Verslas

Kauno valdžia anksčiau nei planavo atvėrė remontuotą tiltą per Hidroelektrinę ir baigtą tiesti beveik 30 milijonų eurų kainavusį Pietrytinį aplinkkelį. Tiesa, tai tik pirmojo jo etapo pabaiga. Vieni gyventojai džiaugiasi, kiti baksnoja pirštu į klaidas. Aiškėja ir tai, kad nors pietrytiniu aplinkkeliu jau rieda automobiliai, savivaldybė iki šiol nesutvarkiusi jo dokumentų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Tiltu per Kauno hidroelektrinę ir vėl zuja automobiliai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams šeimų išlaidos gali gerokai išaugti – tenka pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir kitais vaikų poreikiais. Tačiau dalį šios finansinės naštos gali palengvinti valstybės parama, o skirtingomis jos formomis gali pasinaudoti tiek mažesnes pajamas gaunančios, tiek ir kitos vaikus auginančios šeimos. Vis dėlto valstybės parama šeimoms neapsiriboja vien pagalba prasidėjus mokslo metams.

Energetikos ministras Lukas Savickas ir viceministrė Karolina Štelmokaitė antradienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) atstovais aptarė energijos tinklų atsparumo finansavimą, spartesnę paramą Ukrainai.

Lietuviški arbūzai šiemet ne tik vėluoja, bet ir jų derlius gerokai menkesnis. Šioms egzotiškoms, didžiulėms uogoms nepatiko permaininga lietuviška vasara su liūtimis bei galiausiai praūžusia audra. Augintojai dar viliasi gražios rudens pradžios, kad baigtų nokti bent tai, ką pavyko išgelbėti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darže besivoliojančius arbūzus augintoja praminė „mirtininkais“ – jų išgelbėti jau nebepavyks.

Daugiau nei pusė – 58 proc. – jaunų suaugusiųjų Lietuvoje norėtų pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18–29 m. amžiaus gyventojų grupėje 21 proc. norėtų imtis verslo, tačiau kol kas nėra atradę tinkamos krypties, o 22 proc. jau turi minčių apie nuosavą veiklą, bet dar neturi konkretaus plano. Tuo metu 5 proc. jaunų suaugusiųjų teigė jau turintys konkretų planą, o dar 10 proc.

Lietuviai šią vasarą kaip reikalas pailsėjo ir itin turiningai praleido laiką svečiose šalyse – labiausiai tikėtina, kad už II pensijų pakopos pinigus. Atsiskaitymų banko kortelėmis duomenys rodo, kad atostogoms tautiečiai šią vasarą išleido gerokai daugiau nei anksčiau, o kai kuriose šalyse paliko net ne keliasdešimt procentų, bet kelis kartus didesnes sumas nei pernai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kelionėms pinigų lietuviai ir turi, ir jų negaili.

Pagal sudarytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai gynybos srityje viršijo 100 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Tai ministerija paskelbė rugsėjo 1-ąją įsigaliojus Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimams, kurie mažina perteklines procedūras ir suteikia KAM pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 256,2 mln. eurų (su PVM) ir buvo 9,2 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per aštuonis mėnesius augo 11,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 6,3 proc., per „Nasdaq“ biržą antradienį pranešė įmonė. Vien rugpjūtį grupės apyvarta siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 6,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo 0,2–0,5 proc., kritus didmeninei elektros energijos kainai dėl didelės vietinės energijos gamybos, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Jos duomenimis, per savaitę šalyje pasigaminome 94 proc. suvartotos elektros energijos – 208,8 gigavatvalandžių (GWh), trūkstama elektros energija importuota iš Švedijos ir Latvijos.

Neriaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ valdomos didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ bendrovės „Maxima LT“ valdyboje dirbs jos Prekybos departamento direktorė Aurelija Simutė. Ji nuo rugsėjo 12 dienos pakeis iš valdybos atsistatydinantį ir įmonę paliekantį Pirkimų departamento direktorių Marių Tilmantą, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. ,,Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Nuo rugsėjo 1 d. gyventojai, kuriems po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, gali supaprastinta tvarka kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Gyventojams bus atlyginama iki 220 eurų tiesioginių nuostolių, o ši išmoka bus mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatytą elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą – viena išmoka kitos nemažins, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ arbitraže siekia prisiteisti 104 mln. eurų iš buvusios rangovės – finansinių sunkumų patiriančios JK energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac“, su kuria Lietuvos įmonė pernai nutraukė beveik 1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniam arbitražui praėjusią savaitę pateiktu ieškiniu taip pat prašo laikinai areštuoti 104 mln.

