Verslas

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta perspėjimų apie galimus naujos ekonominės krizės ženklus. Vieni ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai augančią dirbtinio intelekto (DI) investicijų bangą, kiti – į rekordiniu tempu besiplečiančią privataus kredito rinką. Tuo metu Lietuvos bankas (LB) jau nusprendė stiprinti bankų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.

Valstybinių kelių tvarkytoja „Kelių priežiūra“ apie vidurnaktį tikisi atnaujinti eismą dėl liūties apsemta kelio atkarpa, Vilniaus rajone po viaduku jungiančia Avižienius ir Bukiškį. „Eismas šioje vietoje kol kas dar išlieka ribojamas, tačiau planuojama, kad apie vidurnaktį eismo ribojimai bus panaikinti ir eismas atnaujintas“, – sekmadienio vakarą pranešė bendrovė.

Pavežėjimo programėlėmis kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių, o atsiskaitymas už keliones įvyksta automatiškai, kai nuo kortelės nuskaičiuojama reikiama suma. Vis dėlto kartais dėl techninių nesklandumų ar neaiškių mokėjimų gali kilti nemažai klausimų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Regimantas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Jis dalijosi, kad pavežėjimo platforma „Bolt“ iš jo reikalauja sumokėti apie 55 eurus už paslaugas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė apie 8,52 mln. eurų – per šį laikotarpį komisijos gavo 5 142 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 13 074 reikalavimus, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, šiemet gautų prašymų skaičius augo apie 17 proc., o reikalavimų  – apie 23 proc. VDI teigimu, daugiausia ginčų kilo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų.

Vidaus tarnybos – policija, ugniagesiai, pasieniečiai – kitų metų valstybės biudžete prašo numatyti beveik 350 mln. eurų didesnį nei šiemet finansavimą. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas aiškina, kad reikia ieškoti ilgalaikio viešojo saugumo finansavimo modelio.

Liepos pradžioje Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą iškėlė jaunų ir nedidelę vairavimo patirtį turinčių žmonių saugumo klausimą. Naktį 19-metės vairuojamas BMW rėžėsi į apšvietimo stulpą, o šio įvykio metu žuvo du kartu važiavę jaunuoliai. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimą mergina buvo gavusi mažiau nei prieš mėnesį, o tai kartu paskatino sugrįžti prie siūlymų riboti automobilių, kuriuos leidžiama vairuoti nedidelį stažą turintiems žmonėms, galią.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ informuoja vilniečius – po stiprios vakarykštės liūties šiandien nedirba trijų X parduotuvė, esanti adresu Ukmergės g. 282. „Dėl stiprios liūties į vėdinimo sistemą patekęs vanduo pratekėjo į prekybos salę. Įvertinus žalą, dėl darbuotojų ir pirkėjų saugumo nuspręsta veiklos nevykdyti. Šiuo metu vyksta tvarkymo darbai. Pirkėjai bus aptarnaujami rytoj, pirmadienį, nuo 8 val. ryto“, – rašoma pranešime.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Degalų kainoms priartėjus prie psichologiškai svarbios 2 eurų už litrą ribos, Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl akcizų mažinimo. Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, netrūksta perspėjimų, kad dėl dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams gali tekti dar labiau susiveržti diržus. Netyla perspėjimai ir apie galimus etatų mažinimus. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvai greičiau gresia ne ekonomikos sąstingis ar masiniai atleidimai, o nauja kaštų nulemtos infliacijos banga.

Užtenka vienos stipresnės vasaros liūties, kad miesto gatvės akimirksniu virstų upėmis, o skubantys vairuotojai nuspręstų surizikuoti priekyje matomą kliūtį įveikti.  Vis dėlto, tokie bandymai dažniausiai baigiasi spengiančia tyla,  kai pro apsemtą gatvę važiavęs automobilis staiga užgęsta. Tačiau didžiausias šokas vairuotojų gali laukti po to.

Netyčia iš rankų išslydęs stiklainis ar nuo lentynos nukritusi prekė parduotuvėje gali sukelti ne tik nemalonią situaciją, bet ir klausimą – kas už tai turi sumokėti. Prekybos tinklų atstovai paaiškino, kada nuostolius prisiima parduotuvė, o kada atsakomybė gali tekti pačiam pirkėjui. Anot prekybininkų, tokios situacijos nėra itin dažnos, tačiau pasitaiko įvairių atvejų. Kartais tai nutinka dėl neatsargaus pirkėjo elgesio, o kitomis situacijomis – dėl parduotuvės darbuotojų kaltės.

