Jis taip pat nepraleido progos apkaltinti Europos pareigūnų „įtampos kurstymu“. Anot V. Putino, Rusija toliau „kovos už rusakalbių gyventojų teises Baltijos šalyse“.
„Bloomberg“: Trumpas paragino Zelenskį vykti į Maskvą
Susitikimo Niujorke metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vykti į Maskvą susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, nepaisydamas ankstesnių Ukrainos atsisakymų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
V. Zelenskis atmetė šį pasiūlymą, o su jo pozicija susipažinę „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad jis buvo nusiminęs dėl to, kad D. Trumpas iškėlė šį klausimą.
ES susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų Ukrainos gynybai
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai remti bus skirta 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės (ETP).
Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, skelbia „Ukrinform“.
„ES valstybės narės susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai bus skirta 6,6 mlrd. eurų Europos taikos priemonės lėšų. Tai gera žinia Ukrainai ir blogos naujienos Rusijai“, – sakė K. Kallas.
Pasak jos, 900 mln. eurų bus skirta ES karinės pagalbos misijai Ukrainoje (EUMAM Ukraine) finansuoti, o dar 1 mlrd. eurų – naujiems bendriems gynybos įrangos pirkimams.
Didžioji paketo dalis – 4,7 mlrd. eurų – skirta kompensuoti valstybėms narėms už Ukrainai jau perduotą karinę įrangą ir ginklus. K. Kallas pabrėžė, kad kai kurios ES šalys jau paskelbė ketinančios gautas kompensacijas tiesiogiai skirti tolesnei paramai Ukrainai.
ES užsienio politikos vadovė taip pat pabrėžė, kad Kremliaus mėginimai hibridinėmis atakomis įbauginti Europą duoda priešingą rezultatą.
„Hibridinėmis atakomis Maskva mėgina įbauginti Europą, kad ši sumažintų paramą Ukrainai. Europa elgiasi priešingai“, – apibendrino diplomatė.
Europos taikos priemonė yra į ES biudžetą neįtrauktas finansavimo mechanizmas, sukurtas 2021 m. kovą veiksmams pagal Bendrą užsienio ir saugumo politiką finansuoti, įskaitant konfliktų prevenciją ir tarptautinio saugumo stiprinimą.
Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES pirmą kartą šios priemonės istorijoje panaudojo jos lėšas mirtiniems ginklams ir karinei įrangai tiekti užpultai trečiajai šaliai.
Priemonė finansuojama ES valstybių narių įnašais, proporcingais jų BVP. ETP lėšomis iš dalies kompensuojamos ES šalių išlaidos už ginklus, iš savo atsargų perduotus Ukrainai, taip pat finansuojami bendri pirkimai ir karinio rengimo misijos.
Dėl užsitęsusių nesutarimų ir kai kurių šalių pozicijos didelės dalies priemonės lėšų skyrimas ilgą laiką buvo blokuojamas, todėl prireikė papildomų derybų dėl jų išmokėjimo sąlygų.
Bando JAV kantrybę: Rusija smogė „McDonald`s“ sandėliui Ukrainoje
Rusijos okupantai penktadienį Ukrainoje smogė į JAV korporacijos „McDonald’s“ sandėlį, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija skelbia, kad galutiniai rinkimų rezultatai sustiprino Vladimiro Putino partiją
Rusija penktadienį paskelbė galutinius griežtai kontroliuotų rinkimų rezultatus ir pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino partija dar labiau sustiprino savo daugumą, o maždaug dešimtadalis naujų parlamentarų bus asmenys, kariavę Ukrainoje.
Rugsėjo 18–20 dienomis vykę Rusijos parlamento rinkimai, kuriuos Vakarai laiko rinkimų imitacija, buvo pirmieji po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo karą prieš Ukrainą. Jie vyko be jokios reikšmingos opozicijos; Kremlius balsavimą taip pat surengė okupuotoje Ukrainos dalyje.
V. Putino valdymo metais rengiami rinkimai yra griežtai kontroliuojami Kremliaus.
Rusijos rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova paskelbė, kad, suskaičiavus visus balsus, prezidento partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo 349 iš 450 vietų Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose.
Tai rekordinis skaičius, suteikiantis partijai dar didesnę persvarą. Ankstesnis rekordas buvo 343 vietos.
E. Pamfilova spaudos konferencijoje Maskvoje teigė, kad kitoje Dūmoje posėdžiaus 46 Rusijos kare prieš Ukrainą kovoję asmenys, kurių 41 priklauso valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“.