Antradienį įsigaliojo Seimo balandžio mėnesį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, leisiančios gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį.  Parlamentarai, tiksliau reglamentuodami pensijų skyrimo tvarką, išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ 2027 m. vasaros sezono metu siūlys aštuonis tiesioginius maršrutus iš Vilniaus, jungsiančius Lietuvą su pagrindiniais Europos miestais, bei tiesioginius skrydžius iš Palangos į Rygą ir Amsterdamą.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių, rodo antradienį paskelbtas išankstinis Eurostato vertinimas. Palyginti su liepa, kai metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., jos tempas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, metinė infliacija šalyje sudarė 3,6 proc. Po Lietuvos didžiausia metinė infliacija rugpjūtį fiksuota Kipre – 5,2 proc., Bulgarijoje – 5,1 proc., Ispanijoje – 4,5 proc.

Kartais užtenka vos vieno įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, kad jis žaibiškai išplistų ir sukeltų daugybę reakcijų. Tačiau ar jo autoriui vėliau gali tekti atsakyti už savo žodžius? Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, rugpjūčio 24 dieną „Facebook“ grupėje „Maitinimo įstaigos – atsiliepimų knyga“ anoniminis vartotojas paskelbė mėsainio nuotrauką. Na, o mėsos paplotėlyje matyti į vabzdžių lervas panašūs dariniai. Įrašas grupėje tebėra viešas.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą padidėjo atitinkamai 2,93 proc., 2,37 proc. ir 1,45 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,95 euro iki 2,24 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,09 euro už litrą.

Daugiau nei 100 tūkstančių žmonių per du vakarus – tiek per sostinės Vingio parke nugriaudėjusius koncertus surinkusi Jessica Shy tapo Lietuvos muzikos rekordininke. Trankiu koncertu ir fejerverkais džiaugėsi tūkstančiai, po jo užtvindę Vilniaus gatves ir barus. Tačiau greta džiaugsmo nuvilnijo ir pasipiktinimo banga – viešojoje erdvėje dalis gyventojų niršta dėl neva ištrypto parko, per didelio triukšmo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Verslininko Arvydo Paukščio kontroliuojamos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ prekės ženklo įranga toliau patenka į Baltarusijos ir Rusijos rinkas, nepaisant grupės pasitraukimo iš šių šalių ir Vakarų sankcijų joms, rodo Baltarusijos tyrimų centro (BIC) atliktas tyrimas.

Kėdainių vairuotojų bendruomenėje pastaruoju metu netyla diskusijos ir nerimas dėl valstybės įmonės „Regitra“ ateities šiame mieste. Gyventojai dalijasi spėlionėmis apie planuojamas kraustynes, o būsimiems vairuotojams didžiausią nerimą kelia pasklidusios kalbos apie naikinamą galimybę mieste laikyti teorijos egzaminą. „Rinkos aikštės“ redakcija pasidomėjo, kiek šiose kalbose yra tiesos ir kokių realių pokyčių tikėtis kėdainiečiams.

Bendrovė „Maxima LT“ užbaigė mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Sollo“ pardavimą Latvijoje registruotai įmonei „Onebill“. „Maxima LT“ teigimu, Lietuvos banko (LB) išduotą mokėjimo įstaigos licenciją turinti finansinių paslaugų įmonė „Sollo“ užsiima komunalinių bei kitų įmokų surinkimo veikla. Nuo praėjusių metų vasario 100 proc. įmonės akcijų valdė „Maxima LT“. „Sollo“ paslaugomis Lietuvoje galima naudotis 237-iose „Maximos“ parduotuvėse, per kasos terminalus.