Lietuvoje veikiantiems bankams, centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio galios 1,25 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma – 0,25 proc. punkto didesnė nei taikoma šiuo metu, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tokį sprendimą priėmė LB valdyba. Šalies centrinio banko vertinimu, šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. eurų kapitalo. Tai sudaro mažiau kaip 6 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pritaria socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei, kad birželį Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio profesinės sąjungos ir darbdaviai turėjo įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje. Vis dėlto verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Darbo kodeksas tokios galimybės nenumato ir siūlo jį keisti.

Grūdų augintojai sako, kad net lietums išguldžius apie 10 proc. javų ir kitų grūdinių kultūrų, derliaus šiemet tikimasi ne prastesnio nei pernai. Visgi baiminamasi, kad pakenkti situacijai gali naujos liūtys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad stiprus ir ilgas lietus ant žemės privertė atgulti apie 10 proc. kultūrų. „Dabar gali būti pažeista lietaus ir išguldyta apie 10 proc.

Automobilių stovėjimo aikštelių kainos neretai stebina vairuotojus, ypač didžiųjų miestų centruose. Vis dėlto svarbi gali būti ne tik nurodyta valandos kaina, bet ir tai, kaip galutinė mokėtina suma yra apskaičiuojama. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Margarita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo nemalonia patirtimi pasinaudojusi mokama automobilių stovėjimo aikštele Vilniaus centre.

Daugiau kaip pusė 2024 metais Lietuvoje įsteigtų įmonių pirmuosius veiklos metus baigė pelningai, o jų bendra apyvarta pernai siekė 1,6 mlrd. eurų. Labiausiai augo verslo naujokai iš IT, farmacijos ir logistikos sektorių, skelbia Registrų centras, remdamasis naujų įmonių finansinių ataskaitų analizės duomenimis. „Pastaraisiais metais šalyje įregistruojama po 16–17 tūkst. naujų juridinių asmenų.

Registrų centro duomenų nutekėjimas iš naujo iškėlė klausimą, kiek iš tiesų saugūs yra gyventojų asmeniniai duomenys. Nors kol kas nėra ženklų, kad nutekėjusi informacija būtų masiškai naudojama nusikalstamiems tikslams, kibernetinio saugumo specialistai įspėja neprarasti budrumo – sukčiai tokius duomenis gali pasitelkti ateityje, kurdami gerokai įtikinamesnes sukčiavimo schemas.

Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams ir verslui vis daugiau nerimo kelia kylančios šildymo, elektros bei degalų kainos. Nors energetikos rinka patiria stiprių išorinių sukrėtimų, pasakojama, kad valstybė turi konkretų finansinių ir reguliacinių priemonių arsenalą, galintį pristabdyti kainų šuolį ir apsaugoti šalies konkurencingumą. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Savitarnos kasos jau tapo įprasta apsipirkimo dalimi, tačiau atsiskaityti jomis patogu ne visiems. Visgi prekybos tinklai vis aktyviau investuoja į savitarnos technologijas, o didžioji dalis pirkėjų jau renkasi būtent tokį atsiskaitymo būdą.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Nuo šeštadienio pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės, įsigalioja griežtesni reikalavimai imantiems ne pirmą būsto paskolą ir keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Degalų kainoms Lietuvoje pasiekus naujas aukštumas, o konfliktui Artimuosiuose Rytuose vėl keliant įtampą pasaulio rinkose, gyventojams kyla vis daugiau klausimų, ko tikėtis artimiausiais mėnesiais. Savo ruožtu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad degalų kainas lemia ne vien žaliavinės naftos kaina – įtakos turi ir didmenininkų taikoma „rizikos premija“ , logistika bei vadinamasis „raketos ir plunksnos“ efektas, kai kainos kyla gerokai sparčiau nei krinta.

Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Ekonomistai aiškina, kad toks augimas vienkartinis, nes prie jo smarkiai prisidėjo pinigai pasiimti iš antros pensijų pakopos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Antra pakopa. Ėmėt pinigėlius, neėmėt? – Susigrąžinau. – Kam panaudojot? – Taupymui, savo asmeninėms reikmėms.