Kremlius viso karo metu siekė socialiai skatinti kare dalyvavusius kariškius, skirdamas juos į valdžios postus. V. Putinas yra sakęs, kad jie turėtų tapti „naujuoju Rusijos elitu“.
Paklaustas apie gausų kovotojų būrį būsimame parlamente, Kremlius atsakė, kad tai labai geras dalykas.
„Mūsų didvyrių patirtis yra paklausi“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis teigė, kad buvę kariai įneš savo indėlį į parlamento iniciatyvas.
Europos Sąjunga kritikavo tai, ką pavadino vadinamaisiais Rusijos rinkimais, ir sakė, kad jie yra tik demokratijos regimybė.
Vakarų šalys taip pat pasmerkė ir fiktyviu pavadino balsavimą Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose.
Užsienyje veikiantis tinklalapis „Novaja gazeta Evropa“, kurį Rusija paskelbė „nepageidaujama organizacija“, teigė, kad rinkimų stebėtojai, kandidatai ir partijų atstovai, su kuriais kalbėtasi, pranešė apie spaudimą rinkimų apylinkėse.
Leidinys tvirtino, kad tikrasis „Vieningosios Rusijos“ rezultatas greičiausiai yra daug mažesnis ir kad institucijoms tikriausiai „teko smarkiai klastoti rinkimus, kad pasiektų norimą rezultatą“.
V. Putinas valdo Rusiją nuo 1999 metų Naujųjų metų išvakarių, o jo partija „Vieningoji Rusija“ dominuoja šalies politinėje arenoje nuo šio amžiaus pradžios.
Maskvoje sulaikytas „rinkimus“ Rusijoje kritikavęs politologas
Maskvoje sulaikytas Rusijos rinkimų ir regioninės politikos ekspertas Aleksandras Kynevas. Jis buvo apkaltintas neteisėtu didelio masto narkotikų gamybos, platinimo ar siuntimo, praneša „Mediazona, rašo „The Moscow TImes“. Už šį nusikaltimą numatyta bausmė – nuo 10 iki 20 metų laisvės atėmimo.
Maskvos Perovo rajono teismas A. Kynevas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Politologo advokatas patvirtino sulaikymą. A. Kynevas nepripažįsta savo kaltės.
Politologas aktyviai komentavo rugsėjo 18–20 d. vykusius rinkimus į Valstybės Dūmą. Jis tvirtino, kad be agresyvaus „balsų klastojimo“ rinkėjų aktyvumas būtų sudaręs apie 40 proc. vietoj skelbiamų 59,8 proc., o „Vieningoji Rusija“ būtų sulaukusi ne daugiau kaip 35 proc. balsų (Centrinė rinkimų komisija skelbia, kad V. Putino partija surinko 58,21 proc.). Jo vertinimu, tai „buvo neteisingiausi ir labiausiai suklastoti Dūmos rinkimai“.
Zelenskis paragino stabdyti karą iki dirbtinio intelekto įsigalėjimo: ekspertas paaiškino, kodėl
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karą Ukrainoje būtina užbaigti iki tol, kol dirbtinis intelektas (DI) pradės autonomiškai valdyti kovos veiksmus. Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) darbuotojas Ivanas Stupakas pakomentavo šio įspėjimo esmę, technologines grėsmes bei situaciją fronte.
Pasak I. Stupako, Ukrainoje šiuo metu nėra tokių pažangių DI pavyzdžių, kokius kuria „OpenAI“ ar kitos Vakarų bendrovės. Jo teigimu, Vakarų specialistų kuriamos sistemos jau ne kartą buvo išėjusios iš kontrolės – kūrėjų testavimo aplinkose sistemos pradėdavo rašyti užrašus sau, slėpti juos nuo programuotojų ir nepaisyti nurodymų.
„Manau, kad mums tai dar tolima ateitis, tačiau prezidento raginimas yra vietoje. Bet koks dirbtinis intelektas gali išeiti iš kontrolės ir atsukti prieš tave ginklą, kurį nukreipi į priešą – tie patys dronai, sausumos ir oro sistemos, gali sugriauti tavo paties sistemą“, – „Obozrevatel“ cituojamas I. Stupakas.