Draudikai dėl rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų, teigia Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis. „Mes esame registravę beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių iš mūsų klientų – tiek juridinių, tiek fizinių asmenų. Bendra (padaryta žala – ELTA) yra šiek tiek daugiau nei 13 mln. eurų“, – Eltai sakė A. Romanovskis. Pasak jo, apie 80 proc.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 261,2 mln. eurų – 7,1 proc.  daugiau nei tuo pat metu pernai (243,8 mln. eurų).  Grupė per šį laiką uždirbo 77 mln. eurų pelno iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) – 8,8 proc. mažiau (84,4 mln. eurų), EBITDA marža siekė 29,8 proc. – 5,1 proc. punkto mažiau, antradienį pranešė grupė.  Grupės grynasis pelnas šiemet siekė 10,4 mln. eurų ir buvo 45,8 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sieks kompensacijos klientams dėl elektros tiekimo sutrikimų už viršytą 72 valandų terminą. Papildomai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo iniciatyva tiesioginių nuostolių kompensacijoms numato skirti dar 2 mln.

Vokietijos gynybos pramonės koncernų „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdomai bendrovei „Lithuania Defense Services“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradedant statyti tankų „Leopard“ surinkimo ir remonto gamyklą, dėl valstybės indėlio į projektą dar vyksta derybos.   Planuojama, kad 25,1 proc.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Įprastus vaistus perkame net nesusimąstydami, kad jų kaina gali pasikeisti ir per vieną mėnesį. Nuo rugpjūčio 1-osios daliai nekompensuojamųjų vaistų pasikeitė gamintojų nurodomos kainos. Todėl naujienų portalas tv3.lt patikrino, kas nutiko su dažniausiai perkamais vaistais ir kiek už tą pačią pakuotę prašo skirtingos vaistinės. O nuo rugsėjo laukia dar vieni pokyčiai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tv3.lt pateikė 20 dažniausiai Lietuvoje perkamų nekompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Rugsėjį Vilnius grįžta į įprastą rudens ritmą – į gatves išriedės daugiau viešojo transporto, keisis dalies maršrutų tvarkaraščiai, o kai kuriuose miesto rajonuose keleiviai pastebės ir daugiau pokyčių. Nuo rugsėjo 1-osios dalis autobusų ir troleibusų grįš į įprastus maršrutus, nes mieste baigti kai kurie gatvių ir infrastruktūros darbai.

Prieš rugsėjo pirmąją – parduotuvėse šurmuliuoja tėvai ir vaikai. O pastarieji į mokyklą nori keliauti ne tik su naujais sąsiuviniais, bet ir su madingiausiais herojais ant penalų bei kuprinių. Šiemet pirmoko krepšelis, pasak „Swedbank“, renkantis pigiausias prekes, atsieis mažiausiai 350 eurų, o norintys kokybės gali suploti ir 900 eurų. Tiesa, jei kanceliarinės prekės, anot ekspertų, dėl konkurencijos nebrangsta, tai uniformos per 7 metus pabrango beveik 60 procentų.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,35 mln. eurų koreguoto neaudituoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 2,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 1,39 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos smuko 26 proc. iki 15,71 mln. eurų (21,27 mln. eurų), grynasis pelnas – 11,2 karto iki 0,09 mln. eurų (1,01 mln.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad skirstant paramą būstui įsigyti buvo diskriminuoti žmonės su regos negalia, už tai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Tarnyba išnagrinėjo du skundus, kuriuose, anot pareiškėjų, jie dėl negalios prarado galimybę pretenduoti į paramą.

Teismams paskelbus, kad vadinamieji Maskvos namai negali būti nurašyti ir perduoti Vilniaus valdžiai, deramasi su juos valdančios likviduojamos viešosios įstaigos bankroto administratoriumi Šatrijos biuru, kad jis pasitelkęs verslą perimtų pastato griovimą, sako Statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Ratings“ valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ suteikė Baa1 ilgalaikį kredito reitingą su stabilia perspektyva. Tai pirmas kartas, kai ši agentūra vertino grupės kreditingumą.  Pasak grupės, tai žymi sėkmingą pirmojo grupės reitingavimo proceso su „Moody’s“ užbaigimą.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Europos Sąjungai numačius milijardinę paramą investicijoms į biotechnologijas Lietuva sieks pritraukti vaistų, ypač antibiotikų gamintojų, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. „Investors’ Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas sako, kad tokių gigaprojektų vertė galėtų siekti šimtus milijonų eurų. „Labai svarbu yra ir artėjanti daugiametė finansinė programa, finansavimo galimybės, kurias numato Biotechnologijų pirmas aktas bei numatys antrasis aktas.

