dronai

Latvija ir toliau yra dronų gamybos lyderė, antradienį interviu Latvijos radijui sakė Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacijos („DAIF Latvija“) valdybos pirmininkė Elina Egle.  „Mes metais lenkiame daugelį kitų“, – sakė ji ir pridūrė, kad Latvija ir ateityje privalo išlaikyti šią lyderės poziciją.  Jos teigimu, šiuo metu karinis sektorius klesti, o po kurio laiko šie laimėjimai neabejotinai atsilieps ir visai ekonomikai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį rengia pasitarimą dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės. „Prezidentas su atsakingų institucijų vadovais aptars nacionalinio saugumo klausimus, pagrindinis – dronų keliamos grėsmės ir jų eliminavimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. Anot jo, per susitikimą turės būti pateikti konkretūs pasiūlymai ir sprendimai, kaip užtikrinti efektyvią Lietuvos oro erdvės apsaugą.

Į Lietuvą iš Baltarusijos patekęs nežinomas dronas išryškino grėsmes šalies oro erdvės saugumui. Ekspertai įspėja – be aiškios gynybos strategijos ore Lietuva lieka pažeidžiama naujo tipo grėsmėms. Ar tikrai esame pasiruošę apsiginti? Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Bepiločių kūrėjas, „Belyj oriol“ atakos dronų pajėgų vadas Valerijus Borovikas „Ukrainos radijui“ komentavo kovos su dronais ypatybes, bei atkreipė dėmesį, kad visiškai apsiginti nuo dronų išpuolių Rusijos kare prieš Ukrainą yra faktiškai neįmanoma. Anot jo, „pasaulis nebuvo pasirengęs tokiam dronų kiekiui“.  „Pabandykite numušti skraidantį droną, jei neturite tikslios fiksavimo ir sekimo sistemos.

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

  Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos valdžios institucijos sistemingai įtraukia vaikus į šalies karui Ukrainoje skirtų bepiločių orlaivių kūrimą ir bandymus, tuo tikslu organizuodamos nacionalinius konkursus, kurie prasideda nuo nekaltai atrodančių vaizdo žaidimų ir baigiasi tuo, kad gabiausius moksleivius pasamdo gynybos bendrovės, praneša „The Guardian“. Šie naujausi faktai, rodantys, kaip stipriai Rusijos vadovai įtraukia šalies jaunimą į karo veiksmus Ukrainoje, o „patriotinis“ ir ...

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimui Jeglinskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva turėtų išdrįsti numušti į šalies teritoriją įskridusius dronus ir taip pasiųsti aiškų signalą grėsmę keliančioms valstybėms. Tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi kiek kitokios pozicijos. Pasak krašto apsaugos ministro Karolio Aleksos, ginkluotė turėtų būti panaudota tik kaip pati paskutinė priemonė ir tik įvertinus, jog objektas kelia realią grėsmę.

Į Lietuvą įskridęs rusiškas bepilotis orlaivis kaip reikiant apnuogino oro gynybos spragas. Situacija skandalinga – pasirodo esame pusiau akli ir vargiai galintys apsiginti nuo tokių pavojų. Maža to, problema net ne finansinė – pinigų yra, tačiau nei kariškiai, nei pasieniečiai vis dar neturi reikiamų radarų, nėra ir pakankamai priemonių, su kuriomis būtų galima numušinėti įskridusius dronus.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nenustebęs dėl praėjusią savaitę į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio savadarbio drono. Pasak jo, tokių skraidančių objektų ateityje į šalį gali patekti ir daugiau. Tiesa, kaip pažymi A. Kubilius, vis dar neaišku, ar Lietuva yra pasirengusi tokiems atvejams.  „Turbūt to reikėjo tikėtis, kad gali pradėti tokie dronai skraidyti.

Baltarusija savaitgalį, per ataką prieš Ukrainą, savo oro erdvėje numušė Rusijos droną, liepos 14 d. „Kyiv Independent“ pranešė Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) šaltinis. Pasak šaltinio, tuo metu virš šalies teritorijos skraidė mažiausiai trys dronai. Baltarusijos karinis sraigtasparnis „Mi-24“, vykdęs oro erdvės kontrolės misiją, aptiko ir sunaikino vieną iš jų. „Pranešama, kad numušto drono nuolaužos nukrito Gomelio regione“, – pridūrė jis.