I. Stupako teigimu, pažangiausias DI technologijas šiuo metu turi tik JAV ir Kinija, o Rusija jų neturi, nes „rusai yra skurdžiai“. Ekspertas pabrėžė, kad JAV ir Kinijoje vyksta diskusijos dėl DI apribojimo, nes nekontroliuojamos sistemos gali kelti visuotinį pavojų – pavyzdžiui, gauti prieigą prie branduolinio ginklo paleidimo kodų ar perimti atominių elektrinių valdymą.
DI naudojimas fronte ir teisinėje sistemoje
Šiuo metu kariniuose veiksmuose DI sistemos naudojamos optiniam stabilizavimui, tikslų atpažinimui, automatiniam dronų bei raketų nusitaikymui be GPS, taip pat sausumos robotizuotuose kompleksuose sužeistiesiems evakuoti bei tiekimui užtikrinti.
I. Stupakas patvirtino, kad šiame etape šios technologijos pavojaus nekelia, nes Ukraina gauna apribotas versijas, pavyzdžiui, bendrovės „Palantir“ teikiamas didžiųjų duomenų („Big Data“) analizės sistemas scenarijams prognozuoti. Taip pat pabrėžiama, kad galutinį sprendimą dėl smūgio vis tiek priima žmogus operatorius.
Kartu pranešta, kad Ukraina gaus pažangų DI modelį. Kartu su Ukrainos skubaus reagavimo į kompiuterinius incidentus komanda (CERT-UA), bendrovė „OpenAI“ integruoja autonominius modelius, skirtus kritinei civilinei infrastruktūrai saugoti nuo Rusijos kibernetinių atakų. Ukraina gavo tiesioginę prieigą prie DI modelio „GPT-5.6 Sol“, gebančio dideliu greičiu nustatyti skaitmeninių tinklų pažeidžiamumus, generuoti pataisas ir blokuoti kenkėjišką veiklą. Šią vasarą „OpenAI“ autonominiai agentai testavimo metu buvo savarankiškai įvykdę kibernetinę ataką prieš platformą „Hugging Face“, o birželio 18 d. įsilaužė į Australijos valstybinės agentūros „Services Australia“ medicinos statistikos portalą „Medicare Statistics Reporting Service“.
Be karinės srities, I. Stupakas prognozuoja, kad kelerių metų laikotarpiu DI gali būti pradėtas taikyti ir Ukrainos teismų sistemoje sprendžiant paprastesnes bylas, pavyzdžiui, dėl eismo įvykių be nukentėjusiųjų, kad paspartėtų procesai.
Reaktyviniai dronai ir gamybos iššūkiai
Komentuodamas Rusijos atakas reaktyviniais dronais prieš Ukrainos objektus, I. Stupakas paaiškino, kodėl priešo smūgiai vis dar pasiekia tikslus, nors Ukraina jau turi reaktyvinių dronų-perėmėjų technologijas.
„Jų tiesiog dar nėra masinėje gamyboje. Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos laikosi kiek įmanoma, maždaug 60 proc. lygyje, nors įprastus „Shahed“ išmokome numušti 90–95 proc. tikslumu“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę UST pranešė apie pirmąjį ukrainietišką reaktyvinių dronų perėmėją. Tačiau, I. Stupako teigimu, pagrindinis iššūkis yra gamybos apimtys, radarų gausa ir greita reakcija. Didinant apsauginių dronų-perėmėjų gamybą, iškyla rizika sumažinti puolamųjų dronų gamybą, todėl būtina išlaikyti balansą. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos puolamieji dronai sparčiai sensta, todėl iki 2027 m. pabaigos smūgiams Rusijos teritorijoje taip pat prireiks perimti reaktyvines technologijas.
Per Rusijos dieninį smūgį Kyjive žuvo trys žmonės, skelbia meras
Penktadienį per dieninį Rusijos drono smūgį Kyjive žuvo trys žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, pranešė Ukrainos sostinės meras.
„Pirminiais duomenimis, automobilių stovėjimo aikštelėje prie biurų pastato, kur smogė bepilotis orlaivis, dega automobiliai ir buvo rasti trijų žuvusių žmonių kūnai. Septyni žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ teigė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Rusijoje – medikų maištas: kreipėsi į Putiną
Rusijos Krasnojarsko gimdymo namų darbuotojai kreipėsi į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Jie skundžiasi įstaigų uždarymu ir kalba apie „demografinę diversiją“, rašo „The Moscow Times“.
