migracijos departamentas

Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių.  Pernai 2023 mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose pradėjo apie 9,7 tūkst. ukrainiečių. Daugiausia moksleivių iš Ukrainos mokosi Vilniaus mieste – apie 2,9 tūkst, Klaipėdoje mokosi 900, 887, Šiauliuose – 372, Jonavos rajone – 123, Alytuje ir Kėdainiuose – maždaug po 100 ukrainiečių.

Su Migracijos departamentu susisiekę gyventojai pranešė sulaukę skambučių iš lietuviškai bei rusiškai kalbančio asmens, raginančio vykti į Pilaitės mikrorajone įsikūrusią Valstybės saugumo departamento (VSD) būstinę užpildyti klausimyno. Migracijos departamentas praneša, kad šie skambučiai – melagingi. Gyventojai raginami nepasikliauti klaidinančiais skambučiais.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, taikytos užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje leidimus gyventi darbo pagrindu turi 25,6 tūkst. Ukrainos piliečiai, todėl nauja tvarka jiems gali turėti įtakos, tačiau numatyta ir išimčių.

Migracijos departamentui atleidus Rusijos pilietybę nuslėpusią darbuotoją, Viešojo valdymo agentūra (VVA) su Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarstys, kaip įgyvendinti įstaigos pateiktas rekomendacijas dėl priėmimo į valstybės įstaigas tvarkos tobulinimo, numatant pareigą kandidatams deklaruoti visas turimas pilietybes.

Siekdamas atkurti Lietuvos pilietybę, užsienietis Migracijos departamentui pateikė suklastotus dokumentus, penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Pasak pareigūnų, pranešimas iš Migracijos departamento buvo gautas ketvirtadienį vakare. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Lietuvos pilietybę atkurti siekęs užsienio pilietis migracijos pareigūnams pateikė galimai suklastotus dokumentus. Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ketvirtadienio vakarą, 17 val. 55 min., gautas Migracijos departamento atstovų pranešimas, kad siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, 43 metų užsienio pilietis Migracijos departamentui pateikė galimai suklastotus dokumentus.

Su rusų okupantais ukrainiečius žudantis, kaip pats tvirtina, jurbarkietis recidyvistas Kęstutis Kvietkus gali prarasti Lietuvos pilietybę. Anot tyrimą pradėjusio Migracijos departamento, be Vyriausybės leidimo žmogus negali tarnauti kitos šalies kariuomenėje. Ar Rusiją savo vaizdo įrašuose šlovinantis vyras iš tiesų su rusais žudo ukrainiečius, aiškinasi ir generalinė prokuratūra. O kai kurie lietuviai net siūlo tūkstančių eurų premiją tam, kas pasakys, kur yra šis Putino pakalikas.

Aidas neslepia pasipiktinimo Migracijos departamento tvarka, skundžiasi diskriminacija. Dvi dienas iš eilės stovėjęs eilėje po kelias valandas liko neaptarnautas. Tuo tarpu Migracijos departamentas atkerta, jog, jeigu tvarkos pakeitimai laikomi manipuliacija, tai paprasčiausiai – kliento nuomonė, todėl tvarkos keisti neketina.

Iš Migracijos departamento atleista Rusijos pilietybės įgijimo faktą nuslėpusi darbuotoja nepriiminėjo sprendimų dėl leidimų šalyje gyventi užsieniečiams išdavimo, sako įstaigos atstovas Rokas Pukinskas. Jis pažymi, kad minimas asmuo departamente neužėmė vadovaujančių pareigų. „Ji nebuvo vadovė. Tai (leidimus gyvent – ELTA) tvirtina tik vadovas. Ji buvo eilinė darbuotoja. (...) Dirbo ji pas mus neilgai, bausta nebuvo, o pareigos dabar jau nesvarbu.

Sustiprintą asmenų, galimai slepiančių įgytas kitų šalių pilietybes, kontrolę vykdantis Migracijos departamentas nustatė, jog Rusijos pilietybės įgijimo faktą nutylėjo ir apie tai nepranešė Klaipėdoje dirbanti departamento darbuotoja. Įstaigos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui surinkus neginčijamus įrodymus, moteris neteko Lietuvos pilietybės, o tada nedelsiant buvo atleista ir iš pareigų.

