Už tai balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo 13, penki politikai susilaikė.
Parlamente kelią skinasi pataisa, kad Konstitucijoje nebeliktų masinio naikinimo ginklų draudimo
Prieš daugiausia balsavo „Nemuno aušros“ atstovai, tokių buvo devyni, keturi šios frakcijos nariai susilaikė. Konstitucijos pataisos taip pat nepalaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas ir trys Mišrios Seimo narių grupės nariai. Dar balsuodamas susilaikė valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslawas Narkiewiczius (Jaroslavas Narkevičius).
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo numatytas spalio 6 dieną, o galutinis priėmimas – kitų metų sausio 12 dieną.
Norint priimti Konstitucijos pataisą, parlamentarai dar turės du kartus balsuoti su trijų mėnesių pertrauka. Tuomet jau reikės, kad projektą palaikytų mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad minėta Konstitucijos pataisa nereikalinga. Anot jo, Rusija ir Baltarusija ją panaudos savo propagandai, o esant reikalui branduolinės valstybės ją ir taip galės panaudoti Lietuvos gynybai.
„Tik referendumo keliu gali būti keičiamas šitas Konstitucijos straipsnis“, – tvirtino „aušrietis“.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad naikinamas Konstitucijos straipsnis kalba ne tik apie branduolinį ginklą, bet jis draudžia ir užsienio valstybių karinių bazių buvimą šalies teritorijoje.
„Kodėl mes braukiame ir šitą sakinio dalį? Ar mes ketiname atiduoti Lietuvos žemę karinėms bazėms, kurių nekontroliuosime ir nevaldysime?“ – klausė jis.
Pasak I. Vėgėlės, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad užsienio valstybių karinės bazės Lietuvoje galimos, jeigu jos įkurtos sąjungininkų ir yra valdomos bei kontroliuojamos Lietuvos. Seimo nario teigimu, toks požiūris turėtų galioti ir masinio naikinimo ginklui.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad branduolinis ginklas – viena efektyviausių atgrasymo priemonių. Pasak jo, būtent dėl jo Šaltasis karas neperaugo į „karštąjį“.
„Tai atgrasymo karalius, pamatas. Kitaip tariant, jeigu to neturi, tai neturi ir visaverčio atgrasymo savo saugumo strategijoje. Ir mes – vienintelė šalis, kuri savotiškai regione turime šitą apribojimą. Latviai jo neturi, estai jo neturi, lenkai neturi, suomiai (...) ką tik pasinaikino“, – pabrėžė konservatorius.
„Jeigu koks nors laivas su branduoliniu ginklu sąjungininkų amerikiečių arba lėktuvas norėtų praskristi pro mūsų oro erdvę atgrasymo tikslais, jis negali šito padaryti, kadangi mes turime šitą apribojimą, jis turi aplenkti mūsų teritoriją“, – teigė Seimo narys.
L. Kasčiūno teigimu, masinio naikinimo ginklo draudimo atsisakymas nereiškia, kad šalyje ketinama dislokuoti tokį ginklą, tačiau tam atvertas kelias gerokai sustiprintų Lietuvos saugumą.
„Rusai stiprių nepuola“, – tvirtino parlamentaras.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas taip pat pabrėžė, kad Lietuva neturi daryti kliūčių NATO branduoliniam atgrasymui ir neturi būti silpnoji NATO grandis regione.
„Lietuva turi aiškiai parodyti sąjungininkams ir priešininkams, kad savo nepriklausomybę gins visomis priemonėmis. Negalime būti mažiau apsaugoti negu kitos NATO šalys“, – sakė jis.
Pasak R. Motuzo, Konstitucijos pakeitimas būtų vienas stipriausių signalų, mažinančių karinės agresijos riziką.
Liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad atgrasymas nėra karo eskalavimas, o agresoriaus neatbaidys, jei „būsime silpnesni ir tyliai sėdėsime kamputyje“.
„Šiandienos balsavimas yra apie tai, kad mes nebūtume silpnesni“, – sakė ji.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seime svarstoma pataisa siūloma tiesiog atsisakyti šios nuostatos.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
