dronai

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ragina mokyklų bendruomenes peržiūrėti algoritmus, kaip elgtis per krizinę situaciją. Taip ji kalbėjo po Nacionalinės švietimo agentūros organizuoto nuotolinio pasitarimo su savivaldybių švietimo skyrių ir ugdymo įstaigų vadovais, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos teigimu, susitikime dar kartą aptarta, kaip ugdymo įstaigos turėtų elgtis krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu.

Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.

Po ketvirtadienį paskelbto oro pavojaus sutrikus mobiliosios programėlės LT72 veiklai, problema, susijusi su serverio paslaugomis, išspręsta – paslaugų teikėjas padvigubino resursus, todėl dėl išaugusio vartotojų srauto trikdžių ateityje neturėtų kilti. „Šiuo metu problema, susijusi su serverio paslaugomis, yra išspręsta. Paslaugos teikėjas, teikiantis serverio paslaugas, savo resursus padvigubino.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Estija, reaguodama į augančias saugumo grėsmes, reikšmingai didina investicijas į gynybą – jau artimiausiais metais šalies išlaidos šiai sričiai viršys 5 proc. BVP. Kaip pabrėžia gynybos ekspertas, daug dėmesio skiriama oro gynybos stiprinimui, kovai su dronais, šaudmenų atsargoms bei glaudesniam Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui.

Tęsiantis Lietuvos erdvę pažeidžiančių dronų incidentams, Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Antanas Matutis sako, kad nepaprastoji padėtis suteiktų kariuomenei daugiau įgaliojimų tvarkantis su šia problema. Visgi, pabrėžia jis, toks įvestas statusas apribotų visuomenės laisvę, todėl reikia ieškoti teisingos pusiausvyros.

Šią savaitę skirtingose šalies vietose tarnyboms du kartus skelbus oro pavojų, viešojoje erdvėje pradėtas aptarinėti gyventojams prieinamų priedangų trūkumas. Paaiškėjus, kad kai kuriose švietimo įstaigose, kurios yra įtrauktos į priedangų žemėlapius, saugiose patalpose netelpa ne tik aplink gyvenantys žmonės, bet ir ugdytiniai, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tikina – tokios įstaigos pirmiausia privalo pasirūpinti vaikų saugumu.

Po trečiadienį paskelbto oro pavojaus kai kuriuose Lietuvos regionuose reakcija į situaciją buvo pakankamai gera, mano Nacionalinis krizių ir valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Vis dėlto, didžiausia identifikuota problema – mokyklų reakcija ir veiksmai, paskelbus apie oro pavojų. „Buvo, aš manau, pakankamai geras reagavimas. Institucijos, kurios turi savo planus, pasitikrino, ar jie veikia. Žmonės buvo palydėti į priedangas.

Baltijos šalyse dažnėjant bepiločių orlaivių incidentams, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina nuo politinio solidarumo pereiti prie karinio ir NATO rytinėse narėse dislokuoti daugiau oro gynybos pajėgumų. „Nuo politinio solidarumo (reikia – BNS) pereiti prie karinio solidarumo ir prie papildomo pajėgų dislokavimo regione. Turime ne vieną jau vykstančią operaciją, kurią reikia sustiprinti ir išplėsti, ar tai būtų „Rytų sargyba“ (angl.

Dėl pasikartojančio dronų pavojaus incidentų Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Antanas Matutis sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų kariuomenei daugiau galių, tačiau kartu apribotų ir dalį visuomenės laisvių, todėl reikia ieškoti balanso.

Pasikartojantys oro pavojaus incidentai dėl dronų atskleidė sistemos spragas, kurios nėra tik techniniai nesklandumai ir privalo būti ištaisytos, sako socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius. „Dėkoju institucijoms, kariuomenei, pareigūnams, savivaldybėms ir visiems žmonėms, kurie tiek vakar, tiek šiandien elgėsi atsakingai. Tačiau kartu labai aiškiai sakau: spragos, kurios išryškėjo, negali būti nurašytos kaip techniniai nesklandumai.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Latvijos ir Estijos prezidentais aptarė pataruoju metu padažnėjusius incidentus Baltijos šalių oro erdvėje bei būtinybę stiprinti NATO rytinio flango oro gynybos ir antidroninius pajėgumus. Pasak Prezidentūros, Lietuvos iniciatyva nuotoliu surengtame pokalbyje valstybių vadovai taip pat aptarė Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš Baltijos šalis bei kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimą.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius apkaltino Kremlių taikant bauginimo taktiką prieš Baltijos šalis, siekiant patikrinti jų įsipareigojimą remti Ukrainą, praneša „Ukrinform“. Reaguodamas į didėjančią Rusijos retorikos eskalaciją, A. Kubilius, anksčiau ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad Maskva „tampa nervinga ir.

