dronai

Šiuo metu greitai pasiekiamas priedangas turi 81 proc. šalies švietimo įstaigų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.  „Šiuo metu 81 proc. (švietimo įstaigų – ELTA) turi greitai pasiekiamas priedangas“, – penktadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.  „Matome, kad 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačioje įstaigoje (…), visai šalia mokyklos priedangą turi 21 proc. (įstaigų – ELTA), 12 proc.

Šią savaitę Rūdininkų poligone vyko tarptautinės  tiriamosios  pratybos „Vanguard 26“, kurių metu testuotos privačių gamintojų dronų ir oro balionų aptikimo bei naikinimo sistemos, praneša Lietuvos kariuomenė.  Skelbiama, jog mokymų tikslas buvo įvertinti kovos  prieš bepilotes oro sistemas – dronus kamikadzes ir oro balionus – vykdant oro erdvės gynybos ir sausumos operacijų užduotis.

Praėjusį mėnesį šalies institucijoms du kartus skirtingose apskrityse skelbus oro pavojų dėl dronų grėsmės, Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša inicijavusi pokyčius dėl greitesnio priedangų atvėrimo.  „Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius inicijavo pokyčius, kuriais bus sudaromos galimybės savivaldybėms panaudoti joms jau skirtą finansavimą iš Valstybės gynimo fondo lėšų nuotolinio valdymo spynų ir kitų techninių sprendinių įrengimui priedangose.

Rusijoje skundžiamasi, kad ukrainiečių dronai jau pataiko į lėktuvus net betoninėse slėptuvėse, kurios buvo statomos kelerius metus, rašo „Defence Express“. Analitikų teigimu, po virtinės sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos aerodromus 2024 m. Rusija pradėjo plataus masto gelžbetoninių slėptuvių taktinės aviacijos lėktuvams statybas fronto zonos bazėse ir okupuotame Kryme. Tokie statiniai turėjo apsaugoti lėktuvus nuo dronų smūgių ir balistinių ATACMS raketų su koviniais užtaisais.

Ukraina ruošia ekspertų komandas, kurios vyks į Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rumuniją, kad pasidalytų savo patirtimi reaguojant į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Latvijai, Lietuvai, Estijai ir Rumunijai – manau, kad dėl to susitarėme – mes paruošime ekspertus. Jie jau ruošiami. Yra numatytos datos, kada mūsų ekspertai ten atvyks ir pasidalys savo patirtimi, kaip tai darėme Artimuosiuose Rytuose.

Birželio 2 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktiems siūlymams. Juose numatoma kompensuoti tretiesiems asmenims padarytą žalą, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtai panaudoja karinę jėgą, pavyzdžiui, numušdami dronus. „Kai ateina laikas naikinti droną ar kitą skraidantį objektą, kariui neturi kilti dvejonių.

Estijos gynybos pajėgos (EDF) pranešė, kad trečiadienį jokie dronai šalies teritorijos nepasiekė, nors anksti ryte po Ukrainos atakų prieš Rusiją buvo paskelbti keli pavojaus signalai. Apie tai praneša estų transliuotojas ERR. Remiantis 4 val. 37 min. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbtu įspėjimu, galima oro grėsmė buvo kilusi Tartu, Jegevos, Viljandžio, Valgos, Pelvos ir Veru apskrityse. 6 val. 4 min.

Rusija pranešė, kad antradienio naktį virš savo teritorijos numušė šimtus dronų, įskaitant apie 60 virš Leningrado srities, Ukrainos atakos metu. Birželio 3-ąją Sankt Peterburge kaip tik prasideda didelis ekonomikos forumas, į kurį turėtų atvykti ir Vladimiras Putinas.

Rusai pradėjo maskuoti šarvuotąją techniką zebro raštu, siekdami suklaidinti Ukrainos dirbtiniu intelektu (DI) paremtus bepiločius orlaivius, medžiojančius logistikos objektus. Kaip rašo „The Telegraph“, iš „Telegram“ kanalų gautose nuotraukose matyti rusiški sunkvežimiai „KamAZ“, padengti juodai baltomis juostomis.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

Grasinimų Baltijos šalims iš Rusijos vis daugėja. Gyventojai prisimena karo Ukrainoje pradžią ir čia įžvelgia panašumų. Ekspertas primena, kodėl pagalba Ukrainai yra ypač svarbi Lietuvos saugumo ir taikos garantija. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Rusijos grasinimų intensyvėjimas Baltijos regione kelia nerimą. Gyventojai vis dažniau bando atrasti tam tikrų sąsajų ir įžvelgia panašumų su karo Ukrainoje pradžia. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada iš tiesų vertėtų sunerimti? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Į Aljanso rytines šalis pastaruoju metu vis įskrendant koviniams dronams, Ukrainos ministrė pirmininkė pabrėžia, kad tokių incidentų akivaizdoje bei kovoje su Rusijos skleidžiama propaganda svarbu, kad partneriai šiais klausimais bendrautų su Kyjivu. „Dėl Kaliningrado sudėtinga komentuoti, manau, jog matome Rusijos propagandos rezultatus Lietuvos teritorijoje. Šiandien apie tai kalbėjome.

