Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė šiandienos susitikime Seime teigė, kad nors bendras užsieniečių skaičius šiek tiek svyruoja, Lietuvoje jų skaičius apskritai didėja ir siekia apie 222 tūkst.
„Teiginys, kad užsieniečių nedaugėjo, gal mažėja – jis nėra tiesa. Užsieniečių dabar šiek tiek mažiau [Lietuvoje], bet jų vis tiek didėja.
Per maždaug savaitės duomenų laikotarpį apskritai užsieniečių yra 222 000, kurie gavę, nesvarbu kokius, ar leidimus laikinai gyventi, ar nuolat“, – susitikimo metu pabrėžė ji.
Pasak I. Gasperės, migracijos departamentas skelbia išsamią užsieniečių statistiką, augimas vis dar išlieka.
„Noriu tik pažymėti visiems, kadangi irgi yra įrašas, kad mes skelbiame labai detalią statistiką ir pagal valstybes, ir pagal profesijas savo tinklapyje.
Skiltyje „Migracijos statistika“ galima visą statistiką pasižiūrėti, bet tikrai yra pastovus, o ne aukštas didėjimas kaip ankstesniais metais, bet vis tiek jisai didėja“, – pastebėjo specialistė.
Daugiausiai užsieniečių – ukrainiečių ir baltarusių
Migracijos departamento direktorės teigimu, daugiausia užsieniečių Lietuvoje yra ukrainiečių ir baltarusių. Tiesa, dėl išaugusio atvykstančiųjų iš Centrinės Azijos skaičiaus ten sustabdyta išorės paslaugų centrų veikla.
„Pagrinde dominuoja ukrainiečiai, antroj vietoj – Baltarusijos Respublikos piliečiai. Kas is islamiškų šalių ar, kitaip dar tariant, iš Centrinės Azijos, tai tikrai paskutiniais metais buvo padidėjimas.
Šiuo metu išorės paslaugų centrų Centrinės Azijos šalyse veikla yra sustabdyta, kadangi esam gavę labai didelius kiekius prašymų įdarbinti iš šių Centrinės Azijos šalių, kuriose yra išorės paslaugų centrai“, – akcentavo ji.
„Tai, valdant lūkesčius tiek darbdavių, tiek tų užsieniečių, kurie norėtų įsidarbinti, jų veikla yra sustabdyta ir prašymai nebepriimami“, – toliau tęsė I. Gasperė.
Lietuvoje gyvena apie 80 tūkst. Ukrainos piliečių, anot Migracijos departamento direktorės, o jų diaspora yra didžiausia ir vis labiau įsitvirtina šalyje.
„Skaičių dabar tikslių nepasakysiu [kiek su leidimais gyvena ukrainiečių Lietuvoje], tik ukrainiečių diaspora yra didžiausia, jie tapo sėslesni, nes jau penki metai [kaip jie Lietuvoje], o tai jau yra sėslumas.
Ir tai yra didžiausia grupė – apie 80 000 ukrainiečių piliečių“, – komentavo ji.
Statistika apie migraciją šalies savivaldybes
Kaip I. Gasperė pastebėjo, statistika apie atskirose savivaldybėse esančius migrantus šiuo metu yra kaip prioritetinis darbas. Specialistė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje, kaip ir kitiems piliečiams, taip ir užsieniečiams yra problematika, kad galbūt žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą ne ten, kur iš tikrųjų gyvena.
Gyvenamosios vietos deklaravimu kartais piktnaudžiaujama, todėl nuo kitų metų šią funkciją tikimasi perduoti Migracijos departamentui.
„Nors Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra numatyta 7 kvadratiniai metrai vienam užsieniečiui, bet tai netaikoma tolimojo pervežimo reisų vežėjams ir taip pat netaikoma nepilnamečiams asmenims.
Todėl kartais mes matom, kad yra piktnaudžiaujama gyvenamosios vietos deklaravimu.
Ši funkcija nuo kitų metų, tikimės, pereis Migracijos departamentui. Tai galbūt mes su užsieniečių klausimais būsim griežtesni negu savivaldybės gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais“, – pristatė Migracijos departamento direktorė.
Eksperto nuomone – migracijos problema yra nepagrįsta
Filosofas dr. Kęstutis Girnius „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad migracijos problema Lietuvoje yra nepagrįsta ir labiau įsivaizduojama.
„Kad [migracijos antplūdis] yra labiau įsivaizduojamas. 2021-ųjų metų gyventojų apklausa parodė, kad musulmonų Lietuvoj buvo tiktai apie 2 000, ir nemaža dalis buvo jų totoriai, kurie jau seniai Lietuvoj gyveno.
Tai ta prasme, kad būtų koks nors musulmonų antplūdis, tai yra visiškai įsivaizduojama. Aiškiai atvyksta tų vairuotojų ir kitų iš buvusių tų sovietinių respublikų“, – dalijosi savo nuomone jis.
Eksperto teigimu, musulmonai iš buvusių sovietinių respublikų į Lietuvą dažniausiai atvyksta dirbti vairuotojais, o nuolatos negyvena.
„<...> Tie, kurie atvyksta musulmonai, tai atvyksta iš tų buvusių sovietinių respublikų ir jie atvyksta kaip vairuotojai.
Ir kadangi jie yra pigi darbo jėga, bet tą viską galima sukontroliuoti, nes jie beveik, nu, manau, kad labai mažas procentas jų turi teisę nuolat gyventi Lietuvoj“, – komentavo filosofas.
„Tai čia yra išgalvota problema. Čia migracija apskritai Lietuvoj yra maža, o kad būtų musulmonų, o musulmonai sudaro dar mažesnę jų dalį“, – toliau tęsė K. Girnius.
Po įvykių prie Kauno mečetės – pradėtas ikiteisminis tyrimas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kauno apskrities policija pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas po minėtų įvykių prie mečetės.
Šių veiksmų teisėsauga ėmėsi po Ramybės parke praėjusį penktadienį per musulmonų pamaldas įvykusio baikerių susibūrimo, kai jie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
M. Katelynas akcentavo, kad žmonės turi teisę protestuoti ir rinktis taikiai, bet „protestai negali peržengti įstatymų nustatytų ribų“, tuo metu valstybės pagarba skirtingoms kultūroms ir religijoms „negali reikšti taisyklių nebuvimo“.
Policija BNS anksčiau pirmadienį nurodė, kad tyrime įtarimai niekam nepareikšti. Pareigūnai yra identifikavę kiaulės galvą laikiusįjį, taip pat kai kuriuos kitus asmenis.
Taip pat šeštadienį buvo skelbiama, kad Vilniuje, Etmonų gatvėje, buvo galimai degintas Koranas.
Policijos departamentas LRT patvirtino, kad rugsėjo 13 dieną 1.57 val. gautas anglakalbio asmens pranešimas, jog Etmonų gatvėje 6 deginamas Koranas.
Galimai deginama islamo religinė knyga matyti ir viešojoje erdvėje išplitusiame vaizdo įraše. Apie tai skelbė LRT.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