Daliai opozicijos kritikuojant krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, jog šis dalyvavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstyme Seime, kol Utenos apskrityje paskelbtas oro pavojus, pats ministras teigia, jog dalį laiko turi skirti ir darbui parlamente. Visgi jis akcentuoja, kad paskelbus apie oro atakų pavojų jis prioritetus persidėliojo ir iškeliavo dirbti į ministeriją. „Aš esu ir Seimo narys, tad mano pareiga yra bent dalį laiko skirti ir Seimui.

Dzūkijoje Karo policija toliau ieško nukritusio karinio bepiločio. Pareigūnai žvalgo apylinkes, apklausia vietos gyventojus, ar jie ką nors vakar matė, ar girdėjo praskrendantį droną. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtina, kad drono paieškas apsunkina miškingi ir pelkėti plotai. Varėnos vicemeras juokauja – jeigu drono neras kariai, jį vis tiek po kurio laiko suras grybautojai.

Ketvirtadienio dieną paskelbus apie Lietuvos oro erdvę galimai kirtusius 2 dronus, socialiniuose tinkluose Lietuvos kariuomenė išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad tokie incidentai – mūsų valstybės buitis, kurios pašonėje vyksta karas. „Jokių lagaminų krautis nereikia. Tai – buitis valstybių, kurios gyvena karo pašonėje. Tik Lietuvai, skirtingai nuo Estijos, Latvijos, Lenkijos ar Rumunijos, tokie įspėjimai vis dar yra pirmieji kartai.

Po Lietuvos kariuomenės pranešimo apie atšauktą pavojų, prekybos tinklas „Maxima“ akuria laikinai sustabdytą veiklą 18 parduotuvių Visagino, Molėtų, Ukmergės, Zarasų, Švenčionių, Anykščių bei Utenos rajonuose.  „Oro pavojus Lietuvoje yra atšauktas. Visos „Maximos“ parduotuvės Visagino, Molėtų, Ukmergės, Zarasų, Švenčionių, Anykščių ir Utenos rajonuose atnaujina veiklą“, – rašoma pranešime.  Parduotuvių veikla buvo laikinai sustabdyta Utenos apskrityje paskelbus oro pavojų dėl drono.

Utenos rajone sumažėjus grėsmės lygiui, po daugiau nei pusvalandžio pertraukos atkuriamas traukinių eismas šioje apskrityje, praneša bendrovė „LTG Link“. „Utenos apskrityje sušvelninus įspėjimą dėl oro pavojaus, traukinių eismas atkuriamas. Iš viso paveikta apie 180 keleivių. Numatomas apie 50 min. dalies traukinių vėlavimas“, – teigiama pranešime Nurodoma, jog paskelbus oro pavojų Utenos rajone, du traukiniai buvo sustabdyti Dūkštų stotyje, keleiviai evakuoti į saugią vietą.

Utenos rajono gyventojams ketvirtadienį sulaukus įspėjimo dėl drono pavojaus, Seimo pirmininkas sako, jog reikia tobulinti informacijos pateikimą. „Aš manau, kad mums reikia tikslinti, žiūrėti ir gerinti tą informaciją, kurią pateikiame. Tai yra santykinai naujas dalykas Lietuvoje“, – žurnalistams Seime sakė jis. Kaip informavo Nacionalinis krizių valdymo centras, paskelbtas raudonos kategorijos oro pavojus.

Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sako, kad ketvirtadienio pavakarę dėl oro pavojaus buvo įjungtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei savivaldybės sirenos. Pasak jo, gyventojai vyksta į priedangas.  „Gyventojai eina į priedangas, darželiuose esantys vaikai vedami į saugias vietas, Jeigu atvyko tėvai, jie turi būti kartu. Man siunčia nuotraukas, matyti, kad priedangose prisirinko nemažai žmonių“, – Eltai sakė Birštone šiuo metu esantis M. Kaukėnas.

Rusijos užsienio žvalgyba paskelbė, kad Ukraina esą gali rengti dronų atakas iš Baltijos valstybių teritorijos, tačiau Latvija tokius kaltinimus kategoriškai atmeta. Apžvalgininkai įspėja, kad Rusijai nepavykstant laimėti karo Ukrainoje, jos dėmesys ir provokacijos gali krypti į Baltijos šalis.

