Estijos Tartu miestas planuoja šiais mokslo metais įtraukti dronų valdymo kursą į vidurinių mokyklų mokymo programą kaip pasirenkamąjį dalyką, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Rugpjūtį Tartu miesto savivaldybės atstovai, vidurinių mokyklų vadovai ir Estijos gynybos išteklių agentūra susitiks aptarti kurso turinį ir mokymams skirtą įrangą.

Rusijos žvalgybos tarnybos, tikėtina, rengė pasikėsinimą į Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovą. Skelbiama, kad planas buvo sužlugdytas dar prieš jį įgyvendinant, praneša „Die Zeit“. Pasak leidinio, Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniu buvo Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas. Vokietijos saugumo tarnyboms pavyko užkirsti kelią pasikėsinimui gavus užsienio žvalgybos institucijos pateiktos informacijos.