Užsieniečius įdarbinti pageidaujantys darbdaviai už tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo arba nacionalinės vizos išdavimo mokės valstybės rinkliavą. Ji bus renkama ir už prašymą leisti pakeisti darbdavį. Kaip nurodo Migracijos departamentas, nuo rugpjūčio 1-osios tokios rinkliavos dydis yra 50 eurų už kiekvieną užpildytą elektroninę rašto formą.

Internete sparčiai ėmė plisti filmukai, viliojantys afrikiečius atvykti ir įsidarbinti Lietuvoje. Tokius vaizdo įrašus kuriančios nuomonės formuotojos kviečia į Lietuvą afrikiečius ir tikina, kad mūsų šalyje jie uždirbs daugiau nei Afrikoje, žada ir puikias gyvenimo sąlygas. Taip afrikiečiai viliojami dirbti vairuotojais, šiukšlių vežėjais, virėjais ar kitų profesijų atstovais, kurių lietuviai kratosi. Afrikiečiams siūlo nuo minimalios iki 1300 eurų algos per mėnesį.

Europos Sąjungai sugriežtinus el. parašo saugumo reikalavimus ir siekiant užtikrinti asmens tapatybės kortelių, kaip el. parašo kūrimo įtaisų, atitiktį saugumo standartams, senesnės nei iki 2024 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės nuo liepos 23 dienos nebegalės būti naudojamos kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimui. Apie tai primena Migracijos tarnyba.

 Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pratęstų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, rodo naujausi Migracijos departamento statistiniai duomenys. Per šešis 2024-ųjų mėnesius užsieniečiams iš viso išduotas 78 121 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento teigimu, daugiau kaip 33 tūkst. tokių leidimų išduota, kai dėl šio dokumento buvo kreiptasi pirmą kartą, 44 tūkst. – pratęsta.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto galimybes Asmens dokumentų išrašymo centrą (ADIC) prijungti prie Migracijos departamento.  Kaip BNS nurodė ministerija, tokiais veiksmais „siekiama sustiprinti įstaigos kontrolę, gerinti klientų aptarnavimo kokybę bei užtikrinti aukštus asmens dokumentų gamybos ir nacionaliniam saugumui taikomus standartus“. Kaip vieną iš priežasčių, paskatinusių svarstyti ADIC reorganizaciją ir imtis pokyčių, VRM nurodė žurnalistų paskelbtą informaciją, kuri viešu...

Vis dažniau Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose, išsikvietus pavežėją, sulaukiame lietuviškai nekalbančio imigranto, kuris neranda kelio arba veža aplinkiniais keliais. Maža to, ne visi vairuotojai turi leidimą gyventi šalyje arba neturi vairuotojo pažymėjimo. Policijos atstovas pasakoja, kad neretai sulaukia pranešimų dėl netinkamo pavežėjų elgesio, tačiau kartais iškvietimai būna tikrai keisti.

Gyventojai, turintys nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. pabaigos išduotas asmens tapatybės korteles su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu – jas turės pasikeisti, praneša Migracijos departamentas. Kaip pažymi įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė, iki šių metų pabaigos tai bus galima padaryti nemokamai. „Tiems, kurie korteles turėjo su elektroninio parašo lustu, jei jie kreipsis iki šių metų pabaigos, tos kortelės bus pakeistos nemokamai ir 10 eurų mokėti nereikės.

Nuo 2022 m. rugsėjo 2 dienos iki 2023 metų gruodžio 31 dienos išduotos asmens tapatybės kortelės, kurios buvo naudojamos kaip elektroninės atpažinties ar elektroninio parašo priemonės, gyventojams bus keičiamos nemokamai.

Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas iš Lietuvos bus išsiųstas pasibaigus teismui, tačiau terminas nėra aiškus.  „Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas šiuo metu yra teisiamas baudžiamojoje byloje, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas praleido terminą apskųsti Migracijos departamento sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos, o jį praleidęs atnaujinti apskundimo termino neprašė, todėl teisme jo išsiuntimo klausimas nebus keliamas. Asmuo bus išsiųstas iš Lietuvos.