Utenos apskrities gyventojams sulaukus įspėjimo dėl oro pavojaus krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog jį sukėlė galimai dronas. „Kiek pradinė informacija teigia, tai galimas dronas, panaši situacija, kaip buvo vakar“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė jis. Pasak ministro, mažai tikėtina, jog tai tas pats dronas, kuris ketvirtadienio rytą įskrido į Latvijos teritoriją. Daugiau apie oro pavojų Lietuvoje ir su juo susijusius įvykius skaitykite čia.

NATO turėtų ne įspėti apie pasekmes tuo atveju, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, o pateikti griežtą ultimatumą. Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas Andrejus Kramarovas. „O tos pasekmės turi būti neišvengiamos ne žodžiais, bet konkrečios. Tai reiškia, kad tai turėtų būti bent jau tai, jog visa Europa, nepriklausomai nuo to, ar jos šalys yra NATO narės, ar ne, beveik visos įsitraukia į karą Ukrainos pusėje.

Utenos apskrityje ketvirtadienį atšauktas oro erdvės pavojus, paskelbta baltoji kategorija, pranešė kariuomenė. „Atnaujinimas: Oro atakos įspėjimo statusas Utenos apskrityje ATŠAUKIAMAS (statusas - BALTA). NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę. Į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę“, – praneša kariuomenė.

Ketvirtadienio dieną atšauktas oro pavojus, institucijos praneša, kad Utenos apskrityje paskelbtas baltasis pavojaus lygis. „Atnaujinimas: Oro atakos įspėjimo statusas Utenos apskrityje ATŠAUKIAMAS (statusas - BALTA). NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę. Į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę“, – skelbia Lietuvos kariuomenė.

Vilniaus oro uoste (VNO) per trečiadienį paskelbtą oro pavojų buvusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kritikuoja darbuotojų pasirengimą bei faktą, jog oro uosto patalpose nėra įrengta priedanga. Anot jos, politikai netinkamai paskirsto priedangų įrengimui skirtas lėšas, todėl bendras šių saugumo objektų skaičius šalyje yra nepakankamas. „Šiandieninė situacija manau labai gerai praktiškai parodys realią priedangų situaciją, apie kurią pasisakėme savo audite.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Maskvai kaltinant Latviją, Estiją bei Lietuvą dėl tariamų priešiškų veiksmų, Europos Parlamento (EP) lyderiai griežtai smerkia tokią Kremliaus retoriką ir reiškia solidarumą su Baltijos šalimis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad ne visa kritinė infrastruktūra yra apsaugota antidroninėmis sistemomis, siekiama, kad kuo greičiau jas turėtų šalies oro uostai. „Mes su tuo dirbti pradėjome ne dabar, jau antri metai dirbame šiuo klausimu. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra įsidiegęs antidroninę sistemą, kuri gali fiksuoti dronus iki 30 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto, iki 300 metrų aukščio“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) 14:43 pranešė, kad ketvirtadienį ryte dėl iš Baltarusijos įskridusio drono paskelbtas pavojus Latvijos oro erdvėje baigėsi. NBS pabrėžia, kad kartu su NATO sąjungininkais nuolat stebi oro erdvę, jog prireikus galėtų nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę. Kartu prie rytinės sienos buvo sustiprinti oro gynybos pajėgumai, dislokuoti papildomi daliniai.

Trečiadienį ryte gavus pranešimus apie oro pavojų Lietuvoje ir nurodžius, kad gyventojai privalo slėptis priedangose, dalis liko sutrikę, ar oro pavojus tikrai yra realus, o tarp gyventojų netrūko panikos ir nerimo dėl užrakintų ar perpildytų priedangų. Ukrainoje buvęs politologas Alvydas Medalinskas išskyrė pagrindines priežastis, kodėl Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiems incidentams ir pasidalino, kokios praktikos tokiais atvejais yra taikomos Ukrainoje.

Ketvirtadienį, gegužės 21 dieną, Vilniuje bus surengtos civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo pratybos, kurių metu gyventojai gali pastebėti sustiprintą specialiųjų tarnybų aktyvumą. Kaip praneša Miesto gijos, pratybos vyks nuo 10 iki 12 valandos adresu Elektrinės gatvė 2. Perspėja vilniečius dėl pratybų Skelbiama, kad pratybų metu bus imituojamas incidentas su įvairiais ekstremalių situacijų elementais.

