dronai

Rumunija pirmadienį nurodė išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją, taip duodama „tvirtą atsaką“ į pasikartojančius atvejus, kuomet jos oro erdvę pažeidžia dronai. Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Rumunija praėjusios savaitės pabaigoje tris dienas iš eilės numušė po droną, o šalies gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie naują įsiveržimą. Rumunija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Lipajevą.

Rusija antrus metus iš eilės atšaukė savo karinio jūrų laivyno dienos paradą Sankt Peterburge, nes didėjantys Ukrainos tolimų smūgių pajėgumai kelia pavojų net ir stipriai ginamiems didiesiems šalies miestams. Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“. Dėl Ukrainos dronų grėsmės Rusija antrus metus iš eilės atšaukė karinio jūrų laivyno paradą Rusijoje Karinio jūrų laivyno diena yra valstybinė šventė, tradiciškai minima paskutinį liepos sekmadienį.

Rusija šiandien veikiausiai nėra pasirengusi atviram kariniam susidūrimui su NATO, tačiau tai nereiškia, kad Baltijos šalys gali atsipalaiduoti. Ekspertai perspėja – provokacijų, kibernetinių atakų ir bandymų sėti nepasitikėjimą institucijomis gali daugėti, todėl svarbiausia bus nepasiduoti panikai, išlaikyti vienybę ir stiprinti visuomenės, verslo bei valstybės atsparumą.

Lietuvos oro erdvę kertantys dronai, lėtai besikeičianti gynybos sistema ir vis dar neaiški atsakomybė tarp institucijų kelia vis daugiau klausimų dėl šalies pasirengimo naujo tipo grėsmėms. Saugumo ekspertai įspėja, kad vien didesnio gynybos biudžeto nepakaks – Lietuvai būtina greičiau diegti naujas technologijas, stiprinti oro gynybą ir pagaliau apsispręsti dėl visuotinio šaukimo.

Žvalgybos duomenys rodo, jog, dėl nesėkmių kariaujant prieš Ukrainą, Rusija gali surengti provokacijas prieš Lenkiją ir Baltijos regioną. Reaguojant į grėsmes, Lietuvoje pradėta stiprinti kritinė susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga. Kaip mes esame pasiruošę galimoms provokacijoms ir kokių veiksmų galime tikėtis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su saugumo ir gynybos ekspertu Giedrimu Jeglinsku ir asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovu Tomu Godliausku.

Rusijos verslininkai, prekiaujantys per elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, socialiniuose tinkluose skundžiasi milijoniniais nuostoliais po to, kai buvo suduoti smūgiai šios bendrovės sandėliams Pamaskvės Elektrostalėje ir Tambovo srities Kotovske.

Madjaras – tai šaukinys, tapęs Ukrainos dronų revoliucijos sinonimu. Už jo slepiasi Robertas Brovdi, užkarpatės gyventojas su vengriškomis šaknimis, kuris savo verslo patirtį pavertė galinga karine mašina, naikinančia priešo tiekimo grandines už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras vadovauja Bepiločių sistemų pajėgoms, o jo padalinys „Madjaro paukštyčiai“ (ukr.

Sėkmingi Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir infrastruktūrai gali kurti artėjančio lūžio įspūdį, tačiau Valerijus Zalužnas perspėja neapsigauti. Pasak buvusio Ukrainos kariuomenės vado, šis karas jau seniai nebėra greitų pergalių ir staigių manevrų kova – tai alinantis išsekimo karas, kuriame net menkiausias pasistūmėjimas kainuoja milžiniškus išteklius. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė apie 120 mln. eurų paramą Moldovos oro gynybai stiprinti, atsižvelgiant į dronų grėsmę dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Šia paramos priemone bus finansuojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė ES.

Suomijos ginkluotosios pajėgos liepos 10-osios rytą laikinai apribojo oro ir jūrų eismą Kotkos miesto, esančio Suomijos įlankos pakrantėje, rajone. Apie tai Suomijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialiniame tinkle „X“. Judėjimo apribojimai buvo įvesti dėl galimo bepiločių orlaivių įsiskverbimo į šalies oro erdvę. Oro ir jūrų eismo apribojimai įsigaliojo 4 val. ryto ir buvo panaikinti maždaug 5.25 val. vietos laiku.