Zelenskis prabilo apie milžinišką pinigų trūkumą: „Visi supranta, kad Ukrainos negalima palikti vienos“
Didelė dalis Ukrainos 27 mlrd. JAV dolerių biudžeto deficito yra susijusi su išlaidomis gynybai, įskaitant bepiločių orlaivių ir raketų gamybą, rugsėjo 25 d. pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kremlius „persekiojimu“ vadina ES sankcijas Rusijos televizijos komentatorei
Kremlius penktadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos komentatorei Ksenijai Fiodorovai, kurią Prancūzija išsiuntė iš šalies dėl teiginių, kad ji yra Rusijos agentė, ir pavadino jas „neteisėtomis“ bei pasmerkė „žiniasklaidos atstovės persekiojimą“.
„Tai jau ne pirmos tokio pobūdžio neteisėtos sankcijos. Tai akivaizdus spaudimas žiniasklaidai. Tai žiniasklaidos atstovės persekiojimas“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
K. Fiodorova rugpjūtį buvo oficialiai išsiųsta iš Prancūzijos, kai pralaimėjo apeliacinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo jai buvo nurodyta išvykti iš šalies už prokremliškos propagandos skleidimą.
Ji yra buvusi RT padalinio Prancūzijoje vadovė, kurio veikla Prancūzijoje buvo uždrausta po to, kai 2022 m. Rusija pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.
Vėliau ji tapo konservatyvaus Prancūzijos milijardieriaus Vincento Bollore grupės žiniasklaidos priemonių komentatore, įskaitant kanalą „CNews“, kuris dažnai apibūdinamas kaip prancūziškas „Fox News“ atitikmuo.
K. Fiodorova šiuos kaltinimus pasmerkė kaip „cenzūrą“.
Rusai suskubo gelbėtis nuo galimos mobilizacijos: puolė pirkti būstus užsienyje
Pasirodžius pranešimams apie galimą naują mobilizaciją, rusai ėmė aktyviau ieškoti būsto užsienyje. Viena paklausiausių krypčių tapo Tailandas: 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Rusijos piliečiai šioje šalyje įsigijo 1050 nekilnojamojo turto objektų už bendrą 123,5 mln. JAV dolerių (apie 105 mln. eurų) sumą, remdamasis bendrovės „Sunway Estates“ tyrimu, rašo leidinys „Vedomosti“.
Rusijoje dėl „išorinio poveikio“ apgadintas traukinys, sužeistas mašinistas ir sustabdytas traukinių eismas
Rusijos Samaros srityje, Račeikos–Belašeikos ruože, dėl „išorinio poveikio“ buvo apgadintas keleivinio traukinio Nr. 66 Maskva–Toljatis lokomotyvas ir pirmasis vagonas, pranešė Kuibyševo geležinkeliai, informuoja portalas „Meduza“.
Sužeistas traukinio mašinistas. Keleiviai nenukentėjo. Traukinių eismas šiame ruože buvo sustabdytas. Dėl incidento vėluoja du keleiviniai traukiniai: Nr. 16 Maskva–Samara ir Nr. 10 Maskva–Samara.
Apie incidentą taip pat pranešė Samaros gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas. Pasak jo, traukinys buvo apgadintas Samaros ir Uljanovsko sričių pasienyje. Jis nepatikslino, kas įvyko.
Iš Zelenskio – svarbi žinia: Ukraina sulaukė ilgai laukto Trumpo pažado
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pasakė leisiantis Ukrainai gaminti pažangias oro erdvės gynybos raketas „Patriot“.
Pranešimas pasirodė po to, kai pozicija šiuo klausimu buvo ne kartą keista.
„Per vėliausią mūsų susitikimą prezidentas Trumpas man pabrėžė, kad „taip, aš priėmiau galutinį sprendimą“. Ukraina gaus licencijas gaminti „Patriot“ raketas“, – žurnalistams garso pranešime sakė V. Zelenskis.
Zelenskis pranešė apie JAV pasiūlymą: ruošiamasi trišaliam susitikimui su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti trišalį Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimą techniniu lygmeniu. Kyjivas laukia amerikiečių pasiūlymų dėl susitikimo datos, o jo vieta Vašingtonas pasiūlė Jungtinius Arabų Emyratus.
Moldovoje aptiktos dar vieno drono „Geran-4“ nuolaužos
Moldovos policija ant kai kurių ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, vakarą Bričenio rajone aptikto drono dalių rado žymėjimą „Geran-4“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“ pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, dronas sprogo maždaug 10 metrų aukštyje už Bričenio rajono Kotiudženio kaimo gyvenamosios teritorijos ribų, susidūręs su medžiais. Sprogimo banga apgadino medžius maždaug 25 metrų spinduliu.