Lietuvoje sparčiai plintantys invaziniai augalai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Specialistai įspėja, kad žemės savininkai privalo rūpintis jų naikinimu, o už reikalavimų nepaisymą gresia baudos. Taip pat daliai gyventojų šiems darbams skiriama ir finansinė parama. Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo svarbia informacija apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą.

Galimos žemgrobystės skandalas prestižiniame Antakalnio rajone Vilniuje. Vietos gyventojai skundžiasi prokurorams ir teismams dėl savivaldybės pradėtos statyti aikštelės šunims skulptūrų parke. Žmonės nerimauja, kad parke įteisinus aikštelę, vėliau savivaldybė žemę aplink ją privatizuos ir žmonių pamėgtoje poilsio vietoje prasidės didžiulės komercinių ar gyvenamųjų namų statybos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savo e. sveikatos paskyros duomenis ir gydytojų išrašus šiandien aktyviai tikrina didelė dalis šalies gyventojų. Atidžiau peržiūrint šią informaciją, naudinga atkreipti dėmesį į sistemines detales ir pastebėti, ar joje nėra užfiksuota jokių neįvykusių apsilankymų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jurgita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri e. sveikatos portale pastebėjo, jos teigimu, keistus įrašus.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 5,6 proc. Jei Hormūzo sąsiauryje laivų eismas toliau liks užblokuotas, metinė prekių ir paslaugų infliacija rudenį gali perkopti ir 6 proc. ribą. Dyzelino kaina degalinėse laikosi virš 2 eurų už litrą, todėl Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ruošia gelbėjimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos nariai dėl Vilniaus atliekų tvarkymo sprendimų kreipėsi į prokuratūrą. Kaip teigiama opozicijos narių pranešime spaudai, politikai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sprendimų, kuriais buvo pertvarkyta Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Opozicija prašo įvertinti, ar priimant šiuos sprendimus nebuvo viršyti įgaliojimai, piktnaudžiauta tarnyba ir padaryta žala viešajam interesui.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Per savaitę degalai Taline ir Vilniuje pabrango, o Rygoje – atpigo. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę pakilo 12 centų, 98 markės benzino – 9,1 cento, o dyzelino – 17 centų. Rygoje benzinas atpigo 12 centų, o dyzelinas – 11 centų. Vilniuje visų rūšių degalų kainos pakilo 6 centais.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, sušauktas sostinės regione kilus atliekų tvarkymo krizei, neįvyko, į jį susirinkus per mažai tarybos narių. „Atsižvelgiant į tai, kad posėdžiui užsiregistravo 15 tarybos narių, kvorumo nėra, posėdis negali būti teisėtas ir laikomas neįvykusiu. Tai ačiū, kad atvykote“, – po tarybos narių registracijos posėdžiui sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. „Planinis mūsų posėdis numatytas rugpjūčio 26 dieną – tada ir pasimatysime.

Nuo penktadienio Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovo pareigas pradeda eiti aplinkosaugininkas Edgaras Skrebė. Kaip pranešė AAD, naujasis departamento vadovas taip pat yra vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir kontrolės skyriui, ėjęs AAD Vilniaus valdybos viršininko pareigas. Teisinio darbo patirtį E. Skrebė sukaupė dirbdamas Seimo kanceliarijoje valstybės tarnautoju.

Susisiekimo ministerija spręs klausimą dėl mirksinčio žalio šviesoforo signalo. Ir nors vairuotojai sako, kad jiems geriau mirksinti žalia spalva, susisiekimo ministras Juras Taminskas tvirtina priešingai. Tuo metu eismo specialistai ragina nebeeksperimentuoti su saugumu keliuose ir žmonių gyvybėmis.   Lietuvos keliuose ir gatvėse pamažu daugėja chaoso.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę, centro vadovas sako, kad pirmiausia nuo atliekų per porą mėnesių bus atlaisvinama teritorija ir tuomet ieškoma, kas iki metų pabaigos atstatys pernai degusią gamyklą. „Šiuo metu vertinama, kad gamyklos pastatai yra atstatyti 21–25 proc.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įpareigojus naują Inovacijų agentūros vadovę ir valdybą efektyvinti veiklą, įstaigos šiemet laukia pertvarka, kuri turėtų paliesti ir apie penktadalį jos darbuotojų. Viceministro Pauliaus Petrausko teigimu, pokyčiai ruošiami vadovaujantis nauja agentūros veiklos strategija.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pirmąjį metų pusmetį išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 236,1 mln. eurų – 18,8 proc. daugiau nei 2025-ųjų sausį–birželį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausia mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo iš šeštos vietos pakilęs Jungtinės Karalystės kapitalo bankas „Revolut Bank“, sumokėjęs 60 mln.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę iš bendrovės „Energesman“ bei sutarus su kitomis įmonėmis dėl atliekų rūšiavimo, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad šiuo metu jos rūšiuojamos brangiau.