Lietuvos piliečiams, panorusiems asmens tapatybės kortelę užsisakyti ir gauti per vieną darbo dieną, nebereikės iš anksto rezervuoti vizitų Migracijos departamento klientų aptarnavimo padaliniuose. Tokie asmenys nuo balandžio 3 dienos visuose skyriuose bus aptarnaujami gyva eile. Asmens tapatybės kortelę, jei ji užsakyta, pavyzdžiui, pirmadienį iki 12 valandos, kitą darbo dieną bus galima atsiimti bet kuriame Migracijos departamento klientų aptarnavimo padalinyje jo darbo metu.

Lietuvos piliečiams išduodamų asmens dokumentų daugėja ketvirtus metus iš eilės, o bendras pernai išduotų pasų bei asmens tapatybės kortelių skaičius yra didžiausias nuo pat 2013-ųjų, rodo Migracijos departamento turima statistika. Kaip penktadienį pranešė departamentas, pernai Lietuvos piliečiams iš viso išduota per 750,7 tūkst. asmens dokumentų – beveik 391,8 tūkst. pasų ir apie 359 tūkst. asmens tapatybės kortelės. Daugiau asmens dokumentų buvo išduota tik 2013-aisiais – 854 tūkstančiai.

Lietuvą internete iškeikusiam baltarusiui Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje. Tiesa, tai padaryta išsiaiškinus, kad vyras dirbo pas vieną darbdavį, nors savo darbo vietą buvo deklaravęs pas kitą. Dėl Baltarusijos piliečio pasisakymų ir grėsmių nacionaliniam saugumui vis dar vyksta diskusijos. Penktadienį buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą Lietuvoje gyventi Baltarusijos piliečiui Maksui, kuris „Youtube“ kanale viešai iškeikė Lietuvą ir lietuvius.

Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių. Taip pat auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Siekdama suvaldyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Migracijos departamentas skelbia, kad kovo 4-osios duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai ir lyginant su praėjusių metų duomenimis, skaičius beveik nepakito. Migracijos departamento duomenimis, palyginus šių metų rodiklius su praėjusių metų statistine informacija, darytina išvada, jog Ukrainos karo pabėgėlių skaičius mūsų šalyje nusistovėjo.

Migracijos departamentas įspėja dėl užsieniečius vienijančiose socialinių tinklų grupėse platinamos dezinformacijos apie iš departamento gaunamus skambučius dėl jiems neva gresiančios deportacijos. Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Migracijos departamentas šiemet planuoja patikrinti daugiau nei 18 tūkst. baltarusių, kurie Lietuvoje apsigyveno dar iki 2022 m. įvestų ribojimų ir patikrinimų. Pasak departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šie asmenys turės užpildyti šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams išduodamą klausimyną. „Imsimės tikrinti visus Baltarusijos piliečius, kurie gavo leidimus gyventi darbo pagrindu dar iki to laiko, kai nebuvo naudojamas papildomas klausimynas.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pabėgėlių iš Irako skundą, nutarė, kad Migracijos departamentas (MD), laiku neišnagrinėjęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, pažeidė jų teises, teigiama teismo pranešime spaudai. Regionų administracinis teismas pripažino, kad MD laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo įstatyme nustatytu terminu.

Pernai uždarius paskutinį ukrainiečių registracijos centrą, atvykę karo pabėgėliai nesusiduria su sunkumais registruodamiesi Lietuvoje, sako Migracijos departamentas. Pernai gegužę uždarytas paskutinis šalyje Alytaus ukrainiečių registracijos centras, nuo to laiko pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente.

Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui uždrausta atvykti į Lietuvą. „Gavus informacijos, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti šiam užsieniečiui atvykti į šalį“, – penktadienį BNS sakė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

Naujienų portalas tv3.lt gavo pranešimą, kad į Klaipėdą dirbti atvykę penki vietnamiečiai iš tiesų nedirba, o klaidžioja uostamiesčio gatvėmis. Aiškėja, kad juos turėjusi priimti įmonė jų vis dėlto neįdarbino, todėl šie turės palikti Lietuvą.

Lietuvos politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu nepasižymi stabilumu ir nuoseklumu. Baltarusė Ela Parashchanka 2019 metais ištekėjo už Lietuvos piliečio Audroniaus Džiovėno, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje, įsidarbino vaikų darželyje, išmoko lietuvių kalbą.

