Kad projektui būtų pritarta po svarstymo, užtenka paprastos Seimo posėdyje dalyvausiančių parlamentarų daugumos balsų.
Tačiau norint priimti Konstitucijos pataisą parlamentarai dar turės du kartus balsuoti su trijų mėnesių pertrauka. Tuomet jau reikės, kad projektą palaikytų mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
BNS rašė, kad liepos pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 137 straipsnio keitimui iš jo išbraukiant nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje.
Šiuo metu Konstitucijoje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad ši nuostata nebeatitinka geopolitinės realybės. Anot jo, valstybės prioritetas dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra taikos išsaugojimas, o tam svarbus atgrasymas, kuriam didžiausią efektyvumą suteikia branduolinis ginklas.
Pasak Seimo vadovo, Lietuva, turėdama tokį konstitucinį apribojimą, „NATO kontekste atrodo kaip balta varna“.
Pradinę iniciatyvą keisti pagrindinį šalies įstatymą pasirašė pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, siūlymo neparėmė nė vienas opozicinės „Nemuno aušros“ politikas.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