„Sodra“ kiekvieno mėnesio gale paskelbia išmokų kalendorių, kuriame nurodoma, kada gyventojai ateinantį mėnesį gali tikėtis išmokų ir pensijų. Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugpjūčio mėnesį? Rugpjūčio mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Vidaus reikalų ministerija skyrė 2,7 mln. eurų dviem Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) projektams, kuriais bus centralizuojamas perspėjimo sirenų valdymas ir stiprinamas savivaldybių ugniagesių reagavimas į iškvietimus. Kaip penktadienį pranešė ministerija, vieno iš planuojamų įgyvendinti projektų metu ne mažiau kaip 90 Vilniaus regiono sirenų bus įjungtos į PAGD valdomą centralizuoto valdymo sirenų sistemą, tose sirenose įdiegiant reikiamą techninę ir programinę įrangą.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui šią savaitę pranešus, kad per pirmąjį pusmetį Lietuva išnaudojo 30 proc. gynybai skirtų lėšų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad tai normalu, o likusios lėšos dažniausiai panaudojamos metams einant į pabaigą. „2024 ir 2025 metais tokiu pačiu metu buvo panaudota mažiau netgi nei 30 proc.

Vos pagalvojote apie naują lagaminą, o „TikTok“ jau rodo vaizdo įrašus apie keliones? O gal užteko draugui užsiminti apie dviratį ir jūsų ekrane viena po kitos rodomos dviračių reklamos? Tokie sutapimai gali išgąsdinti ne juokais. Rugpjūčio 2-ąją simbolinį gimtadienį minintis „TikTok“ mus pažįsta ne todėl, kad girdi mūsų pokalbius, o dėl to, kad itin tiksliai analizuoja mūsų elgesį, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.

SBA grupės valdomos restruktūrizuojamos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažas“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8 mln. eurų ir buvo 8,1 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu. Bendrovė fiksavo 470 tūkst. eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbusi 144 tūkst.

Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi. Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.

Austrijos „Amic“ turto valdymo bendrovės „Amic Energy Management“ antrinė įmonė „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“) prašo Konkurencijos tarybos leidimo nebenuomoti degalinių įmonėms „Viada Baltija“, „Viada LT“ ir „Degta“. Anot tarybos, bus tiriama Latvijos įmonės „AMIC Latvia“ ir „AMIC Lietuva“ koncentracija.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perimus sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą iš bendrovės „Energesman“, bendra vienos tonos atliekų tvarkymo kaina galėtų siekti 100–110 eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), portalui „Verslo žinios“ sakė Marius Švaikauskas. Šis įkainis maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei tas, kurį anksčiau skelbė „Energesman“ – buvęs Vilniaus MBA operatorius tikino, kad VAATC už tonos atliekų tvarkymą mokės 135 eurus.

Rekonstruojamo Molėtų–Vilniaus plento 15 km ilgio ruože, prasidedančiame Vilniuje, netrukus bus leista važiuoti didesniu, iki 70 km per valandą greičiu, sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. Dabar ten dėl kelio darbų greitis ribojamas iki 50 km. „Ten jau yra visiškai baigiamieji darbai ir atliekamos ir po stipresnio lietaus galbūt kažkokių išplovų, kelkraščio sutvarkymas, žolės atsėjimas ir kiti dalykai.

Elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ vadovė Justina Šidlauskienė sako, kad pernai pardavimo pajamos augo – neaudituotais duomenimis, 13,7 proc., tačiau dėl išaugusių sąnaudų grynasis pelnas, palyginti su 8,55 mln. eurų pelnu 2024 metais, sumažėjo, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Matome, kad augo klientų bazė, didėjo klientų laikomų lėšų suma. Tai, mano nuomone, rodo ir didėjantį klientų pasitikėjimą. Taip pat augo išorinių mokėjimų apimtis“, – teigė ji.