Dalyje Lietuvos dėl drono grėsmės trečiadienio rytą skelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda situaciją vadina gera pamoka, kurią privalu išmokti. „Aš manau, kad tai yra pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar galima būtų apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad dažnėjantys dronų incidentai Baltijos šalyse yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.  „Mes matome, kad dronų incidentai Estijoje, Latvijoje ir šiandien Lietuvoje intensyvėja. Tai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra eskalacija, apie kurią jis perspėjo dar prieš daugelį mėnesių. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį per spaudos konferenciją su Vengrijos premjeru; jį cituoja „Polsat News“. Be kita ko, spaudos konferencijoje buvo aptartas trečiadienį Lietuvoje įvykęs incidentas. Ryte ten dėl dronų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus: gyventojų paprašyta slėptis, o sostinės oro uosto eismas buvo sustabdytas.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai – pasinaudojo karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo persekioti sąjungininkų naikintuvai, tačiau jo aptikti danguje nepavyko.  Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos kariuomenė trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nauja žinute apie dienos įvykius. Trečiadienį į Lietuvą, tikėtina, buvo įskridęs dronas. Jo šiuo metu ieškoma. Daliai Lietuvos gyventojų buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, žmonėms buvo nurodyta keliauti į priedangas. Naujausia kariuomenės žinutė „Šiandien turėjome oro atakos įspėjimo atvejį, kuris nebuvo pratybos.

Trečiadienį Lietuvoje buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas dėl galimo bepiločio orlaivio (drono) patekimo į šalies oro erdvę. Vėliau kontaktas su objektu buvo prarastas, todėl organizuota tikėtinų vietovių patikra ir paieška galimo kritimo rajone. Šiuo metu paieška tęsiama vietoje.

Kariuomenės įspėjimas apie oro pavojų, galimą ataką sostinės gyventojus privertė mesti darbus ir ieškoti priedangos. Vieni pasimetė, nežinojo, kur slėptis, ignoravo perspėjimus, kiti tvarkingai suėjo į priedangas. Tiesa, ne visi bandymai patekti į jas buvo sėkmingi – dalis gyventojų skundėsi, kad jos tiesiog užrakintos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.  Žvėryno gimnazijos bendruomenė ruošėsi galimam drono ar kito ginklo smūgiui.

Penkiolika Baltijos šalių europarlamentarų trečiadienį oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vadovę Ursulą von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovę Kają Kallas, ragindami skubiai didinti paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl suaktyvėjusių Rusijos provokacijų ir į šalių erdvę įskrendančių karinių dronų.

Lietuvoje trečiadienį radarams fiksavus į šalį įskridusį droną, premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad karas yra daug arčiau nei bet kada. „Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, – žurnalistams po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė. – Karas yra daug arčiau nei bet kada.

Trečiadienį Lietuvos gyventojai dalyje šalies savivaldybių gavo pranešimus apie oro pavojų. Krašto apsaugos ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškina, ką reiškia skirtingi perspėjimai ir kaip reikėtų elgtis juos gavus Oro pavojaus perspėjimai yra trys: Tikėtinas oro pavojus (geltona), tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.

Šiandien, trečiadienio rytą, Lietuvoje buvo paskelbtas oro atakos pavojus dėl drono grėsmės. Vilniuje gyventojai viską metė ir suskubo į priedangas, požemines perėjas, rūsius ir panašiai. Ugdymo įstaigose, mokyklose ir darželiuose vaikai taip pat buvo išvesti į rūsius. Socialiniuose tinkluose netrūksta reakcijų po trečiadienio ryto įvykių, įrašu pasidalijo ir muzikos prodiuseris S. Stavickis-Stano.

Po Lietuvoje paskelbto oro pavojaus signalo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad tiesioginė atsakomybė dėl daugybės dronų įskridimų į Europos Sąjungos (ES) šalis tenka Rusijai ir Baltarusijai. „Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos valstybėms yra visiškai nepriimtini“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

 Nors visuomenės informavimo bei institucijų reagavimo algoritmai šalyje paskelbusoro atakos pavojų suveikė, didžiausią nerimą kelia ugdymo įstaigų reakcija, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Didžiausias nerimas, ką mes fiksavome bent jau šį rytą, tai dėl pačių mokyklų, kuomet buvo sutrikimas tam tikras, ką daryti“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo V. Vitkauskas.  „Instrukcijos neva sako, kad vaikus reikia išvesti į lauką, į stadioną.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Trečiadienį paskelbus oro pavojų, gyventojams nurodyta evakuotis iš pastatų, eiti į artimiausias priedangas. Vilniuje gyventojai viską metė ir suskubo į priedangas, požemines perėjas, rūsius ir panašiai, vis tik kilo chaosas – žmonės dalijasi, kad susidūrė su kliūtimis. Kai kuriems vilniečiams priedangos yra toli nuo namų ar darbo vietos. Naujienų portalui tv3.lt žmonės pasakoja, kad Vilniuje yra vietų, kur iki artimiausios priedangos – 1,7 kilometrai.

Tarnybos sako, kad įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo, todėl pateikiamos rekomendacijos. „Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.