Bepiločio orlaivio kritimo vietoje tarnybos aptiko stiklo pluošto korpuso nuolaužų, elektronikos komponentų, kabelių ir maitinimo sistemos elementų, taip pat sparnų dalių su žymėjimu „Geran-4“ ir varomąją sistemą – iš dalies apgadintą turboreaktyvinį variklį.
Visos rastos orlaivio dalys perduotos ekspertizei. Moldovos policija pranešė, kad įvykio vietoje kitų pavojingų įtaisų ar sprogmenų nerasta.
Moldovos pasieniečiai drono nuolaužas aptiko ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, vakarą, maždaug už 1,7 km nuo valstybės sienos. Anksčiau tą pačią dieną šalies Gynybos ministerija pranešė, kad prieš kelias valandas Moldovos oro erdvę neteisėtai kirto keturi oro objektai.
Nuo 2022 m. pradžios Moldovos gynybos institucijos iš viso užfiksavo 81 neteisėto įvairių orlaivių skrydžio virš šalies teritorijos atvejį.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, rytą dviejų netoli sienos su Ukraina esančių rajonų gyventojai pranešė girdėję sprogimus, o vėliau policija aptiko dronų nuolaužų.
Netoli Moldovos Floreščio rajono Černicos gyvenvietės buvo aptikta drono nuolaužų su Rusijos Federacijos naudojamam dronui „Gerbera“ būdingais elementais.
„Politico“: Šveicarijos referendume dėl neutralumo spręsis ir sankcijų Rusijai likimas
Šveicarijos rinkėjai sekmadienį referendume spręs, ar konstitucijoje įtvirtinti griežtesnę šimtmečius puoselėjamo šalies neutralumo sampratą. Pritarus iniciatyvai, Šveicarija iš esmės nebegalėtų taikyti sankcijų Rusijai, nebent jas patvirtintų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, kurioje Maskva turi veto teisę, praneša „Politico“.
Bernui taip pat būtų užkirstas kelias kariniu požiūriu bendradarbiauti su tokiu aljansu kaip NATO, nebent pati Šveicarija būtų užpulta arba jai grėstų neišvengiamas išpuolis.
Rusija atvirai parėmė šią iniciatyvą.
„Tai nėra balsavimas prieš neutralumą – neutralumas sulaukia labai didelio palaikymo. Sprendžiama, ką neutralumas reiškia“, – leidiniui „Politico“ sakė Berno universiteto Europos politikos profesorius ir „LeeWas“ apklausų ekspertas Fabio Wasserfallenas.
Tačiau šis referendumas svarbus ne tik šiai Alpių valstybei, pabrėžia „Politico“. Referendumas kelia klausimą, kiek valstybė gali išlikti neutrali dabartinėmis Europos saugumo sąlygomis, kai Rusija kariauja prieš Ukrainą, o tradiciniam Senojo žemyno pasikliovimui JAV saugumo garantijomis kyla grėsmė.
Atkreipiamas dėmesys, kad kitos neutralios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Airija, siekia didinti išlaidas gynybai ir stiprinti ryšius su NATO.
Pagal dabartinę tvarką nuolatinis Šveicarijos neutralumas pripažįstamas tarptautinėje teisėje, tačiau Bernas gali savo nuožiūra spręsti, kaip įgyvendinti platesnę neutralumo politiką, ir galiausiai turi suverenią teisę šį statusą pakeisti arba jo atsisakyti.
Nors Šveicarijos vyriausybei draudžiama dalyvauti valstybių tarpusavio karuose ar teikti karinę paramą, ji gali spręsti, ar taikyti ekonomines sankcijas ir bendradarbiauti su kariniais aljansais prie jų neprisijungiant.
„Šiuo metu vyriausybė turi šiokią tokią veiksmų laisvę ir ja naudojasi. Šiame referendume sprendžiama, ar žmonės mano, kad tai gerai, ar neutralumui turėtų būti nustatytos griežtesnės ribos“, – sakė F. Wasserfallenas.
Šis lankstumas sulaukė kritikos po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės perėmė Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai, o tai sukėlė griežtesnio neutralumo aiškinimo šalininkų nepasitenkinimą.