Rusija ėmėsi aktyvių statybos darbų oro bazėse po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“. Statybos darbai vyksta Chalino kariniame aerodrome, esančiame Kursko srityje ir „Saki“ karinėje oro pajėgų bazėje, okupuotame Kryme, rašoma „Unian“. Karo tyrimo institutas (ISW) praneša, jog kai kuriose Rusijos oro bazėse po birželio 1 d. Ukrainos dronų atakų pradėtos statyti apsauginės konstrukcijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija per naktį į šalį paleido 597 dronus ir 26 ilgojo nuotolio raketas. Jis taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus Vakaruose įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad būtų sustabdyti pastaruoju metu rekordiškai dideli Maskvos išpuoliai Ukrainoje. „Buvo paleistos 26 sparnuotosios raketos ir 597 dronai, iš kurių daugiau nei pusė buvo „Shahed“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Per šeštadienio naktį Rusijos surengtą masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Maskvai. Įstrigus JAV vadovaujamoms deryboms dėl paliaubų, kuriomis siekiama sustabdyti karą, Rusija šią savaitę surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.

Liepos 12-osios naktį Rusija dronais „Shahed“ ir raketomis masiškai atakavo Ukrainą, praneša „24 kanalas“. Rusiją į Ukrainą paleido apie 130 dronų „Shahed“.  Taip pat, preliminariais duomenimis, paleistos sparnuotosios raketos. Kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, rusai terorizavo Lvivą, Kyjivą, Charkivą ir kitus vakarų Ukrainos miestus. Per ataką sugadinti gyvenamieji namai, pramoniniai objektai. Yra sužeistų žmonių. Apie žuvusiuosius kol kas neskelbiama.

Po vakarykščio rusiško drono „Gerbera“ nukritimo Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, ekspertai įspėja, kad tokių dronų tik daugės. Tad Lietuva turi ruoštis įvairioms provokacijoms, kai keli dronai gali kirsti Lietuvos sieną. Pasak dronų ekspertų, kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai būtina pagalvoti apie dar didesnes investicijas į oro gynybą, nes dabar efektyviai numušti pigių ir lengvų dronų kariuomenė neturi kaip – vietoj to turi kilti naikintuvai.

2025 m. karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, nesibaigs. Šalis agresorė didina savo puolimo pajėgumus, agentūrai UNIAN teigia Ukrainos kariškis....

Pajūryje masiškai pradėjo kristi mokslininkų, eilinių žmonių ir net pajūrio gelbėtojų į orą leidžiami dronai. Pagrindinė to priežastis – rusai blokuoja bepiločių orlaivių GPS signalą. O daro tai tiesiog kenkdami ir galimai bandydami apsaugoti Karaliaučiaus sritį nuo dronų atakų, arba mėgindami suklaidinti NATO raketas pratybose.  Klaipėdos universiteto mokslininkas Edvinas Tiškus parodė 10 tūkstančių eurų vertės įstaigos droną, kuris iš padebesių tėškėsi į žemę.

Lietuva iš Lenkijos gamintojo „Advanced Protection Systems SA“ perka bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo stacionarias sistemas, kurios bus skirtos strateginių energetikos objektų apsaugai. Pasirašyti sutartį dėl jų įsigijimo ministerija ketina artimiausiu metu.  „Agresijos prieš Lietuvą atveju Lietuvos kariuomenė perims energetikos objektų antidroninių sistemų valdymą, integruodama jas į bendrą oro gynybos sistemą.

2026 m. JAV gynybos biudžete bus sumažintas karinės pagalbos Ukrainai finansavimas, antradienį JAV Kongrese pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, rašo „Associated Press News“ (AP News). Anot leidinio, tai reiškia, kad ateityje Kyjivas gaus mažiau svarbių oro gynybos sistemų.

Drąsus ukrainiečių dronų smūgis Rusijos aerodromams įpūtė labai reikalingo optimizmo Ukrainai, rašo „The Washington Post“. Ukraina sako, kad smūgį planavo daugiau nei pusantrų metų. Pirmiausia į Rusiją įslaptintai įvežė dronus, tada juos pastatė šalia svarbiausių karinių kilimo takų. Sekmadienį, prieš pat naują taikos derybų raundą, atėjo laikas veikti: netoli keturių Rusijos karinių bazių nuotoliniu būdu buvo pakelti ant sunkvežimių stovinčių konteinerių stogai ir dronai pakilo į dangų.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“. Daugiausiai klausimų kelia tai, kaip daugiau nei tona sprogmenų buvo atgabenti po Krymo tiltu po vandeniu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nebuvo iš anksto įspėtas apie sekmadienį Ukrainos įvykdytą beprecedentę operaciją „Voratinklis“, sunaikinusią dešimtis Rusijos karo lėktuvų, praneša „New York Post“.  Daugiau nei pusantrų metų planuotos operacijos eigą asmeniškai prižiūrėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Tiek Ukrainos, tiek JAV pareigūnai portalui „Axios“ patvirtino, kad D. Trumpo administracija negavo išankstinio įspėjimo apie šios operacijos pradžią.

