Seimas antradienį priėmė tai numatančias Energetikos, Viešųjų pirkimų bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymų pataisas.
Pakeitimai „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) ar kitiems operatoriams leis pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą sudarant tarpusavio pagalbos sutartis be viešųjų pirkimų.
Dalis parlamentarų tikino, kad pataisos leis operatoriams į sąnaudas įtraukti didesnes išlaidas negu pasitelkiant vietos įmones, o tai labiau didins galutines elektros kainas vartotojams.
Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Simonas Gentvilas apgailestavo, kad tokių pataisų nebuvo pavasario sesijoje, nes jomis būtų pasinaudota po rugpjūčio 22-osios audros, kai elektros tiekimas buvo nutrūkęs beveik 270 tūkst. vartotojų.
„Užsienio pagalba yra reikalinga, kaip ir mes turime padėti savo kaimynams, kurie turės visokias audras, todėl kviečiu priimti įstatymą. Normalu, kad energetikos įmonės turi dengti iš tarifo audros padarinius, bet problema buvo, kad padariniai buvo likviduojami per lėtai ir tai reikia daryti geriau“, – prieš balsavimą Seime teigė S. Gentvilas.
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė piktinosi, kad išimtis daroma užsienio įmonėms, o ne Lietuvos.
„|statymas leis „Ignitis grupei“ ir ESO nuolat bendradarbiauti su užsienio valstybių įmonėmis siekiant šalinti audros padarinius, ne vien tiktai po audros, visus metus turėti tokias sutartis ir tam netaikomos viešųjų pirkimų procedūros. Kiek tai liečia lietuviškas įmones, visoms bus taikomos viešųjų pirkimų procedūros“, – teigė parlamentaras.
Jam taip pat kelia įtarimą tvarka, kokias išlaidas būtų galima įtraukti į sąnaudas, o kokių – ne: „Dabar, kai leidžiama įtraukti (į sąnaudas – BNS) kone visus iš to bendradarbiavimo kylančius kaštus, tai kels elektros kainą ir vartotojai turės didesnę kainą už elektros energiją.“
Tačiau Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Algirdas Butkevičius teigė, kad su tuo susijusios sąnaudos būtų pripažįstamos pagrįstomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis pagal VERT nustatytą tvarką.
Pasak jo, lietuviški rangovai likviduoti padarinius ir toliau bus pasitelkiami pagal ESO viešųjų pirkimų tvarką sudaromas ilgalaikes, taip vadinamojo budinčio tinklo eksploatavimo ir avarijų likvidavimo sutartis.
„Šalinant audras ESO komandos arba vidiniai resursai ir lietuviškos rangos įmonės yra mobilizuojamos, pasitelkiamos pirmoje eilėje“, – tvirtino A. Butkevičius.
Audito komitete dirbantis Artūras Skardžius sako, kad nauja tvarka neįpareigos nei ESO, nei „Litgrid“, nei valstybę rengtis ekstremalioms situacijoms.
„Juk galima pasitelkti užsienio kompaniją likviduoti audros padalinius, o VERT, kad ir kiek tai bekainuotų, perkels elektros vartotojams į sąskaitas. Viešųjų pirkimų procedūrų netaikymas suponuoja didelius paslaugos kaštus. Vėlgi iškyla klausimas, kur Lietuvos įmonės, kur „Ignitis“ įmonės, kur ESO rangovai, kur kariuomenės inžineriniai padaliniai likviduojant ekstremalių įvykių padarinius?“ – klausė A. Skardžius.
Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas nuogąstavo, kad Lietuvos verslas pasinaudos situacija: „Esant reikalui greit sukurs įmones už Lietuvos ribų ir jos irgi bus užsienio kompanijos, kurios galės pretenduoti į užsakymus. Jeigu ateis audra rytoj, mūsų ginčai Seime žmonėms nebus įdomūs. Jiems rytoj reikės operatyvios pagalbos ir šio įstatymo pagalba, aš tikiuosi, mūsų operatyvumas bus daug produktyvesnis negu turėjome iki šiol.“
Dėl avarijų, sutrikimų ar ekstremalias situacijų siekdami atkurti energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą be viešųjų pirkimų darbams samdyti įmones galės elektros, gamtinių dujų perdavimo, elektros ar gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriai.