Nauja naktis – ir nauji Ukrainos smūgiai Rusijai. Belgorode po raketų atakos liepsnoja dujų infrastruktūros objektas – miestas liko be elektros ir vandens. O Azovo jūroje ukrainiečių dronai pataikė iš karto į aštuonis Putino šešėlinio laivyno tanklaivius. Tuo metu Kyjive po masinės Rusijos atakos toliau auga aukų skaičius – žuvo mažiausiai 19 žmonių, apie 80 buvo sužeisti.

Druskininkų pasieniečiai naktį vienu kartu nutupdė keturis iš Baltarusijos įskridusius dronus su nelegalių rūkalų kroviniais. Iš viso buvo gabenama 5 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Pasak VSAT, penktadienio naktį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Jaskonių kaimo apylinkėse, esančiose netoli nuo sienos su Baltarusija, tamsoje išgirdo garsus, būdingus keliems skrendantiems bepiločiams orlaiviams.

Jaunos, gražios ir pavojingos. Taip būtų galima apibūdinti jaunas ukrainietes, kurios savo ramų gyvenimą Kyjive iškeitė į pavojų mūšio lauke. Savo šalį pasiryžusios ginti vos 20 metų sulaukusios merginos pasirinko būti dronų operatorėmis. Jaunystė – ne kliūtis ginti savo šalį ir esame pasiruošusios bet kam, – sako jaunosios kariškės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dianai – vos 21 metai.

Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad vasarą ar rudenį atkeliausiantys dronų interceptorių prototipai pirmiausia bus išbandyti, o didesni kiekiai bus užsakomi po to. „Mums tai yra prototipas ir kariuomenei tai yra prototipas, nes mes nenaudojame tokios ginkluotės. Mums reikia apmokyti savo karius ta ginkluote naudotis.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką daugiabučiame name Jegorjevske, esančiame maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, žuvo šešių mėnesių amžiaus kūdikis. A. Vorobjovas teigė, kad kūdikis mirė vežamas į ligoninę. Jo teigimu, Maskvos apylinkėse elektroninėmis priemonėmis buvo numušta arba neutralizuota 60 dronų, o Dubnoje, esančioje maždaug 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Kremlius vis dar mėgina rodyti tvirtumą, tačiau vis aiškiau matyti problemos. Karas grįžta į pačią Rusiją – per dronų atakas, degalų stygių, augantį visuomenės susierzinimą ir propagandos nebesugebėjimą įtikinti, kad „viskas vyksta pagal planą“. Kuo labiau režimas kartoja, kad nieko neatsitiko, tuo garsiau kyla klausimas: ar Putino Rusija jau įžengė į savo vėlyvojo sovietmečio fazę? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku...

Po įvykdytos ukrainiečių atakos užsidegė Taurijos šiluminė elektrinė ir dujų infrastruktūros objektai rusų laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Per Krymą nuvilnijusios dronų atakos išryškino besikeičiančią karo realybę – vis dažniau kalbama apie masines, koordinuotas ir vis sudėtingesnes atakas, kuriose dronai tampa vienu pagrindinių ginklų.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su dronų specialistu Arūnu Kumpiu.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Gynybos resursų agentūra lietuviško priešiškų bepiločių orlaivių sistemų perėmėjo drono kūrimui skirs apie 3 mln. eurų. Kaip teigiama pirmadienį išplatintame KAM pranešime, paskelbtos iniciatyvos tikslas – sukurti Lietuvoje vystomą ir gaminamą ekonomišką bei efektyvų dronų sistemos sprendimą, skirtą priešiškiems oro taikiniams aptikti, perimti ir neutralizuoti.

Rusijos kaltinimai Baltijos šalims ir į mūsų oro erdvę įskrendantys dronai gali būti ne šiaip sau sutapimai, sako kariuomenės vadas. Anot jo, akivaizdu, kad Kremlius turi tikslą ir strategiją, kodėl būtent dabar užsipuolė mūsų regioną. Drąsos jam suteikia ir amerikiečių noras bent kažkiek atsitraukti iš Europos. Kad saugumo situacija sudėtinga, kartoja ir Valstybės saugumo departamento vadovas ir mįslingai užsimena apie vykdomus tyrimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti dronams perimti skirtus bandomuosius interceptorių prototipus. Pasak jo, jeigu į šalies oro erdvę įskristų dar vienas bepilotis orlaivis, šios priemonės būtų panaudotos. „Dronai prieš dronus“ arba tie vadinami interceptoriai, kuriais galėtume perimti ir neutralizuoti įskrendančius objektus – daugiau eina kalba apie „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.