Kaliningrado srities gyventojams praėjusią savaitę pirmą kartą sulaukus perspėjimų apie oro pavojų, premjerėInga Ruginienė tikina, jog bet kokia Kremliaus retorika apie tai, kad Lietuva ar kuri kita Baltijos valstybė galėjo suteikti leidimą Ukrainai naudoti savo oro erdvę bepiločių orlaivių atakoms, yra propaganda.  „Labai aiškiai ir atsakingai darėme pranešimą ir dar kartą kartoju – Baltijos valstybės niekada nesuteikė savo oro erdvės ir teritorijų dronų atakoms į taikinius Rusijoje.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra naujiena. Pasak jo, tai yra sąmoningas bandymas nukreipti dėmesį kitur. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Estijos pasienyje įrengti pirmieji stacionarūs dronų aptikimo ir stebėjimo įrenginiai. Jie įdiegti trijose atkarpose šalies pietryčiuose – tarp Luhamos sienos kirtimo punkto ir Estijos, Latvijos bei Rusijos sienų susikirtimo taško. Šiais metais tokios priemonės bus įrengtos ir ties likusia sausumos sienos atkarpa su Rusija, praneša Estijos transliuotojas ERR. „Pirmieji įrenginiai įdiegti ir veikia. Be abejo, tai tik pradžia – mes sukursime visą Estiją apimantį dronų tinklą.

Miuncheno oro uoste šeštadienį valandai buvo sustabdyti skrydžiai, nes danguje buvo pastebėti į dronus panašūs objektai, paskelbė Vokietijos policija ir oro uostas. Pasak policijos atstovo spaudai, du pilotai pranešė apie įtartiną incidentą netrukus po 9 valandos ryto, kai jie galimai pastebėjo dronus. „Suderinus su Vokietijos skrydžių valdymo centru, saugumo tarnybos nusprendė uždaryti kilimo ir tūpimo takus“, – sakė policijos atstovas spaudai.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos infrastruktūros objektus Rusijos Federacijos Rostovo ir Krasnodaro srityse, praneša naujienų agentūra „Unian“. Taganrogo mieste po sprogimų užsidegė kuro cisterna ir degalų rezervuaras. Socialinėje žiniasklaidoje rusai paskelbė, kad sprogimai buvo girdėti skirtinguose Taganrogo vietose. Vietiniai gyventojai teigė girdėję skrendančių dronų ir sprogimų garsus netoli uosto ir aviacijos gamyklos.

Gana trumpam paskelbtas oro pavojus dėl drono Lietuvai galėjo kainuoti 19 mln. eurų, o jei tokių dronų antskrydžių daugės, tai padarys didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistas skaičiuoja, kokią tiesioginę žalą patiriame net tada, kai dronas praskrenda niekur nenukritęs. Oro pavojaus metu visos įmonės privalo laikytis Vyriausybės nurodymų ir staiga stabdyti darbą, o visi darbuotojai turi skubėti į priedangas.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį patikino Rumunijos prezidentą dėl „visiško Aljanso solidarumo“ ir pasmerkė Rusiją dėl drono sudužimo su Ukraina besiribojančioje šalyje narėje. „Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems, – po pokalbio su prezidentu Nicusoru Danu socialiniuose tinkluose rašė generalinis sekretorius. – Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.

Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo.

Prieš savaitę Lietuvoje nuaidėjo pirmasis oro pavojaus signalas per nepriklausomybės istoriją. Priežastis – galimai dronas, kurio tarnybos taip ir nerado. Ar vasarą tokių atvejų sulauksime daugiau? Manoma, kad dronai, skridę į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, buvo ukrainietiški. Pagrindinė Lietuvos politikų ir kariškių keliama versija, kad šie dronai – skrido į taikinius Rusijoje, bet paveikti elektroninės kovos priemonių arba techninių klaidų nukrypo nuo kurso.

