„Admisos“ 2025 metų ataskaitoje rašoma, kad investicija į bendrovę „Lrytas“ siekė 2,3 mln. eurų. Be to, „Lryto“ ataskaitoje matyti, kad „Admisa“ jam suteikė beveik 2,28 mln. eurų ilgalaikę paskolą.
R. Skaisgirys komentuoti sandorio vertę BNS atsisakė.
„Aš, žinokit, nežinau nieko, neprivalau jums atsakinėti į tokius klausimus“, – BNS teigė R. Skaisgirys, paprašytas pakomentuoti ataskaitoje nurodytus skaičius.
Vėliau į BNS raštu užduotą klausimą jis atsakė, jog portalas įsigytas įmonės ir skolintomis lėšomis, o sandorio sąlygos yra konfidencialios.
Kaip rašė BNS, „Admisa“ pernai gruodžio 30 dieną iš naujienų portalo „Delfi“ valdytojos „Ekspress Grupp“ įsigijo 100 proc. portalą lrytas.lt valdančios bendrovės „Lrytas“ akcijų. Sandorio suma tuomet nebuvo skelbiama.
Konkurencijos tarybos nurodymu tuomet pardavusi „Lrytą“ „Ekspress Grupp“ pranešime „Nasdaq“ Talino biržai pranešė tik tiek, kad sandoris lėmė vienkartinį maždaug 2,3 mln. eurų grynąjį nuostolį.
Ji skelbė, kad šalys susitarė neatskleisti sandorio kainos ar kitų jo sąlygų, o pagal biržos taisykles ir reikalavimus emitentams šis sandoris nebuvo laikomas reikšmingu.
„Ekspres Grupp“ 2025 metų ataskaitoje rašoma, kad pardavus antrinių ir asocijuotų įmonių akcijas pernai gauta 5,043 mln. eurų pajamų.
Be „Lryto“, „Ekspress Grupp“ antrinė Latvijos įmonė „Delfi“ pernai pardavė 25,48 proc. kitos Latvijos įmonės „Altero“ akcijų paketą įmonei „Aktiva Finance Group“, kurią netiesiogiai kontroliuoja pagrindinis „Ekspress Grupp“ akcininkas. Sandorio suma siekė 4,2 mln. eurų.
„Ekspress Grupp“ už „Lrytą“ galimai sumokėjo apie 5,2 mln. eurų
„Ekspress Grupp“ bendrovę „Lrytas“ iš „Lietuvos ryto“ už neskelbtą sumą įsigijo 2022-ųjų gruodį.
Estijos įmonė sandorį įgyvendino per tam tikslui Lietuvoje 2022-ųjų lapkritį įsteigtą įmonę „Satyre“, į kurios kapitalą tų metų gruodį ji įliejo 2 mln. eurų, po pusmečio – dar daugiau nei 1 mln. eurų, o 2023 metų rugsėjį ji buvo prijungta prie bendrovės „Lrytas“.
Po reorganizavimo tiesiogine „Lryto“ savininke tapo „Ekspress Grupp“.
BNS, remdamasi „Lryto“ 2023 metų ataskaita ir jos bei „Satyre“ reorganizavimo sąlygomis, daro tikėtiną išvadą, kad „Satyre“ už „Lrytą“ 2022 metais sumokėjo apie 5,2 mln. eurų. Iš jų apie 3 mln. eurų buvo įnešta nuosavu kapitalu, o likusi dalis finansuota banko paskola.
„Atlikdami reikšmingas investicijas 2022 metais (įsigiję „Lryto“ portalą ir investavę į lauko ekranus) atsakingai pritraukėme skolintų lėšų“, – skelbiama „Ekspress Grupp“ 2022 metų ataskaitoje.
„Satyre“ ir „Lryto“ sujungimo metu paaiškėjo, kad didžioji turto dalis – apie 4,9 mln. eurų – buvo priskirta prestižui ir prekių ženklams. Tuo metu tikėtina grynoji turto vertė įsigijimo dieną siekė apie 0,3 mln. eurų ir pertvarkos metu buvo eliminuota. Sujungiant įmones „Lrytas“ iš „Satyre“ perėmė ir banko paskolą.
Pasak „Lryto“ 2023 metų ataskaitos, „Satyre“ prijungimo metu susidarė 2,93 mln. eurų prestižas (skirtumas tarp verslo įsigijimo savikainos ir tikrosios jo turto vertės), taip pat perimtas 1,882 mln. eurų vertės prekės ženklas bei 2,112 mln. eurų įsipareigojimų.
