Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto dėstytoju Alvydu Medalinsku.
Per tris paras Maskvos sritis patyrė itin didelius dronų antpuolius. Savaitgalį supleškėjo pagrindinis logistikos centro „Wildberries“ sandėlis, o vieną naktį atskriejo per 600 ukrainiečių dronų. Kas toliau?
Toliau – abipusės atakos. Tai yra tas karas, kurį vadinu „kas ką“. Iš tikrųjų nedaug Vakarų bei NATO šalių būtų pasiryžusios tokiam karui, bet čia yra ukrainiečių charakteris. Kita vertus, turime pripažinti, kad ir Rusija yra nusiteikusi tokiai kovai. Didžiausia Ukrainos problema dabar yra ta, kad jei įsivaizduojame šį karą kaip dviejų karžygių susidūrimą kalavijais – Rusijos kalavijas ilgesnis, Ukrainos trumpesnis, tačiau Rusija turi ir skydą. Ukraina skydo nuo balistinių raketų neturi, ir čia kyla labai didelė problema.
Grūmojimai Vakarų Europai: ar Kremlius išdrįs peržengti NATO ribą?
Rusija tiesiogiai ir konkrečiai grasina Vakarų Europai – iš pradžių Vokietijai, po to Jungtinei Karalystei. Jūsų nuomone, ar Kremlius išdrįs atakuoti objektus Vakarų Europoje, ar tai tik tušti grasinimai?
Manau, kad Kremlius tiesiog stebi situaciją NATO šalyse ir pačios NATO kaip struktūros. Kiekvienas nesutarimas ar mažesnis įtakingiausios valstybės – Jungtinių Valstijų – mažesnis indėlis į Europos gynybinę sistemą gali tapti stimulu, paskatinsiančiu Kremlių veikti. Akivaizdu, kad V. Putinui reikia kur nors parodyti pergalę, nes dabar jis neatrodo toks stiprus, kaip pats norėtų. Iš čia ir kyla tie brutalūs smūgiai Ukrainos teritorijoje.
Vokiečių spaudoje pasirodė informacija apie neva jau kuriamą NATO planą, ką aljansas darytų, jei Rusija užpultų Baltijos regioną. Neslepiama, kad šie planai atskleidžiami sąmoningai, jog Kremlius žinotų, kas jo laukia. Ar tai bent kiek stabdo Kremlių?
Manau, kad tokio plano paskelbimas yra geras dalykas – tai gali veikti kaip atgrasymo priemonė. Kita vertus, mane stebina, kodėl Vakaruose vis kalbama apie konkrečias datas. Jei V. Putinas išgirs, kad iki 2029 m. ar 2030 m. Europa bus pajėgi atlaikyti galimą Rusijos puolimą, ar jis lauks tų metų? Jis gali smogti anksčiau.
Lietuva turėtų sekti Suomijos pavyzdžiu
Ukraina alina Rusiją ekonomiškai, bet V. Putinas gali smogti NATO dar neužbaigęs karo Ukrainoje. Kuris scenarijus labiau tikėtinas?
Ekonominė suirutė Rusijoje yra reali, problemos labai didelės, bet neturime pamiršti, kad šiandien ji gali kažką gauti iš Indijos, Kinijos ar kitų šalių. Taip, poveikis žmonėms yra. Klausimas kitas – ar Europos Sąjungos biurokratija pajėgs sukurti dronų sieną, ginančią ir mus Rytų flange? Ar V. Putinas patikės, kad įsiveržimas į NATO šalis jam atneš ne pergalę, o galutinį pralaimėjimą? Ir paskutinis klausimas jau adresuoja mus pačius Lietuvoje: gali būti, kad tas virš mūsų skraidęs dronas buvo spyris Lietuvai pasirūpinti civiline sauga.
Iki šiol viena kita institucija kažką darė, bet bendro suvokimo trūko. Turime perimti ne tik Ukrainos, bet ir Suomijos pamokas, nes Suomija yra kietas riešutėlis – nemanau, kad V. Putinas šiandien net mąsto apie ją. Turime patys būti pakankamai stiprūs ir pasirengę. Kai kalbame apie Vakarus, kalbame ne tik apie Vokietiją ar Ameriką – turime kalbėti ir apie save. Ar patys padarėme viską, kad keistų vidinių konfliktų Lietuvoje būtų kuo mažiau, kad atsirastų daugiau susitarimo tarp valdžios, opozicijos bei visuomenės, o gynybos ir civilinės saugos klausimais nebūtų politikuojama?
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