Kylančioms naftos kainoms ir „vanagiškoms“ centrinių bankų užuominoms sustiprinus lūkesčius dėl palūkanų normų didinimo, Europos vyriausybių obligacijų pajamingumo rodikliai paskutinę rugpjūčio prekybos sesiją pasiekė kelerių metų aukštumas, rašo portalas „Trading Economics“. Vokietijos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2011 metų gegužės pasiekė 3,3 procento.

„ChatGPT“ turės laikytis griežtesnių saugumo taisyklių, Europos Sąjungai pirmadienį įtraukus šią platformą į skaitmeninių paslaugų, kurioms taikoma griežtesnė teisinė priežiūra, sąrašą – tai pirmas toks atvejis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto atžvilgiu. Briuselis taip pat priskyrė „Reddit“ ir „Roblox“ prie „labai didelių“ interneto platformų – šis statusas numato papildomus įsipareigojimus ir priežiūrą.

SEB bankui Lietuvoje nuo kitų metų vadovaus dabartinis jo valdybos narys ir Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas bei vyriausiasis rizikos pareigūnas Vilius Juzikis. Gavus priežiūros institucijų pritarimą jis pakeis banko vadovę Sonatą Gutauskaitę-Bubnelienę, kuri nuo rugsėjo 1 dienos pradės eiti SEB Baltijos šalių tarnybos vadovės pareigas, kartu vadovaus ir SEB bankui Lietuvoje, pirmadienį pranešė bankas.

Šaldytuvo temperatūra sulėtina daugelio bakterijų dauginimąsi, tačiau jų nesunaikina. Listeria monocytogenes yra išskirtinė – ji gali ne tik išgyventi, bet ir daugintis šaldytuve. Todėl paruoštus vartoti produktus svarbu laikyti tinkamoje temperatūroje ir suvartoti iki nurodyto termino, rašoma VMVT pranešime spaudai.

Augusi vėjo ir saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę 22 proc. atpigino šalyje didmeninę elektrą, o pasaulinėje rinkoje 3 proc. smuko Brent naftos kaina. Visgi besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai brangino gamtines dujas 3,1 proc., panašiai šalyje brango ir biokuras, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, 22 proc.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.

Valdančiųjų partijų lyderiai sako dar neturintys atsakymo, kiek lėšų gynybai bus numatyta ateinančių metų gynybos biudžete, tačiau žada likti vadinamajame 5 proc. klube. Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mūsų gynyba ir mūsų finansavimas gynybai leis mums išlikti penkių procentų klube.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad po audros elektros vis dar neturint tūkstančiams vartotojų, artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai. Anot jo, aiškinantis atsakomybę reikės vertinti ne tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), bet ir visos „Ignitis grupės“ valdymo grandies sprendimus bei strateginius prioritetus.

Jei norėjote antradienio vakarą po darbo užsukti į parduotuvę ir įsigyti alkoholio, planus teks pakeisti. Šiemet rugsėjo 1-oji diena minima antradienį, o tai reiškia, kad alkoholio prekyba šią dieną bus draudžiama. Tokia tvarka galioja jau 20 metų iš eilės, todėl norintys pasirūpinti gėrimais tai turės padaryti iš anksto. Įprastai antradieniais alkoholis yra parduodamas nuo 10 iki 20 val. Visgi pirmąjį rugsėjo antradienį alkoholinius gėrimus pardavinėti bus draudžiama.

Kantauskų šeimos valdoma mėsos perdirbimo grupė „Biovela Group“ prašo leidimo įsigyti kontrolinį Danijos kapitalo kiaulių augintojos „Idavang“ akcijų paketą ir dalį jos valdomų aštuonių biodujų gamybos įmonių akcijų. Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Biovela Group“ prašymą įsigyti iki 92 proc. „Idavang“ akcijų ir netiesiogiai, per ją, po 17,5 proc.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams, Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jomis siūloma sudaryti sąlygas viešajam sektoriui pagrįstai naudoti inovatyvius sprendimus ir nevertinti vien technologinės nesėkmės kaip savaiminio viešųjų pirkimų pažeidimo.