„Esame suskaičiavę, kiek migrantų atvyko ir neišvyko. Šiais metais pakeisti leidimai (gyventi – ELTA), kuriems nenaudojama kvota – 38 tūkst. Tai čia atsakant į klausimą, kur dingo tie, kurie anksčiau atsivežti – tie anksčiau atsivežti lieka, jiems nenaudojama kvota“, – antradienį LRT radijui sakė I. Gasperė.
Anot jos, dabartinis teisinis reguliavimas numato aiškią ribą, todėl kasmet iš naujo svarstyti kvotos dydį nėra tikslinga.
„Pati kvotų sistema, manau, kad pasitvirtino, nes yra numatyta, kad kvota negali būti didesnė nei 1,4 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų. Ta riba yra nustatyta ir manau, kad kiekvienais metais daryti polemikas Trišalei tarybai yra netikslinga“, – teigė Migracijos departamento vadovė.
„Kartais svarbu yra ir teisinio reguliavimo pastovumas, nes jį nuolat keisti irgi yra žalinga. Jei yra nustatyta, kad ne daugiau nei 1,4 priaugimas prie visų gyventojų – mes manome, kad ta riba yra nustatyta teisingai“, – pridūrė ji.
I. Gasperės teigimu, vertinant Lietuvos migracijos politiką taip pat reikėtų kelti klausimą ne vien dėl į šalį atvykstančių darbuotojų skaičiaus, bet ir dėl jų kvalifikacijos.
„Kas liečia faktą, kad esame trečiųjų šalių darbuotojų traukos centras – turime žiūrėti ne į tai, kodėl pritraukiame juos, o į tai, kodėl nepritraukiame aukštos kvalifikacijos ir pridėtinės vertės darbuotojų“, – sakė ji.
Anot I. Gasperės, aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuva kol kas nėra pakankamai patraukli dėl santykinai žemo darbo užmokesčio.
„Mūsų visų atlyginimai yra žemi, lyginant su Europos Sąjunga, todėl aukštos kvalifikacijos darbuotojams nesame traukos centru. Tad nesakykime, kad pritraukiame tik tokius – kažkada pritrauksime ir aukštesnės kvalifikacijos asmenis, kai visų lietuvių atlyginimai bus aukštesni“, – teigė Migracijos departamento direktorė.
Kartu ji pabrėžė, kad migracijos politikos griežtinimas neturėtų tapti tikslu savaime, nes pernelyg griežti ribojimai gali turėti neigiamų pasekmių verslui.
„Migracijos politikos griežtinimas yra kelias, tačiau negalime jos tiek griežtinti, kad jau verslas persikeltų į kitas šalis“, – sakė I. Gasperė.
Jos teigimu, Lietuvai būtina ieškoti pusiausvyros tarp migracijos kontrolės ir verslo poreikių, ypač atsižvelgiant į tarptautinio transporto sektoriuje susiklosčiusią situaciją.
„Turime daryti proporcingą migracijos kontrolę, o ne vien tik griežtinti ir esą taip apsisaugoti“, – pabrėžė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2026 metams buvo patvirtina 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota – tai sudarė 0,9 proc. nuo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 d. skelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio (2,9 mln.)
Anot SADM, kvota nustatoma remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Pasibaigus kvotai leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduotas, jei užsieniečiui mokamas darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 1,2 bruto darbo užmokesčio dydžio, arba jei darbas priskiriamas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms, ne mažiau kaip 1 bruto darbo užmokesčio dydžio.
Lietuva užsieniečių įdarbinimo kvotą šiemet išnaudojo jau liepą.
Transporto ir vežėjų atstovai dėl to skundėsi ir teigė, jog sektoriuje gali likti neįdarbinti apie 10 tūkst. vairuotojų.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skaičiavo, kad dėl to Lietuva gali negauti apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tai yra savanoriškas susinaikinimas ir užleidimas vietos svetimiems. Lietuviai savo rankomis išbraukia save iš istorijos...