Birželio 18 d., ketvirtadienio rytą, dronai masiškai atakuoja Maskvą. Remiantis Rusijos „Telegram“ kanalais, rusai skundžiasi virš galvų skraidančiais dronais, sprogimų garsais ir gaisru naftos perdirbimo gamykloje. Nuo 4 val. ryto įvairiuose viešuose kanaluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti virš Maskvos ir Maskvos srities skrendantys dronai. Praėjus vos 40 minučių, Maskvos meras Sergejus Sobianinas pradėjo pranešinėti apie neva numuštus dronus, skridusius Rusijos sostinės link.

Lietuva pagamino pirmąsias šovinių partijas dronams naikinti. Giraitės ginkluotės gamykla, kurios dalininkė yra pati valstybė, demonstruoja specialius šovinius, kuriais galima lengviau numušti bepiločius orlaivius. Šovinius iš Lietuvos perka prancūzai, švedai bei kitų valstybių ginkluotosios pajėgos. Pasak Lietuvos gamintojų, karas Ukrainoje parodė, kad 80 procentų žmonių žūva būtent nuo dronų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Numušti ore skrendantį droną nėra paprasta užduotis.

 Lietuva ir Jungtinės Valstijos stiprins bendradarbiavimą dronų ir kovos su dronais sistemų srityje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad antradienį KAM ir JAV karo departamentas Paryžiuje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo dronų ir kovos su dronais sistemų srityje. Planuojama, kad praktinis šalių bendradarbiavimas apims dronų ir kovos su dronais sistemų vystymą. Prie šios iniciatyvos jungiasi 17 šalių.

Latvijoje praėjusį sekmadienį rastos, kaip manoma, NATO naikintuvo Rėzeknės savivaldybėje birželio 8-ąją numušto drono nuolaužos. Naujienų agentūros LETA duomenimis, nacionalinės ginkluotosios pajėgos šiuo metu jas analizuoja. Remiantis LETA gauta informacija, dėl birželio 8-ąją Rėzeknės savivaldybėje įvykusio drono incidento pradėtas baudžiamasis procesas, o tyrimą atlieka Valstybės saugumo tarnyba.

Pirmadienio rytą finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, kartu su AB „Giraitės ginkluotės gamyklos“ vadovu Mindaugu Kurausku pristatė Lietuvoje pradėtus gaminti antidroninius šovinius, skirtus kovoti su bepiločiais orlaiviais.  Spaudos konferencijoje M. Kurauskas šnekėjo, kad antidroninių šovinių prototipai buvo išbandyti gruodžio mėnesį, o vasario mėnesį jie taip pat buvo išbandyti ir su tikrais dronais poligone.

Europoje iškelta „dronų sienos“ idėja Briuselio koridoriuose po truputį blėsta. Pripažįstama, kad tokia sąvoka buvo geras rinkodaros ėjimas, tačiau dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo kyla klausimų.

Kariuomenės vadas sako, kad netrukus Vilnius ir jo gyventojai bus gerokai geriau apsaugoti nuo dronų grėsmės. Lietuvos kariai jau dabar mokosi dirbti su naujai gauta NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, o, anot kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro, gali būti, kad ši sistema bus dislokuota taip, jog saugotų sostinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tiesa, tai reikštų, kad į keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius dronus būtų taikomasi raketomis, kurių vertė siekia milijonus.

Lietuvos krepšinio bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidamas 94-uosius metus mirė legendinis treneris Vladas Garastas. Jungtinę Karalystę krečia smurtas – Šiaurės Airijos Belfasto centre vidurį gatvės migrantas peiliu pjaustė veidą 40-mečiam airiui. Prieš atskubant policijai, nusikaltėlį puolė tramdyti praeiviai. Žiaurus nusikaltimas netrukus išprovokavo masines riaušes visame mieste.