Ukrainos oro gynyba pirmadienio naktį, vykstant kombinuotai oro atakai, kuriai buvo pasitelktos keturios raketos „Iskander“ ir 80 bepiločių orlaivių, numušė 52 Rusijos puolamuosius bepiločius, pranešė šalies oro pajėgos. Nuo sekmadienio, birželio 1 d., 21.30 val.

Per specialią operaciją „Voratinklis“ buvo panaudoti 117 dronai, kuriuos valdė tiek pat operatorių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Galima drąsiai teigti, kad tai visiškai unikali operacija. Įdomiausia – ir tai jau galima viešai pasakyti – kad mūsų operacijos „biuras“ Rusijos teritorijoje buvo įsikūręs tiesiog šalia Rusijos FSB administracijos viename iš jų regionų“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų pasiūlymą dviem ar trims dienoms nutraukti ugnį, kad šalys galėtų išsivežti žuvusių kariškių kūnus pavadino „idiotišku“....

Rusija kopijuoja Ukrainos pajėgų patirtį su dronais, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Anot jo, gegužės mėnesį, naudojant įvairių tipų dronus, buvo sunaikinta daugiau nei 89 tūkst. Rusijos taikinių. „Priešai kopijuoja Ukrainos gynybos pajėgų patirtį ir aktyviai plečia savo bepiločių pajėgų dalinius. Todėl turime išlaikyti plėtros tempą ir nuolat stiprinti pajėgumus, kad būtume žingsniu priekyje“, – sako jis.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) dronų technologijos tobulėja pernelyg greitai, todėl rengiantis potencialiam konfliktui nebūtina prisipirkti jų iš anksto. Pasak jo, tokiu atveju šalis rizikuotų kariauti su pasenusiomis technologijomis. Anot generolo, turint tai omenyje, svarbiau yra vystyti gynybos pramonę, kuri esant poreikiui krizės atveju gebėtų patiekti dronus kariuomenei dideliais kiekiais.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai vėl atakavo Rusiją, rašo „Kanal 24“. Jau pranešta, kad Sankt Peterburge kilo gaisras strategiškai svarbioje gamykloje, naktį dronai atakavo Maskvą. Anot vietos „Telegram“ kanalų, informacija apie sprogimus pasirodė apie 1:40. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinti trys dronai, skridę į Maskvą. Vieno numušto drono nuolaužos kliudė namą Vernadskogo prospekte – buvo apgadintas fasadas, tačiau nukentėjusiųjų nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad Rusija Ukrainą tūkstančiu nepilotuojamųjų orlaivių pulti galėtų tik tuo atveju, jei pakankamai jų prikauptų per tam tikrą laiką, o jo šalis nuo tokio antskrydžio gintųsi, be kita ko, pasitelkdama gaudomuosius dronus. „Jie rengiasi per dieną pagaminti po 300–350 dronų. Tokia yra tikra situacija. Jų užduotis buvo per dieną jų turėti po 500, bet aš nemanau, kad jie jų tiek turi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

Trečiadienį dronai vėl atakavo Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo suduotas smūgis dronų gamybos įmonei, taip pat technologijų parkui prie Maskvos. Pranešimai apie smūgius pasirodė rusų „Telegram“ kanaluose.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Antradienio rytą dėl dronų atakų keli Rusijos oro uostai įvedė laikinus skrydžių apribojimus, pranešė BBC Rusijos tarnyba. Laikini skrydžių apribojimai buvo įvesti Nižnij Novgorodo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose. Anksčiau naktį „Rosaviacija“ paskelbė apribojimus Kalugos oro uoste.  Samaros, Voronežo ir Tulos regionų, taip pat Lipecko valdžia pranešė apie oro grėsmes dėl dronų veiklos.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 43 iš 60  Rusijos paleistų dronų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo pirmadienio 23.50 val. rusai atakavo Ukrainą 60 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Antradienio 9.00 val.

