„Migracijos departamentas oficialiai pateikęs savo poziciją, kad neprieštarauja siūlomam projektui“, – Seime antradienį susitikusi su Liberalų sąjūdžio frakcija kalbėjo I. Gasperė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvos migracijos politikos gairės yra orientuotos į aukštos kvalifikacijos migracijos skatinimą, o siūlomas kvotų mechanizmas yra nukreiptas į žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, nes aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio galima įdarbinti ir be kvotų, siūlant jiems atitinkamą atlyginimą.
„Kaip tai paveiks imigraciją sąsajoje su integracija, tai integracija matomai bus mažesnė, jeigu darbuotojas dvejiems metams yra kviečiamas į Lietuvą ir jis po to turi išvykti, tai ta integracija, Migracijos departamento vertinimu, bus mažesnė“, – kalbėjo I. Gasperė.
Tuo metu kalbėdama apie Lietuvoje studijuojančius užsieniečius, departamento vadovė sako, kad prieš metus buvo matoma problema, kad dalis atvykėlių įstodavo į aukštąją mokyklą, tačiau vėliau dingdavo.
Šiuo metu, anot I. Gasperės, tuo nėra piktnaudžiaujama.
„Turime individualius atvejus, bet nematome to, kaip sistemos kažkokios, kad per studentų mokymąsi, būtų piktnaudžiaujama imigracijos sistema“, – dėstė ji.
Anot Migracijos departamento vadovės, spalio mėnesį vykdys sisteminius patikrinimus aukštosiose mokyklose.
„(Tikrinsime – BNS) ar studentai atvyko, ar jie studijuoja, ar jie pažangūs, ar jie lankosi paskaitose“, – vardijo I. Gasperė.
Kalbėdama apie studentus, kurie greta studijų dirba pagal individualią veiklą, pavyzdžiui, maisto išvežiotojais ar pavežėjais, Migracijos departamento direktorė pažymėjo, kad jie gali sulaukti griežtesnės tvarkos.
„Pirmo, antro kurso studentai dirba 20 darbo valandų per savaitę, o individualia veiklai šiuo metu darbas yra neribojamas. (...) Manau, kad bus tam tikrų sugriežtinimų, nes nemanome, kad neribota individuali veikla leidžia studentams pažangiai mokytis ir siekti tų tikslų, dėl kurių jie atvyko į Lietuvą“, – kalbėjo I. Gasperė.
Kaip rašė BNS, liepos viduryje Seimas po svarstymo pritarė prezidento siūlomam įstatymo projektui. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas taip siekia ir geresnio migracijos valdymo, ir spręsti darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemą.
Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai labiausiai tiktų užsieniečiams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolat ar likti ilgesnį laiką, atvyksta tik dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais, ne ilgiau nei dvejiems metams.
Siūloma spartesnė jų atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau juos priimti į darbą, jei neranda vietos darbuotojų, tačiau po dvejų metų darbo jie privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Pasak Prezidentūros, naujas modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė jos kvota pagal abu modelius nebūtų didinama – ji negalės viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją kasmet siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.
Pataisos numato, kad trečią kartą per dešimt metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams.
Be to, šalies vadovas siūlo stiprinti užsieniečių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą, ilginant minimalius patikros terminus.
Pataisas kritikuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, kuri teigia, kad tai skatintų migrantus tik trumpam atvykti į Lietuvą, o per trumpą laiką atvykėliai neišmoktų lietuvių kalbos, neintegruotųsi į visuomenę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