Iš šio nepasitenkinimo ir kilo referendumo iniciatyva. Ją iškėlė nacionalinė konservatyvi organizacija „Už Šveicariją“ (vok. „Pro Schweiz“), glaudžiai susijusi su dešiniąja Šveicarijos liaudies partija (SVP). Vienas pagrindinių iniciatyvos sumanytojų yra milijardierius ir buvęs Šveicarijos Federalinės Tarybos narys Christophas Blocheris.
Šveicarijos vyriausybė šiam pasiūlymui nepritaria. Jam prieštarauja ir visos pagrindinės politinės partijos, išskyrus SVP.
Šį mėnesį atliktos apklausos taip pat parodė, kad iniciatyvai nepritaria beveik du trečdaliai rinkėjų, priduria „Politico“.
Per Rusijos puolimą Odesoje vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas
Penktadienio rytą per Rusijos puolimą Odesoje vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas puolė miestą. Apgadinti privatūs gyvenamieji namai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.
Pasak jo, per Rusijos ataką vienas žmogus žuvo. Dar vienas vyras buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę. Jo būklė vidutinio sunkumo.
Taip pat apgadinta infrastruktūra.
Anksčiau pranešta apie 17 privačių namų, apgadintų per Rusijos puolimą Odesos Kyjivo rajone.
Smūgiai Ukrainos pasienio punktams ir dronai virš NATO šalių – ne atsitiktinumas: ISW atskleidė Kremliaus strategiją
Smūgiai pasienio kontrolės punktams Vakarų Ukrainoje, dronai virš Moldovos ir Rumunijos bei evakuacija Lenkijoje – tai ne atsitiktinumų virtinė, o bendra Kremliaus strategija, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Naktį į rugsėjo 24-ąją per kombinuotą Rusijos oro ataką buvo smogta Černivcių sričiai. Keturi Rusijos bepiločiai praskrido virš Bukovinos ir taikėsi į pasienio kontrolės punktus prie Moldovos ir Rumunijos sienų. Tris jų numušė Ukrainos oro gynyba, o dar vienas nuskrido toliau – Rumunijos Sučavos apskrities link.
Tuo pat metu Rusijos bepiločiai pažeidė kaimyninių šalių oro erdvę. Moldovoje Černikos gyvenvietėje nukrito „Gerbera“ tipo dronas.
Rumunijoje neatpažintas skraidantis objektas šalies oro erdvėje išbuvo keturias minutes ir nukrito netoli Solkos. Geolokaciniai vaizdo įrašai patvirtino, kad tai taip pat buvo Rusijoje pagamintas „Gerbera“ tipo dronas.
Lenkijoje dėl Rusijos atakų netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos iš Zosino ir Dorohusko pasienio kontrolės punktų prevenciškai 30 minučių buvo evakuoti darbuotojai ir civiliai.
ISW analitikai pažymi, kad tiek tyčiniai, tiek „atsitiktiniai“ Moldovos ir NATO valstybių oro erdvės pažeidimai yra sąmoningas Kremliaus bandymas paversti sienų pažeidimus įprastu reiškiniu, vis dažniau kartojant tokius incidentus.
Ekspertų vertinimu, artimiausiu metu Rusijos jėgos veiksmai prieš Europą gali gerokai suintensyvėti.
Pietų Korėja įsiuto ant Zelenskio
Pietų Korėja apkaltino Ukrainą atskleidus slaptą informaciją apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą, rašoma „Telegram“ kanale UNIAN.
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti žemės ūkio produkciją per Baltijos jūros uostus
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti žemės ūkio produkciją per Baltijos jūros uostus, tačiau kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos, skelbia Ukrainos portalas „Evropeiska Pravda“, remdamasis Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerija.
Trečiadienį eksporto klausimą aptarė Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministras Tarasas Vysockis ir Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas (Hendrikas Johanesas Terasas).
„Apie 70 proc. žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos reikia tiekti užsienio rinkoms. Daugiau nei 90 proc. žemės ūkio produkcijos buvo eksportuojama per Juodosios jūros uostus. Rusijos atakos prieš civilinius laivus ir uostų infrastruktūrą kelia rimtą grėsmę Ukrainos ekonomikai ir tarptautinių maisto tiekimo grandinių stabilumui. Mes plėtojame alternatyvius maršrutus, tačiau jų galimybės yra ribotos“, – pareiškė T. Vysockis.
