dronai

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Po Rusijos išpuolio Lenkijoje, kai šalyje apšaudant Ukrainą nukrito keliolika dronų, o vienas pataikė į gyvenamąjį namą – reakcijos ir raginimai Lietuvoje. Politikai ir ekspertai perspėja, kad kitą kartą Lenkijos ar Ukrainos vietoje galime būti mes, ir kritikuoja Europą dėl itin vangios reakcijos į Rusijos terorą.

Trečiadienio rytą kaimyninėje Lenkijoje įvyko daugelio vadinamas precendento neturintis incidentas, kai po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos. Šiuo metu Prezidentūra jau paskelbė žinią, kad svarstoma aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Tai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodęs, kad jau vyksta konsultacijos su NATO valstybėmis.

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad rugsėjo pabaigoje susirinksianti Valstybės gynimo taryba turėtų priimti sprendimus dėl planuojamų lėšų gynybai perskirstymo, siekiant įsigyti gynybos nuo dronų priemones.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Lenkijos pareigūnų teigimu, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai du kartus pažeidė Lenkijos oro erdvę. Lenkijos generalinio štabo vadas generolas Wieslawas Kukula ketvirtadienį pažymėjo, kad situacija anksti ryte buvo „visiškai kontroliuojama“, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. „Dronai paliko Lenkijos teritoriją“, – sakė W. Kukula. „Pabrėžiu, kad jie buvo mūsų kontrolėje ir čia nepadarė jokios žalos“, – pridūrė jis.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Vakar Nausėdą gabenęs orlaivis negalėjo nutūpti dėl pastebėto drono, o prieš kelias savaites Vilniaus oro uoste stabdytas eismas dėl kitos skraidyklės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Rostovą prie Dono, skelbia „Moscow Times“. Užsidegė du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tai patvirtino vietos laikinasis gubernatorius Jurijus Slyjusaras. Anot jo, vienoje gatvėje apgadintas 19 aukštų namo fasadas ir stogas, kitoje – 25 aukštų namo fasadas ir butų langai. Rusija skelbia, kad nukentėjo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Viename iš namo butų esą buvo rastas nesprogęs šaudmuo, čia gyventojai buvo evakuoti.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.

Siekiant laiku užkardyti dronų keliamas grėsmes visuomenei ir nacionaliniam saugumui, siūloma leisti krašto apsaugos ministro sprendimu panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, jeigu skrydžiai vykdomi nesilaikant nustatytos tvarkos.

Trečiadienio naktį maždaug už 10 kilometrų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajūrio rezidencijos, vadinamos „Putino rūmais“, kilęs miško gaisras sekmadienį buvo užgesintas, praneša portalas „Meduza“. Krasnodaro gubernatorius Venjaminas Kondratjevas informavo, kad gaisrą keturias dienas tramdė daugiau nei 500 žmonių, jiems, be kita ko, talkino du sraigtasparniai Mi-8. Netoli Putino rūmų siautė gaisras Skelbiama, kad gaisras kilo rugpjūčio 28 d. rytą, kai netoli Krinicos kaimo suduž...

„Rosneft“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje, Kujbiševske, buvo sustabdytas darbas, skelbia „Reuters“. Darbas sustabdytas nuo rugpjūčio 28 d. po Ukrainos dronų atakų. Pasak šaltinių, per ataką buvo apgadinti abu pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai gamykloje. Be to, buvo apgadinti ir kai kurie antriniai naftos perdirbimo įrenginiai. Gamykloje ką tik padarytas remontas Šaltiniai sako, kad gamykla buvo vos pradėjusi dirbti. Joje nuo liepos 1-osios vyko didelis remontas.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“. Novokuibyševsko gamykla, esanti maždaug už 900 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, per metus pajėgi perdirbti 8,3 mln. tonų naftos. Skelbiama, kad rugpjūčio pradžioje ji sustabdė veiklą po to, kai buvo apgadinta Ukrainos dronų atakų metu.

Atsižvelgdamas į patirtį kare Ukrainoje, kur itin paplito bepiločių skraidyklių naudojimas, Taivanas per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti į 50 000 dronų, praneša „France 24“. Sprendimas priimtas susiduriant su augančiu Kinijos spaudimu, kuri šią salą laiko savo teritorija. Beveik dvejus metus taivanietis Chen Ting-Wei Ukrainos teritorinės gynybos tarptautinio legiono gretose kovojo prieš Rusijos kariuomenę.