„Ekspress Grupp“ finansų vadovas Rainas Sarapuu (Sarapu) BNS teigė, kad minimos sumos buvo pateiktos pranešimuose biržai ir finansinėse ataskaitose.
„Minėti skaičiai buvo viešai paskelbti „Ekspress Grupp“ pranešimuose biržai ir finansinėse ataskaitose, ir juose pateikta informacija yra tiksli. Tai taikoma ir vienkartiniam grynajam nuostoliui, pripažintam pardavus verslą Lietuvoje, kuris buvo paskelbtas ir paaiškintas sandorio metu“, – BNS komentare teigė jis, paklaustas, ar 5,2 mln. eurų sandorio vertė ir kitos su juo susijusios sumos yra teisingos.
„Kadangi „Ekspress Grupp“ nebėra listinguojama biržoje, bendrovė nuo šiol savo finansinius rodiklius aiškins pirmiausia tvirtindama metinę ataskaitą. Dėl to šiuo metu neturime daugiau jokių detalių, kurias galėtume pridėti prie to, kas jau buvo paskelbta“, – pridūrė R. Sarapuu.
„Ekspress Grupp“ 2022-ųjų ataskaitoje rašoma, kad antrinių įmonių įsigijimui ir kitoms investicijoms tais metais ji skyrė 7,63 mln. eurų.
Be „Lryto“, grupės valdoma Lietuvos žiniasklaidos grupė „Delfi“ tais metais įsigijo naujienų agentūrą ELTA, o antrinė įmonė „Geenius Meedia“ ir Estijos „RMP Eesti“ pasirašė sutartį dėl Estijos portalo rmp.ee įsigijimo.
„Admisa“ skolino „Lrytui“, ketina investuoti į kapitalą
Pasak „Lryto“ ataskaitų, iš „Satyre“ perimtos paskolos bankui likutis 2023 metų pabaigoje siekė 1,98 mln. eurų, 2024 metų pabaigoje – apie 1,7 mln. eurų, o 2025 metų pabaigoje skolų bankams „Lrytas“ nebeturėjo – jas pakeitė skola „Admisai“.
„Lryto“ 2025 metų ataskaitoje rašoma, jog įmonę tų metų pabaigoje įsigijusi „Admisa“ jai suteikė 2,275 mln. eurų ilgalaikę (virš penkerių metų) paskolą, kurios dalis – 840 tūkst. eurų – turi būti grąžinta iki šių metų pabaigos, tačiau svarstoma šį terminą pratęsti.
„Admisa“ 2025 metų ataskaitoje nurodo turėjusi 1,6 mln. eurų kredito unijos paskolą, o dar 0,5 mln. eurų buvo pasiskolinusi iš neįvardijamos įmonės. 2024 metais tokių įsipareigojimų įmonė neturėjo.
Be to, „Lryto“ ataskaitose minima, kad dėl pernai patirto nuostolio ir 1,45 mln. eurų vertės prestižo nurašymo bendrovė neatitiko kapitalo pakankamumo rodiklio, todėl ji ketina šiemet didinti įstatinį kapitalą.
„Lryto“ grynasis nuostolis pernai išaugo septynis kartus iki 1,8 mln. eurų, pajamos smuko 6,8 proc. iki 3,6 mln. eurų, rodo įmonės ataskaita.
Tuo metu „Admisos“ pajamos pernai augo 5,7 karto iki 1,48 mln. eurų, grynasis pelnas – 2,2 karto iki 336,2 tūkst. eurų, be to, buvo gauta apie 215 tūkst. eurų dotacija.
Įmonė finansinėse ataskaitose neatskleidžia tokio didelio pajamų augimo šaltinių.
Konkurencijos taryba pernai vasarį įpareigojo Estijos grupę per šešis mėnesius parduoti vieną iš dviejų jos turimų portalų nustačius, jog delfi.lt ir lrytas.lt buvo artimi konkurentai bei pirmieji rinkos dalyviai pagal įvairius lankomumo rodiklius, o jų bendra rinkos dalis viršijo 40 procentų.
Taryba dar 2023 metais įpareigojo „Ekspress Grupp“ nutraukti pažeidimą arba atkurti ankstesnę padėtį ar pašalinti pažeidimo pasekmes, skyrė 140 tūkst. eurų baudą. Šį nutarimą „Ekspress Grupp“ apskundė teismui, taip pat prašydama laikinai stabdyti įpareigojimų taikymą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bendrovės prašymą užpernai vasarį atmetė.