Pirmieji oro pavojaus signalai daugelį gyventojų privertė iš naujo pažvelgti į rūsius ir sandėliukus. Juose ilgus metus kaupti baldai ir kiti daiktai dabar masiškai keliauja lauk. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkydami rūsius gyventojai dažnai daro vieną klaidą – senus čiužinius, lentynas, lovas, orkaites, kilimus ir kitas stambiagabarites atliekas palieka prie konteinerių.

Laikraštis „The Times“ aprašė, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš Lietuvą. Leidinio aprašomų pratybų scenarijuje įsivaizduojama, kad Rusija Lietuvą puola po serijos transatlantinių nesutarimų. Karines pratybas surengė buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai, o jas finansavo Europos gynybos dirbtinio intelekto įmonė „Helsing“. Kaip galėtų vykti Rusijos invazija į Lietuvą? Invazija galėtų vykti trimis kryptimis.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Lietuvos kariuomenėje kuriamas Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų (ANBO) vienetas tolimojo nuotolio dronų pajėgumams vystyti. Šio junginio pagrindiniai tikslai kariuomenės atstovams, politikams, žiniasklaidai trečiadienį buvo pristatyti Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje. Pasak kariuomenės, tai yra dvejų metų darbo pasekmė, nuo 2024-ųjų Lietuvos kariuomenėje pradėjus kurti dronų mokymo pajėgumus. Naujuoju vienetu šie pajėgumai yra centralizuojami.

Lietuvoje suveikus oro pavojaus signalui, pamatėme spragų – kai kur buvo užrakintos priedangos, gyventojai taip pat klausė, kodėl Vilniuje nesuveikė sirenos, kai kurie į telefoną negavo pranešimų? Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atsto...

Vyriausybė trečiadienį nutarė savivaldybėms skirti dar 152 mln. eurų iš Regionų plėtros programos. Lėšos skirtos civilinei saugai, vandenviečių apsaugai, būsto prieinamumui regionuose. Anot Vidaus reikalų ministerijos, siūlymas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos vidurio peržiūros antrąjį pakeitimą, kuriame perskirstomos lėšos naujoms investavimo kryptims.

Vos per savaitę laiko Lietuvoje nugriaudėjo dvi svarbios žinios – trečiadienį pirmą kartą gyventojai sulaukė raudonos kategorijos pranešimų apie oro pavojų, o penktadienį buvo paskelbta žinia apie nutekintus Registrų centro duomenis.

Latviams jau turint akustinius radarus ir diegiant dronų perėmėjus, kol Lietuvoje visa reikiama įranga dar tik testuojama, premjerė Inga Ruginienė sako, jog Lietuvos sistemos yra labiau pažengusios. Jai antrina ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kuris sako, jog testavimas skirtas tinkamai išnaudoti gynybos biudžetą. „Praktika parodė, kad mūsų sistemos yra tobulesnės ir geresnės. Mes iš tikrųjų dėl saugumo kartu su Estija žengiame gerą žingsnį į priekį nei Latvija.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Abu šiais metais Lietuvos teritorijoje nukritę ir rasti bepiločiai orlaiviai priklausė Ukrainai, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Abu 2026 m. Lietuvoje nukritę koviniai dronai buvo Ukrainos ir jų tikslas – taikiniai Rusijoje“, – Eltai siųstame atsakyme antradienį nurodė KAM. „Labiausiai tikėtina jų nukrypimo priežastis – Rusijos radioelektroninė kovos priemonių poveikis. Rastų dronų tyrimas tęsiamas vertinant kitas galimas priežastis“, – pridūrė institucija.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame bus aptarta oro gynyba. Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, bus apžvelgta dronų įskridimų į Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvę sukelta saugumo situacija Lietuvoje ir regione, aptartas integruotos oro erdvės gynybos sistemos tolesnis diegimas. Lietuvoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai į šalies teritoriją įskrenda kariniai dronai.

Europos Komijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad pagal europinės lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) sutartis Baltijos šalims iš viso bus suteiktas 12 mlrd. eurų finansavimas, likusias sutartis su Latvija ir Estija Komisija yra pasiruošusi sudaryti bet kuriuo metu. „Be reikšmingų nacionalinių pastangų (gynybos finansavimui – ELTA), Baltijos šalys sulauks 12 mlrd. eurų finansavimo per SAFE programą.

Pastaruoju metu fiksuojami dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti demokratines visuomenes, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula Von der Leyen.  „Tai yra nauja tikrovė 2026 m. rytiniame Europos Sąjungos pasienyje. Šiandien tai (vyksta – ELTA) čia, rytoj – kur nors kitur palei Europos rytinį pasienį“, – Prezidentūroje kalbėjo Vilniuje viešinti U. Von der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dažnėjant Baltijos valstybių oro erdvės pažeidimams, iš Europos Sąjungos tikimasi ne tik solidarumo žinučių, bet ir konkrečių veiksmų. Taip jis kalbėjo po antradienį Vilniuje vykusio Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimo.

Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vienuolika kartų kilo patruliuoti ties Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos siena su Rusija ir Baltarusija bei vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jos duomenimis, gegužės 19 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido patruliavimui ties rytine Latvijos siena.

Lietuvos oro uostų (LTOU) valdomame Palangos oro uoste įdiegta bepiločių orlaivių – dronų – aptikimo sistema, antradienį pranešė LTOU.   Tokia pat sistema netrukus pradės veikti Kauno bei Vilniaus oro uostuose. „Bepiločiai orlaiviai kelia naujos kartos grėsmę aviacijos saugai ir saugumui.

Lietuva svarstys įsigyti Izraelio įmonės „Elbit Systems“ dronų ir kitų objektų aptikimo sistemą žemutinėje – iki 3 km aukščio – oro erdvėje, kurią bendrovės atstovai antradienį pristatė Juragiuose, Kauno rajone. Demonstracijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, krašto apsaugos sistemos atstovai.

Kauno rajone, Juragiuose, ir Palangos oro uoste antradienį bus išbandytos bepiločių orlaivių aptikimo sistemos. Kauno rajone bus pristatyta Izraelio kompanijos „Elbit Systems“ gaminama žemutinės oro erdvės kontrolės (dronų detekcijos) sistema.

Į ežerą Latvijoje nukritęs ir sprogęs karinis dronas sukėlė skirtingas vietinių reakcijas. Vieni sunerimo dėl savo saugumo, tačiau kai kurie žvejai patys ėmė rinkti bepiločio nuolaužas ir jas mėtyti, nors griežtai perspėjama to nedaryti. Tuo metu Lietuvos kariuomenė nutraukė galbūt įskridusių dronų paieškas Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai su Europos Komisijos vadove Vilniuje antradienį aptars padažnėjusius dronų incidentus. Sostinėje susitikę Gitanas Nausėda, Edgaras Rinkevičius, Alaras Karisas ir Ursula von der Leyen aptars regiono saugumo situaciją, oro erdvės stebėsenos ir gynybos stiprinimą bei antidroninių pajėgumų plėtrą NATO rytiniame flange, Europos gynybos pramonės stiprinimą, pirmadienį pranešė Prezidentūra.

Dronai virš galvos Lietuvoje – nauja realybė. Lietuvos premjerė sako, kad karas yra arčiau nei bet kada. Kaip tai atsilieps mums, mūsų ekonomikai ir kas bus toliau? Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

„The Telegraph“ skelbia, kad Rusija pasitelkia GPS trikdžius ir klastoja signalus, kad Kyjivo dronus nukreiptų į NATO oro erdvę. Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dronų incidentų. Lietuvoje oro pavojus dėl į šalį galimai įskridusių dronų buvo paskelbtas du kartus.

Užrakintos priedangos ir klausimai, kur bėgti išgirdus sirenas – su tuo lietuviai susidūrė per neseniai vykusias pratybas. Reaguojant į gyventojų nežinią, praėjusią savaitę startavo nauja ištisą parą veikianti linija 1856, skirta ekstremalių situacijų ir civilinės saugos klausimams. Ką atskleidė pirmieji skambučiai? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė.

Galimai į Lietuvą įskridęs dronas apnuogino saugumo ir komunikacijos spragas. Ekspertai įspėja, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi aptikti bei neutralizuoti mažų dronų, o tokie incidentai gali būti išnaudojami panikai kurstyti. Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvyksta į Lietuvą, skelbia „Politico“. Vizitas – po dronų incidentų Baltijos šalyse. U. von der Leyen į Lietuvą atvykti turėtų antradienį. Į Lietuvą atvyksta Ursula von der Leyen Leidinio šaltinių duomenimis, EK vadovė susitiks su Baltijos šalių ir jų vyriausybių vadovais. Praeitą savaitę Lietuvoje du kartus skelbtas oro pavojus, pranešta apie šalies oro erdvę pažeidusius dronus. Tiek dalis civilių, tiek šalies vadovai ėjo į priedangas.

Rusijai iš esmės nepavyko suversti kaltę dėl dronų incidentų Baltijos šalyse Ukrainai ir taip atmušti jų paramą ukrainiečiams. Nepaisant to, kad į Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę įskrenda dronai, sąjungininkai laikosi tvirtai, pastebi „Politico“. Rusija bando dronų incidentus Baltijos šalyse paversti politine krize tarp Ukrainos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Tačiau kol kas rusams nepavyko.