Šiuo metu alternatyvūs maršrutai užtikrina apie 44 proc. reikalingų žemės ūkio produkcijos eksporto apimčių. Ukraina mato galimybę padidinti šį rodiklį iki 50 proc., visų pirma pasinaudojant Baltijos jūros uostais. Tačiau pagrindine kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos. Naudojantis Baltijos jūros maršrutu, vienos tonos ukrainietiškų grūdų transportavimo kaina padidėja maždaug 100 JAV dolerių. Tokiomis sąlygomis Ukrainos žemės ūkio produktų gamintojai negali savarankiškai padengti tranzito per Gdansko, Liepojos, Klaipėdos ar Hamburgo uostus išlaidų, pažymi Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerija.
Ukrainos vertinimu, per Baltijos jūros uostus potencialiai galima eksportuoti iki 20 mln. tonų grūdų. Norint kompensuoti papildomas logistikos išlaidas, reikia pritraukti nuo 1,5 iki 2 mlrd. JAV dolerių. Ukraina jau kreipėsi į Europos Sąjungą ir kitus tarptautinius partnerius su pasiūlymu suteikti finansinę paramą šiam skirtumui padengti.
Rytą Rusija dronais puolė Zaporižią: sužeistas vienas žmogus, užsidegė medicinos centras
Rugsėjo 25-osios rytą Rusijos dronai puolė Zaporižią, per ataką buvo sužeistas vienas žmogus, užsidegė medicinos centras, apgadinti pastatai ir transporto priemonės.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos vienas iš pirmininkų Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, buvo apgadintas medicinos centro pastatas. Buvo pažeistos jo konstrukcijos ir jis užsidegė. Vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus.
Rusai taip pat smogė greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėms. Žmonės nenukentėjo.
Be to, buvo apgadinti negyvenamieji pastatai ir garažų bendrijoje buvę automobiliai. Taip pat išdužo gyvenamojo pastato langai.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1590 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 525 570 karių, iš kurių 1 590 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 369 priešo tankus (+2), 25 415 šarvuotųjų kovos mašinų (+13), 50 275 artilerijos sistemas (+35), 2 157 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 669 oro gynybos sistemas, 443 karo lėktuvus (+1), 356 sraigtasparnius, 2 736 antžeminių robotų sistemas (+9), 532 575 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 223), 5 118 sparnuotųjų raketų (+7), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 153 152 transporto priemones ir kuro cisternas (+370), 4 741 specialios paskirties įrangos vienetą (+1).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
CŽA įspėjimas apie Rusijos planuojamą ataką sukėlė nerimą Europoje: sureagavo ir Macronas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą JAV žvalgyba įspėjo Prancūziją apie galimą Rusijos dronų ataką iš Viduržemio jūros.
Sočyje dygsta nauji Putino rūmai: statyboms skiriamos milžiniškos sumos
Rusijos vadovo Vladimiro Putino rezidencija Sočyje buvo iš dalies nugriauta. Tačiau jos vietoje baigiamos plataus masto naujos rezidencijos statybos. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 267 iš 295 per Rusijos naktinį puolimą panaudotų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 267 iš 295 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro naudojo puldamos Ukrainą.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. priešas puolė 295 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (52 iš jų – reaktyviniai), taip pat „Gerbera“, „Banderol“ / Dan-T ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus, paleistus iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir Šatalovo rajonų Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 7.30 val. oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 267 priešo bepiločius orlaivius.
Smūgių būta 16 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito keturiose vietose. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo keli priešo bepiločiai orlaiviai.
Pranešta, kad per Rusijos dronų ataką naktį į rugsėjo 25-ąją žalos padaryta dviejuose Kyjivo rajonuose. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Rusija smogė Kyjivui: dronų nuolaužos krito ant daugiaaukščio, gyventojai raginti slėptis
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką užfiksuota žala dviejuose Kyjivo rajonuose, yra vienas nukentėjęs žmogus. Apie tai, remdamasis sostinės valdžios pranešimais, informuoja „Ukrinform“.
Trumpas ir Xi Jinpingas aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
„Abiejų valstybių vadovai taip pat apsikeitė nuomonėmis svarbiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais, tokiais kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose, Ukrainos krizė ir Korėjos pusiasalis“, – sakoma pranešime.
Kinijos užsienio reikalų ministerija daugiau informacijos apie diskusijas šiais tarptautinės darbotvarkės klausimais nepateikė.