Du į Rygą skridę lėktuvai antradienio vakarą buvo nukreipti į Talino oro uostą, trečiadienį pranešė Latvijos radijo portalas. Keleiviai šia informacija pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau atitinkama diskusija, pasak portalo, vėliau buvo ištrinta. Valstybinės oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonės „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS) atstovas portalui paaiškino, kad skrydžiai buvo nukreipti dėl pranešimų apie pastebėtą droną, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta.

Ukrainos pozicijos fronte yra „stiprios“, tačiau reikia dar didesnio spaudimo Rusijai, kad ji grįžtų prie taikos derybų stalo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat pakomentavo incidentus Baltijos šalių oro erdvėje. Kalbėdamas Estijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių lyderių susitikime, V. Zelenskis teigė, kad Rusija mūšio lauke kiekvieną mėnesį patiria daugiau nei 30 tūkst. nuostolių.

Iš Šiaulių pakilę NATO naikintuvai Latvijoje numušė karinį droną. Į Latvijos oro erdvę jis įskrido ryte, kelių regionų gyventojams buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, raginantys skubėti į priedangas. Į orą pakilę prancūzų pilotai su naikintuvais „Rafale“ bepilotį aptiko ir numušė.  Vėliau Latvija paskelbė ir apie antrą bepilotį, tačiau jis nebuvo surastas. Naktį vienas dronas nukrito ir sprogo Moldovos teritorijoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Novorosijską atakavo dronai, skelbia UNIAN. Pranešama kad kilo gaisras naftos bazės „Grusovaja“ teritorijoje. „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad vietos gyventojai pranešė bent apie 50 smūgių, mieste kilusį gaisrą. Nerami naktis Rusijoje „Grusovaja“ yra naftos perkrovimo bazė, esanti maždaug 12 km nuo Novorosijsko, Rusijos Krasnodaro krašte.

 Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai pastarąją savaitę prie šalies oro uostų fiksavo šešis neautorizuotus dronų skrydžius, jų pilotų atžvilgiu pradedamos administracinės teisenos. Kaip savo „Facebook“ puslapyje penktadienį pranešė VST, vienas toks skrydis buvo užfiksuotas gegužės 29-osios popietę netoli Kauno oro uosto. Sulaikytas Lietuvos pilietis paaiškino, kad droną naudojo darbo reikmėms – saulės elektrinės įrangos apžiūrai.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad daliai mokyklų pačioms trūksta vietos priedangose, o jos yra įpareigotos įsileisti aplinkinius gyventojus. Jo teigimu, būtina peržiūrėti realią situaciją, kiek iš tiesų vietų priedangose turi švietimo įstaigos. „Prašau mokyklų vadovų vardu įpareigoti Lietuvoje civilinės saugos pareigūnus, tegul peržiūri skaičius, nes skaičiai priedangų.

Šiuo metu greitai pasiekiamas priedangas turi 81 proc. šalies švietimo įstaigų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.  „Šiuo metu 81 proc. (švietimo įstaigų – ELTA) turi greitai pasiekiamas priedangas“, – penktadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.  „Matome, kad 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačioje įstaigoje (…), visai šalia mokyklos priedangą turi 21 proc. (įstaigų – ELTA), 12 proc.

Šią savaitę Rūdininkų poligone vyko tarptautinės  tiriamosios  pratybos „Vanguard 26“, kurių metu testuotos privačių gamintojų dronų ir oro balionų aptikimo bei naikinimo sistemos, praneša Lietuvos kariuomenė.  Skelbiama, jog mokymų tikslas buvo įvertinti kovos  prieš bepilotes oro sistemas – dronus kamikadzes ir oro balionus – vykdant oro erdvės gynybos ir sausumos operacijų užduotis.

Praėjusį mėnesį šalies institucijoms du kartus skirtingose apskrityse skelbus oro pavojų dėl dronų grėsmės, Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša inicijavusi pokyčius dėl greitesnio priedangų atvėrimo.  „Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius inicijavo pokyčius, kuriais bus sudaromos galimybės savivaldybėms panaudoti joms jau skirtą finansavimą iš Valstybės gynimo fondo lėšų nuotolinio valdymo spynų ir kitų techninių sprendinių įrengimui priedangose.