Net sovietmečiu Lietuvoje, o ypač Vilniuje, nebuvo tiek daug kalbama rusiškai, kiek girdima dabar. Ar mums kelia pavojų į šalį plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar vadinamasis litvinizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Unive...

Gruodžio pabaigoje nuvilnijo žinia apie aktoriaus Vlado Bagdono sutuoktinę Jeleną Liopo, kuri buvo priversta išvykti iš Lietuvos į gimtąją Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi šalyje galiojimas. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pirmadienį pateikė naujausią žinią apie šią situaciją ir nurodė, ar moteris galės sugrįžti į Lietuvą.

Patikrinimą atliekantis Migracijos departamentas teigia radęs lietuvių, turinčių giminystės su į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus įtrauktais asmenimis. Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS teigė kol kas negalinti įvardinti, kiek tokių žmonių iš viso Lietuvoje yra. „Tyrimas nebaigtas, tai kiek tiksliai – negaliu pasakyti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamento padalinys Kaune atnaujina darbą, tačiau jis veiks kitoje vietoje – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius. Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamentas veiklą Kaune atnaujins po Kalėdų, tačiau kitose patalpose – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius, penktadienį pranešė departamentas. „Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių“, – nurodoma pranešime.

Gruodžio 19-osios rytą Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57 esančiame pastate, kuriame veikia Migracijos departamento Kauno klientų aptarnavimo skyrius, kilo gaisras. Aiškėja, kad per įvykį nukentėjo moteris. „Turime pirminės informacijos apie nukentėjusį asmenį – valytoją valiusią patalpas ryte. Ji pilietiškų migracijos departamentų darbuotojų buvo išvesta į lauką, kiek žinome, darbuotoja turėjo ir kitų sveikatos problemų, kurios paūmėjo dėl dūmų.

Ankstyvą gruodžio 19-osios rytą Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57 esančiame pastate, kuriame veikia Migracijos departamento Kauno klientų aptarnavimo skyrius, kilo gaisras. Dėl to iki 2024 m. sausio 2 d. Departamento Kauno skyriuje nutraukiamas visų klientų aptarnavimas. Gaisras fiksuotas prieš prasidedant darbo valandoms, klientų patalpose nebuvo, Migracijos departamento darbuotojai nenukentėjo.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Per pirmuosius metus, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvestas specialus klausimynas, grėsmės nustatytos daugiau kaip 2 tūkstančių atvejų, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas artimiausiu metu siūlys atimti iš balerinos Ilzės Liepos Lietuvos pilietybę. „Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Migracijos departamentas panaikino buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. „Migracijos departamentas patvirtinta, jog Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui panaikintas jo turėtas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Nuo šiol išmaniaisiais įrenginiais skenuojant ir tikrinant Ukrainos karo pabėgėlių turimus skaitmeninius leidimus, bus rodoma ir dokumento savininko nuotrauka. Kaip praneša Migracijos departamtas, tokie leidimai laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukusiems asmenims pradėti išdavinėti šių metų pradžioje ir pakeitė iki tol naudotas plastikines korteles.

Kitąmet reikšmingai nepadidinus Migracijos departamento finansavimo, iš jo kitąmet masiškai išeis darbuotojai, teigia profesinės sąjungos atstovas. „Darbuotojai laukia, jeigu nebus (atlyginimų) padidinimo iki vidutinio darbo užmokesčio – nes darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, moka kalbas, jie gali susirasti darbą kitur – prasidės darbuotojų išėjimas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavadu...

Į Lietuvą plūsta tūkstančių Bangladešo ir Pakistano gyventojų prašymai leisti jiems apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Ten pastarąsias savaites transliuojami reklaminiai klipai, kuriuose kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta įvairiausių darbuotojų, o atvykę iš Azijos čia gali uždirbti įspūdingas algas siekiančias ir 7000 eurų. Pastaruoju metu socialinius tinklus užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose neįprastai dažnai minima Lietuva.

Pirmą kartą šalies istorijoje Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą, praneša Migracijos departamentas. Skelbiama, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių. Šių metų liepą šalyje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai – iš viso 85 579 asmenys.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.