Po Ukrainos dronų atakos Voronežo srityje stipriai sutriko traukinių eismas, rašo „Moscow Times“. Maskvos Paveleckio stotyje ėmė būriuotis žmonės, traukiniai vėluoja. Tvarkaraščiai rodo, kad vėluoja bent 50 traukinių. Kai kurie – net keturias valandas. Siekiant suvaldyti situaciją, trumpinamas traukinių stovėjimo laikas. Ukrainos dronai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį puolė Voronežo sritį.

Londono Hitrou tarptautiniame oro uoste gegužės mėnesį įvyko itin pavojingas incidentas, skelbia „The Sun“. Dronas vos nesusidūrė su keleiviniu lėktuvu „Airbus A320“. Skelbiama, kad lėktuvas buvo ką tik pakilęs. Pilotai pastebėjo droną Prieš pilotų langą pasirodė dronas, kuris praktiškai užstojo pilotams vaizdą. Dronas buvo maždaug trijų metrų ilgio. „Tiek kapitonas, tiek pirmasis pilotas pamatė virš galvų iš priešingos pusės praplaukiantį ryškiai baltą objektą.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja, jog Ukraina atsisakytų Donbaso, atsisakytų siekių įstoti į NATO, išliktų neutrali ir neleistų Vakarų kariams įvažiuoti į šalį, praneša „Reuters“, remdamiesi trimis šaltiniais Kremliuje. Agentūros duomenimis, jei Kyjivas su šiomis sąlygomis nesutiks, karas tęsis.

Latvijoje iki rugpjūčio 28 d. vyksta šalies ginkluotųjų pajėgų ir NATO Ryšių ir informacijos agentūros rengiamos karinės pratybos „Baltic Trust 25“, pranešė Latvijos gynybos ministerija.

Į Lietuvą įskridus sprogstamąjį užtaisą gabenusiam dronui iš Baltarusijos, už gynybos ir kosmoso politiką atsakingas Andrius Kubilius ragina stiprinti valstybės sienos apsaugą. Pasak jo, Lietuvos pasirengimas galimoms bepiločių orlaivių atakoms yra nepakankamas. „Mano įsitikinimu, mūsų pasirengimas gintis nuo dronų atakų, dronų spiečių atakų, net ir nuo pavienių dronų – kol kas tikrai nėra tame lygyje, kokį mes turėtume turėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Kubilius.

Ukrainos saugumo tarnybos dronai antrą kartą per savaitę atakavo „Shahed“ sandėlį Totorijoje, skelbia UNIAN. Sandėlis yra 1 300 km nuo Ukrainos. Jame saugomi patys dronai ir jiems skirti komponentai.

Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pradeda dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymo projektą, skirtą plačiajai visuomenei ir moksleiviams. Rugsėjį bus atidaryti pirmieji trys bepiločių orlaivių mokymų centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 metų visoje Lietuvoje veiks 9 centrai.

Suaktyvėję bepiločių orlaivių skrydžiai virš Lietuvos kelia klausimų – ar tai atsitiktinumas, ar iš anksto suplanuotas testas mūsų gynybos sistemoms? Ekspertai analizuoja atvirų šaltinių duomenis ir įspėja – artėjant karinėms pratyboms, tokių incidentų gali daugėti.

Rusijos dronai vis drąsiau kerta NATO oro erdvę – vienas neseniai nuskrido iki pat Vilniaus. Ekspertai įspėja, kad tokie incidentai – ne atsitiktinumas, o tiesioginis Aljanso ryžto išbandymas, vykstant karui Ukrainoje ir artėjant JAV žadamoms griežtoms sankcijoms Maskvai.

Kai atstumas nuo sienos iki sostinės tesiekia kelis dešimtis kilometrų, sprendimams lieka vos minutės. Lietuva susiduria su naujais iššūkiais – bepiločių orlaivių grėsmių aptikimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu išbandymu visai gynybos sistemai.