Naktį iš pirmadienio į antradienį kai kurie Rusijos oro uostai turėjo stabdyti darbą, rašo „Ukrainska Pravda“. Skrydžių apribojimai įvesti Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose, pranešė Rosaviacija. Dar kiek anksčiau apribojimai buvo įvesti Kalugos oro uoste. Rusija skelbia apie dronų ataką Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad nuo gegužės 26 d. vakaro iki gegužės 27 d. ryto buvo perimti ir sunaikinti 99 dronai virš septynių Rusijos regionų.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba per dronų ataką netoli Tverės apšaudė savo karinį orlaivį. Pasak „Defense Express“, Rusijos socialiniuose tinkluose ėmė plisti informacija apie tariamą strateginio bombonešio Tu–160 numušimą virš Rusijos teritorijos. Tačiau vėliau pasirodęs vaizdo įrašas šią versiją paneigė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų priešlėktuvinė gynyba atidengia ugnį į orlaivį virš Tverės miesto. Lėktuvo siluetas neatitinka Tu–160 formos.

Rusijos Tulos srityje atakuota chemijos gamykla „Azot“, praneša UNIAN ir NEXTA. Skelbiama, kad gamyklą tikriausiai atakavo dronai. Pranešama, kad Rusiją atakavo dronai Ši įmonė yra viena didžiausių azoto trąšų ir amoniako gamyklų Rusijoje. Įmonė specializuojasi įvairių cheminių medžiagų, kurios yra naudojamos ir gynybos pramonėje, gamyboje. Joje gaminami degalai, sprogstamosios medžiagos. Lipecko srities gubernatorius taip pat pranešė apie dronų ataką prieš netoliese esantį Jeleco miestą.

Per pastarąsias dvi dienas buvo išlaisvinti 697 Rusijos nelaisvėje laikyti ukrainiečiai. Tai dalis karo belaisvių, kuriuos siekta išlaisvinti pagal susitarimą apsikeisti tūkstančiu karo belaisvių. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas tai pabrėžė savo „Facebook“ įraše.

Ukrainos oro gynyba numušė 91 Rusijos paleistą droną. Dar 59 priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo ketvirtadienio 22.30 val. rusai atakavo Ukrainą 175 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Penktadienio 13.00 val.

Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose įstrigo šimtai žmonių, rašo „Moscow Times“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją atakavo dronai. Per pastarąją parą Šeremetjevo oro uoste buvo sulaikytas 81 skrydis, 30 buvo nukreipti į kitus oro uostus, septyni atšaukti. Panaši situacija Domodedovo oro uoste. Ten buvo sulaikyti 70 skrydžių, 36 nukreipti ir 10 atšaukti. Yra keleivių, kuriems kelionės laukti reikia beveik visą parą.

Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos Orlovskio rajone dronai smogė Bolchovskio puslaidininkių prietaisų gamyklai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad gamykla padeda Rusijai kare prieš Ukrainą. Kaip sako Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, gamykla specializuojasi mikroschemų, puslaidininkių ir valdymo komponentų, naudojamų tankuose T-72B3, T-90M, haubicose, raketose „Iskander“, elektroninėse kovos sistemose, taip pat ryšio priemonėse.

Sumų srityje naktį rusai surengė dronų ataką rašo UNIAN. Dronai smogė dviem įmonėms, kilo gaisrai. Anot miesto mero Artemo Kobzaro, vienai įmonei smogė penki dronai, kitai – du. Sumų srities administracija pridūrė, kad dėl dronų smūgių buvo apgadintos elektros perdavimo linijos. Sumų srities administracijos vadovo Olegas Grigorovas teigimu, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį.

Lenkijos kariuomenė įsigys 10 000 smogiamųjų dronų. Ketvirtadienį sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Jis teigė, kad įgyvendinimo sutartys pagal pradinį susitarimą bus pasirašomos periodiškai iki 2035 m., kad būtų užtikrinama, jog kariuomenė gauna naujausias ginkluotės versijas. Pasak ministro, dronų tiekėja, Lenkijos įmonė „WB Electronics“, yra gerai žinoma ir pripažįstama kaip geriausia dronų gamintoja Europoje šiuo metu.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai Ukrainos teritoriją atakavo 110 dronų, rašo „Ukrainska Pravda“. 91 dronas nepasiekė tikslo. „8 val. patvirtinta, kad rytinėje, šiaurinėje, vakarinėje ir centrinėje šalies dalyse numušta 62 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai. 29 priešo dronai-imitatoriai – likviduoti be neigiamų pasekmių“, – skelbia Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Rusų atakos metu nukentėjo Sumų, Dniepropetrovsko, Poltavos, Kyjivo ir Ivano-Frankivsko sritys.