Ministerija taip pat nurodė, kad Xi Jinpingas ir D. Trumpas išreiškė abipusę paramą tam, kad lapkritį Kinijoje būtų sėkmingai surengtas neformalus Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) šalių lyderių susitikimas, o gruodį Jungtinėse Valstijose – Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai gali reikšti, kad abu lyderiai susitarė dalyvauti šiuose forumuose ir iki metų pabaigos ketina surengti dar du susitikimus.
JAV savo pranešimo apie D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybas kol kas nepaskelbė.
CBS naujienų tarnybos duomenimis, derybos Ovaliajame kabinete vyko už uždarų durų. Po jų bendra spaudos konferencija nebuvo surengta.
Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas tepasakė, kad „mūsų susitikimas buvo puikus.“
Į žurnalistų klausimus, be kita ko apie Taivaną, jis neatsakė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prieš derybas Baltuosiuose rūmuose Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų vengti konfliktų ir konfrontacijos, o abiejų šalių santykiai turėtų būti panašesni į lenktynes, o ne į susidūrimą, po kurio viena pusė laimi, o kita pralaimi.
Rusiją sudrebino dronų ataka: sprogimai griaudėjo keliuose regionuose
Naktį į rugsėjo 25-ąją bepiločiai orlaiviai atakavo iš karto kelis Rusijos regionus – sprogimai griaudėjo Sočio, Voronežo, Uljanovsko ir Permės apylinkėse. Smūgių taikiniais tapo naftos perdirbimo gamyklos ir įmonė, priklausanti koncernui „Almaz-Antey“.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi situaciją stebinčiais „Telegram“ kanalais.
Sočio apylinkėse, Krasnodaro krašte, griaudėjo sprogimai. OSINT bendruomenės vertinimu, taip pat yra didelė tikimybė, kad Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje. Paskutinį kartą ši gamykla buvo atakuota gegužės 31 dieną.
Vietos gyventojai praneša apie Voroneže veikiančią oro gynybą ir griaudėjančius sprogimus. Liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip veikia oro gynybos sistemos.
Vietos gyventojų teigimu, atakos taikiniu tapo gamykla „Iskra“. Akcinė bendrovė „NPP Zavod Iskra“ gamina elektroninius komponentus, skirtus radioelektroninei įrangai, kompiuterinei technikai ir ryšio priemonėms. Įmonė priklauso koncernui „Almaz-Antey“.
Vietos gyventojai taip pat praneša apie ataką prieš Permės naftos perdirbimo gamyklą (PNOS).
Primename, kad tą pačią naktį okupuotame Luhanske kilo gaisras prekybos centre „Strojcentr“, kuris, OSINT bendruomenės duomenimis, buvo naudojamas kaip Rusijos kariuomenės logistikos centras.
Be to, praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė dar dviem naftos bazėms Rusijoje – didžiausiuose Pietų federalinės apygardos regionuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putinas prakalbo apie derybas su Ukraina ir „rusakalbių teises“ Baltijos šalyse
Sankt Peterburge prieš prasidedant tarptautiniam jungtinių kultūrų forumui Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas žurnalistams pareiškė, kad Rusija „buvo pasirengusi atnaujinti ryšius su Ukraina“, bet tada Kyjivas surengė ataką Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat nepraleido progos apkaltinti Europos pareigūnų „įtampos kurstymu“.
„Rusija buvo pasirengusi atnaujinti ryšius su Ukraina po rinkimų į Valstybės Dūmą, tačiau rinkimų dienomis Kyjivas vykdė masinius smūgius Rusijos Federacijos teritorijoje“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja V. Putiną.
„Atsižvelgdama į Kyjivo veiksmus, Rusija apsvarstys savo veiksmus ir spręs derybų atnaujinimo klausimą remdamasi savo interesais“, – pridūrė diktatorius.
„Rusijos atsakomieji veiksmai yra tokie niokojantys, kad Ukraina kelia klausimą dėl paliaubų ir stengiasi sustabdyti Rusijos smūgius“, – sakė V. Putinas.
Kaltinimai Europai ir „rusakalbių teisės“ Baltijos šalyse
Jis taip pat nepraleido progos pareikšti, kad „rusija nesiruošia karui su Europa, nes tam nėra pagrindo“.
„Kai kurie Europos atstovai kursto įtampą ir nori toliau naudoti Ukrainą kaip priemonę kovai su Rusija“, – sakė V. Putinas.
„Rusija ir toliau kovos už rusakalbių gyventojų teises Baltijos šalyse, tačiau tik tarptautinės teisės priemonėmis“, – pridūrė jis.