Anot jo, per metus valstybinės reikšmės keliams skiriami vidutiniškai 392 mln. eurų šalies ekonomikai sukuria apie 581 mln. eurų naudos, o iš jų beveik 75 mln. eurų mokesčiais grįžta į valstybės biudžetą.
Tyrimas: į kelių remontą investuotas euras sukuria 1,5–1,7 euro ekonominės naudos
„Mes vertinome labai konservatyviai. Reikia taip pat pripažinti, kad modeliavimas yra atliekamas trijų bent scenarijų – realistinis, optimistinis, pesimistinis – bei koreguojant prielaidas. Ką aš pristatau, yra pats konservatyviausias, pats pesimistiškiausias. Iš tikrųjų ta nauda imant geresnius scenarijus yra didesnė – tas rėžis nuo 1,48 iki 1,7 euro“, – tyrimo pristatymo renginyje antradienį sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas Andrius Jaržemskis.
A. Jaržemskio teigimu, valstybės investuotas euras sukuria netiesioginę naudą visoje tiekimo grandinėje.
„Kitos ekonominės sritys daugiausia gauna netiesioginio poveikio, nes jeigu investuojam į kelius, tai kelininkai gauna pinigus ir projektuotojai numatomi, ir transportas, ir kasyba, ir kitos industrijos. Būtent tas makroekonominis vertinimas vertina visą tiekimo grandinę“, – aiškino VU mokslininkas.
„Kelių darbus atliekanti įmonė perka medžiagas, samdo transportą, techniką, naudojasi inžinerijos ir kitomis paslaugomis. Šių įmonių tiekėjai savo ruožtu taip pat perka prekes ir paslaugas. Taip viena investicija sukuria užsakymų gerokai platesniam verslų ratui, todėl jos poveikis ekonomikai yra didesnis už pradinę keliams skirtą sumą“, – pridūrė jis.
Be to, A. Jaržemskis atkreipė dėmesį, kad apie 19 centų nuo kiekvieno į kelius investuoto euro jau tais pat metais grįžta į biudžetą.
Tyrimo duomenimis, 2021-2025 metais investicijos į kelių infrastruktūrą kasmet palaikė apie 8,9 tūkst. darbo vietų skaičiuojant viso etato ekvivalentu.
Tyrime atskirai vertintas ir poveikis gyventojams. Visos vertintos socioekonominės naudos per vienerius metus siekia apie 12,6 mln. eurų, o nauda pasireiškia 25 metus. Didžiausią jų dalį – apie 8,7 mln. eurų – sudaro mažesnės transporto priemonių naudojimo sąnaudos, dar apie 2,9 mln. eurų sutaupoma dėl trumpesnio kelionės laiko.
Tyrimo autoriai vertino pastarųjų penkerių metų investicijas į valstybinės reikšmės Lietuvos kelių tinklą. Per šį laiką kasmet buvo atnaujinama vidutiniškai apie 300 kilometrų kelių, o didžioji dalis darbų teko jau asfaltuotiems keliams.
Kelininkai: finansavimo didinimo strategija turi būti nuosekli ir aiški
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžė, kad kelių atnaujinimo tempas yra per mažas.
„Tempas, kuriuo šiandien atnaujiname kelius, yra niekaip nepateisinamas. 21 tūkst. kilometrų kelių – tai yra toks tinklas, kokį mes turime Lietuvoje. Tyrimo duomenys labai aiškiai susumavo ir rodo, kad vidutiniškai penkerių metų laikotarpyje per metus sugebame atnaujinti 300 kilometrų. Tai reiškia, kad atnaujiname tik 1,5 proc. tinklo. Tokiu tempu visam tinklui atnaujinti (...) mums reikėtų maždaug 66 metų“, – renginyje sakė Š. Frolenko.
Jis taip pat teigė, kad dėl nekokybiškų kelių nuostolių patiria tiek valstybė, tiek gyventojai.
„Nekokybiškas kelias kelia eksploatavimo išlaidas ir jos krenta kiekvienam automobilio vairuotojui, nekokybiškas kelias galiausiai reiškia didesnes laiko sąnaudas tiek nuvykti fiziniam asmeniui kažkur, tiek ir verslui nuvežti prekes ar atlikti kažkokias paslaugas. Visos šitos kainos iš tikro sudėjus yra nemažos ir tikrai galima sakyti, kad netinkama kelių būklė nėra sutaupymas, o yra tikrai didžiuliai nuostoliai tiek valstybei, tiek žmonėms“, – kalbėjo „Lietuvos kelių“ vadovas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pabrėžė, kad geros kokybės keliai leidžia lengviau pritraukti investuotojų.
„Jeigu Lietuvos teritorijoje, ypač pasienio regionuose, kur ir taip mes matome didesnį gyventojų netekimą, ir ten turim blogesnę kelių infrastruktūrą, tai pritraukti investicijas, daryti kokybišką regioninę politiką tikrai yra labai sudėtinga. Pirmas klausimas, kurį kelia investuotojai, yra gyventojai, antras – keliai. Keliai, elektra ir kiti dalykai. Be šitų komponenčių turėti kokybišką regioninę politiką, ypač pasienio savivaldybėse, yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Klišonis.
Š. Frolenko teigimu, reikia didinti finansavimą keliams, o finansavimo didinimo strategija turi būti nuosekli ir aiški.
„Mes turime turėti siekį artimiausiame penkerių metų laikotarpyje turėti ne 200, bet 400, 500 kilometrų (atnaujintų kelių per metus – BNS). (...) Rangovai yra pasiruošę toms apimtims, bet labai svarbu nuoseklumas, kad tai nebūtų vieni išskirtiniai metai, kai mes turime labai daug darbo, ir tada kainos pradeda kilti, todėl sektorius būna nepasiruošęs. Turi būti nuosekli, aiški finansavimo didinimo strategija“, – kalbėjo jis.
Š. Frolenko pridūrė, kad Lietuva turėtų užsitikrinti pakankamą finansavimą keliams 2028-2034 metų ES biudžete.
„Esame peržiūrėję jau visus įmanomus būdus, kaip atpiginti konstrukciją, kaip garantuoti kokybę, kaip pagerinti procesą, kaip didinti konkurenciją ir taip toliau. Tikrai atsiremiame į situaciją, kai tai jau yra finansavimo klausimas“, – sakė jis.
„Mes esame pabaigoje Europos Sąjungos vieno periodo (biudžeto – BNS) ir esame aušroje būsimo periodo. Mes nežinome, koks tas finansavimas bus (...). Jeigu Lietuva nepasinaudos ir teisingai nesusiplanuos Europos Sąjungos paramos, galvoti, kad mes biudžeto lėšomis išversim – aš neturiu tokio naivumo“, – pridūrė Š. Frolenko.
Kelininkų atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad asfaltui reikalingo bitumo kaina dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose nuo šių metų pradžios išaugo daugiau nei du kartus.
„Visi žinome, kas vyksta su nafta, visi suprantame, kokioje naftos krizėje ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje gyvenam. Asfalto viena iš pagrindinių sudėtinių dalių yra bitumas. Bitumo kainos pokytis, jeigu mes jį lyginsime sausio mėnesį su dabartine kaina, yra daugiau negu 100 procentų“, – aiškino Š. Frolenko.