Nors politikai ir kariškiai kartoja, kad Lietuvos oro erdvė apsaugota ir ją, prireikus, gina net NATO sąjungininkai, tačiau istorijos su rusiškais dronais apnuogino ir spragas. Turime aklų zonų, kuomet radarai nemato skrendančių objektų, o galiausiai, neturime ir kuo numušti pavojingus dronus. Kol kas visas dėmesys buvo sutelktas į apsaugą nuo orlaivių ir raketų, tačiau to nepakanka mažiems, pigiems dronams numušinėti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

Ketvirtadienį Rusijos Penzos mieste griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Ukraina skelbia, kad jos dronai smogė radijo gamyklai. Vietos gubernatorius patvirtino, kad įvykdytas išpuolis prieš „vieną iš pramonės įmonių“. Sprogimai Rusijoje Sprogimai griaudėjo apie 1 val. nakties. Regione buvo paskelbtas oro pavojus. Netrukus pasirodė pranešimai apie gaisrą. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti virš galvos skrendantis dronas.

Rusija siekia patikrinti NATO reakciją į savo veiksmus, vykdydama įvairias hibridines atakas Vakarų šalyse. Tokį vertinimą išsakė karino ekspertas, karininkas Aleksandras Musijenka. „Anksčiau Rusija taikė taktiką, kai pažeisdavo Estijos oro erdvę, prisidengdama mokomaisiais skrydžiais... Dabar jie perėjo prie kito etapo. Pirmasis žingsnis – infrastruktūros naikinimas arba gadinimas.

Latvija ir toliau yra dronų gamybos lyderė, antradienį interviu Latvijos radijui sakė Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacijos („DAIF Latvija“) valdybos pirmininkė Elina Egle.  „Mes metais lenkiame daugelį kitų“, – sakė ji ir pridūrė, kad Latvija ir ateityje privalo išlaikyti šią lyderės poziciją.  Jos teigimu, šiuo metu karinis sektorius klesti, o po kurio laiko šie laimėjimai neabejotinai atsilieps ir visai ekonomikai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį rengia pasitarimą dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės. „Prezidentas su atsakingų institucijų vadovais aptars nacionalinio saugumo klausimus, pagrindinis – dronų keliamos grėsmės ir jų eliminavimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. Anot jo, per susitikimą turės būti pateikti konkretūs pasiūlymai ir sprendimai, kaip užtikrinti efektyvią Lietuvos oro erdvės apsaugą.

Į Lietuvą iš Baltarusijos patekęs nežinomas dronas išryškino grėsmes šalies oro erdvės saugumui. Ekspertai įspėja – be aiškios gynybos strategijos ore Lietuva lieka pažeidžiama naujo tipo grėsmėms. Ar tikrai esame pasiruošę apsiginti? Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Bepiločių kūrėjas, „Belyj oriol“ atakos dronų pajėgų vadas Valerijus Borovikas „Ukrainos radijui“ komentavo kovos su dronais ypatybes, bei atkreipė dėmesį, kad visiškai apsiginti nuo dronų išpuolių Rusijos kare prieš Ukrainą yra faktiškai neįmanoma. Anot jo, „pasaulis nebuvo pasirengęs tokiam dronų kiekiui“.  „Pabandykite numušti skraidantį droną, jei neturite tikslios fiksavimo ir sekimo sistemos.

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

  Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos valdžios institucijos sistemingai įtraukia vaikus į šalies karui Ukrainoje skirtų bepiločių orlaivių kūrimą ir bandymus, tuo tikslu organizuodamos nacionalinius konkursus, kurie prasideda nuo nekaltai atrodančių vaizdo žaidimų ir baigiasi tuo, kad gabiausius moksleivius pasamdo gynybos bendrovės, praneša „The Guardian“. Šie naujausi faktai, rodantys, kaip stipriai Rusijos vadovai įtraukia šalies jaunimą į karo veiksmus Ukrainoje, o „patriotinis“ ir ...

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimui Jeglinskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva turėtų išdrįsti numušti į šalies teritoriją įskridusius dronus ir taip pasiųsti aiškų signalą grėsmę keliančioms valstybėms. Tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi kiek kitokios pozicijos. Pasak krašto apsaugos ministro Karolio Aleksos, ginkluotė turėtų būti panaudota tik kaip pati paskutinė priemonė ir tik įvertinus, jog objektas kelia realią grėsmę.

Į Lietuvą įskridęs rusiškas bepilotis orlaivis kaip reikiant apnuogino oro gynybos spragas. Situacija skandalinga – pasirodo esame pusiau akli ir vargiai galintys apsiginti nuo tokių pavojų. Maža to, problema net ne finansinė – pinigų yra, tačiau nei kariškiai, nei pasieniečiai vis dar neturi reikiamų radarų, nėra ir pakankamai priemonių, su kuriomis būtų galima numušinėti įskridusius dronus.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.