Anot jos, kelionių rinką paveikė dėl kontrabandinių balionų stabdyti skrydžiai, o mažėjanti konkurencija tarp oro bendrovių gali turėti įtakos ir skrydžių kainoms bei Lietuvos patrauklumui.
„Augimas buvo stabilus. (…) Rezultatas pagal keleivių skaičius tikrai yra fantastiškai geras. Džiugu, kad net ir su balionų krizės, kuri buvo pirmajame metų ketvirtyje, (…) poveikiu, vis tiek skaičiai yra tikrai labai įspūdingi“, – trečiadienį apie išaugusį keleivių skaičių žurnalistams kalbėjo Ž. Gavelienė.
Pasak Ž. Gavelienės, per pirmuosius aštuonis metų mėnesius keleivių skaičius išaugo beveik 800 tūkst., o vien per tris vasaros mėnesius – apie 314 tūkst.
Vis dėlto, jos teigimu, balionų krizė ir dėl jos stabdyti skrydžiai turėjo poveikį kelionių rinkai.
„Balionai paveikė ir paveiks (kelionių rinką – ELTA)“, – sakė ji.
Iš Lietuvos šiuo metu vykdomi tiesioginiai skrydžiai 86 kryptimis – 54 iš Vilniaus, 26 – iš Kauno ir 6 – iš Palangos oro uosto.
„Aišku, didžiausią liūto dalį bendrai susisiekime tiek kryptimis, tiek keliautojų skaičiumi daro Vilniaus oro uostas. Iš čia daugiausiai žmonės išvyksta. Tikrai prie augimo prisideda ne tik pačių lietuvių kelionės, bet ir aplinkinių šalių kelionės. Kaunas irgi puikius rezultatus turi. Palanga – taip pat su savo šešiais skrydžiais rodo labai puikius rezultatus“, – tikino NTVA prezidentė.
Anot Ž. Gavelienės, svarbią dalį skrydžių sudaro tranzitinės kryptys – Frankfurtas, Varšuva ir Ryga.
Mažesnė konkurencija gali paveikti skrydžių kainas
Vis dėlto, Ž. Gavelienės teigimu, Vilnius susiduria su didesnės aviakompanijų konkurencijos problema, lyginant su Rygos ir Talino oro uostais.
Pasak jos, situacijai įtakos gali turėti ir su dideliais finansiniais sunkumais susiduriančios Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ sprendimai atsisakyti kai kurių krypčių.
„Labiausiai kainas aviacijoje ir bet kur kitur lemia konkurencijos nebuvimas. Ne aviaciniai kaštai, bet konkurencijos nebuvimas“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie mažėjantį skrydžių krypčių skaičių iš Lietuvos, Ž. Gavelienė įžvelgia ir platesnių rizikų šalies patrauklumui.
„Aš matau pavojų šitoje vietoje, kad Lietuva taps mažiau patraukli investuotojams ir verslams“, – sakė ji.
Pasak jos, naujų oro bendrovių atėjimo į Lietuvą klausimą apsunkina ir tai, kad šiuo metu nėra atrinktas oro uostų vadovas – žmogaus, kuris ne tik priimtų sprendimus, bet ir edukuotų.
ELTA primena, jog kovą buvo pranešta, kad tuometis Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus pareigas paliko abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą.
Šiuo metu laikinai generalinės direktorės pareigas eina įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.