Rusijoje skundžiamasi, kad ukrainiečių dronai jau pataiko į lėktuvus net betoninėse slėptuvėse, kurios buvo statomos kelerius metus, rašo „Defence Express“. Analitikų teigimu, po virtinės sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos aerodromus 2024 m. Rusija pradėjo plataus masto gelžbetoninių slėptuvių taktinės aviacijos lėktuvams statybas fronto zonos bazėse ir okupuotame Kryme. Tokie statiniai turėjo apsaugoti lėktuvus nuo dronų smūgių ir balistinių ATACMS raketų su koviniais užtaisais.

Ukraina ruošia ekspertų komandas, kurios vyks į Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rumuniją, kad pasidalytų savo patirtimi reaguojant į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Latvijai, Lietuvai, Estijai ir Rumunijai – manau, kad dėl to susitarėme – mes paruošime ekspertus. Jie jau ruošiami. Yra numatytos datos, kada mūsų ekspertai ten atvyks ir pasidalys savo patirtimi, kaip tai darėme Artimuosiuose Rytuose.

Birželio 2 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktiems siūlymams. Juose numatoma kompensuoti tretiesiems asmenims padarytą žalą, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtai panaudoja karinę jėgą, pavyzdžiui, numušdami dronus. „Kai ateina laikas naikinti droną ar kitą skraidantį objektą, kariui neturi kilti dvejonių.

Estijos gynybos pajėgos (EDF) pranešė, kad trečiadienį jokie dronai šalies teritorijos nepasiekė, nors anksti ryte po Ukrainos atakų prieš Rusiją buvo paskelbti keli pavojaus signalai. Apie tai praneša estų transliuotojas ERR. Remiantis 4 val. 37 min. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbtu įspėjimu, galima oro grėsmė buvo kilusi Tartu, Jegevos, Viljandžio, Valgos, Pelvos ir Veru apskrityse. 6 val. 4 min.

Rusija pranešė, kad antradienio naktį virš savo teritorijos numušė šimtus dronų, įskaitant apie 60 virš Leningrado srities, Ukrainos atakos metu. Birželio 3-ąją Sankt Peterburge kaip tik prasideda didelis ekonomikos forumas, į kurį turėtų atvykti ir Vladimiras Putinas.

Rusai pradėjo maskuoti šarvuotąją techniką zebro raštu, siekdami suklaidinti Ukrainos dirbtiniu intelektu (DI) paremtus bepiločius orlaivius, medžiojančius logistikos objektus. Kaip rašo „The Telegraph“, iš „Telegram“ kanalų gautose nuotraukose matyti rusiški sunkvežimiai „KamAZ“, padengti juodai baltomis juostomis.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

Grasinimų Baltijos šalims iš Rusijos vis daugėja. Gyventojai prisimena karo Ukrainoje pradžią ir čia įžvelgia panašumų. Ekspertas primena, kodėl pagalba Ukrainai yra ypač svarbi Lietuvos saugumo ir taikos garantija. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Rusijos grasinimų intensyvėjimas Baltijos regione kelia nerimą. Gyventojai vis dažniau bando atrasti tam tikrų sąsajų ir įžvelgia panašumų su karo Ukrainoje pradžia. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada iš tiesų vertėtų sunerimti? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Į Aljanso rytines šalis pastaruoju metu vis įskrendant koviniams dronams, Ukrainos ministrė pirmininkė pabrėžia, kad tokių incidentų akivaizdoje bei kovoje su Rusijos skleidžiama propaganda svarbu, kad partneriai šiais klausimais bendrautų su Kyjivu. „Dėl Kaliningrado sudėtinga komentuoti, manau, jog matome Rusijos propagandos rezultatus Lietuvos teritorijoje. Šiandien apie tai kalbėjome.

Kaliningrado srities gyventojams praėjusią savaitę pirmą kartą sulaukus perspėjimų apie oro pavojų, premjerėInga Ruginienė tikina, jog bet kokia Kremliaus retorika apie tai, kad Lietuva ar kuri kita Baltijos valstybė galėjo suteikti leidimą Ukrainai naudoti savo oro erdvę bepiločių orlaivių atakoms, yra propaganda.  „Labai aiškiai ir atsakingai darėme pranešimą ir dar kartą kartoju – Baltijos valstybės niekada nesuteikė savo oro erdvės ir teritorijų dronų atakoms į taikinius Rusijoje.