Gamykla Upytės kaime iškils netoli jo žemės sklypo, kurį įmonė ketina iš jo nuomotis.
„Tegu daro, bus darbo vietų žmonėms“, – prieš pat įžengdamas į vietinę kaimo parduotuvę BNS sakė senjoras.
Vyro istorijoje telpa viena iš priežasčių, kodėl dalis Upytės gyventojų į būsimą gamyklą žvelgia palankiai: vieniems tai leis papildomai uždirbti, kitiems – apskritai susirasti darbą, šalia namų turėti geresnės kokybės kelią ar apskritai sulaukti daugiau gyvybės mažėjančiame kaime.
Visgi dalį vietinių naujiena išgąsdino.
Ne visi tiki, kad atnešama nauda pasieks kaimo gyventojus. Be to, dalis bendruomenės nerimauja, kad ginklus gaminsiantis objektas Upytę gali paversti potencialiu taikiniu karo atveju.
Žemės nuoma, darbo vietos vietiniams ir asfaltas
„RSI Europe“ gamyklą planuoja statyti beveik 125 hektarų ploto sklype, esančiame maždaug 1–2 kilometrų nuo Upytės ir Tarnagalos. Šiuose kaimuose gyvena apie 650 žmonių.
Gamyklos statybas planuojama pradėti kitų metų pradžioje. Jai suteiktas stambaus projekto statusas.
Dviračiu pirmadienį popiet Upytėje mynęs senjoras Alverdas Savičas džiaugėsi naujienomis bei vylėsi, jog čia dronai bus gaminami ir Lietuvos poreikiams.
Upytės gyventojo teigimu, dabar iki jo sklypo veda žvyrkelis, kurį galbūt išasfaltuos.
„Bus daugiau žmonėms darbo galbūt, gal kokį upytietį įdarbins“, – svarstė kita pensininkė Aldona Grybienė, didžiąją dalį gyvenimo atidavusi darbui ūkyje Panevėžio apylinkėse.
„RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas praėjusią savaitę tikino, jog projektas Panevėžio rajone turėtų sukurti iki 40 naujų darbo vietų, iš kurių apie trečdalis bus aukštos kvalifikacijos inžinieriai ir technikos specialistai.
Priešais vieną iš Upytės parduotuvių stovi medinė Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia. Iš šalia jos esančių parapijos namų išėjusi bažnyčios savanorė Birutė Jasnauskienė irgi sakė iš gamyklos besitikinti naudos gyventojams.
„Kažkur pastatyti vis tiek reikia. Tegul stato, darbo vietų atsiras, gal darželis, mokykla papilnės. Gal kas nors pastatys kokį namą, gal gyventojų padaugės“, – sakė moteris.
Upytės klebonas Gediminas Jankūnas tvirtino, kad projektas – svarbus šalies saugumui.
„Atsiranda darbo vietos, galimybė pasigaminti ko reikia mūsų saugumui čia, vietoje, o ne siųstis iš kažkur“, – teigė dvasininkas.
Jis vis tik pabrėžė, kad gyventojus reikėtų tinkamai informuoti apie būsimas statybas.
Plos ne visi
Dalis vietinių abejoja būsimos gamyklos nauda.
Bene garsiausiu naujovės kritiku tampa Žemės ūkio ministerijos valdomos bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris, tuo pačiu metu einantis vietos bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininko pareigas.
Ši įmonė dabar valdo sklypą, kuriame bus statoma nauja gamykla.
A. Zalatoris jau anksčiau kaltino valdžią „buldozeriu“ priimant sprendimus dėl sklypo paėmimo, o Upytėje BNS teigė abejojantis, kad visi vietiniai žinią sutiks palankiai.
„Kokia bus reakcija žmonių, šiandien tikrai neatsakysiu. Bet kad visi bus patenkinti ir plos... Nežinau, kas čia (Upytėje – BNS) galėtų pretenduoti į tas darbo vietas. Tokiai gamyklai reikės aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė vyriškis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad apie dronų gamyklos vietą anksčiau žmonėms nepranešta ne iš blogos valios, o dėl saugumo sumetimų.
A. Zalatoris teigė šią savaitę planuojantis surengti susitikimą su bendruomene, kur pasidalins visa paties turima informacija.
Parduotuvėje dirbanti Rasa Kazeniauskienė sakė netikinti, kad vietiniai gamykloje gaus darbą.
„Kiek čia yra tų vietinių žmonių, kurie eitų dirbti?“ – teigė moteris.
Pasak jos, pastačius gamyklą kaimas taps mažiau saugus, nes gynybos pramonės objektas taps priešų taikiniu.
„Žinią pasitikau su baime“, – sakė ji.
A. Zalatoris taip pat įsitikinęs, jog gamykla yra per arti gyvenviečių.
Savo ruožtu Upytės klebonas pabrėžia, kad vadovaujantis tokiu požiūriu, Lietuvoje tokiam objektui vietos veikiausiai apskritai nebūtų.
„O kur jiems pasidėti? Lietuva nėra jau tokia didelė. (...) Čia reikia žiūrėti bendrojo gėrio ir kad valstybės interesai būtų saugomi“, – teigė G. Jankūnas.
Suskaldys bendruomenę?
A. Zalatorio kritika valdžiai susijusi ir su nežinomybe, kas „Genetiniams ištekliams“ atiteks mainais už paimamą sklypą. Dabar jame vyksta įprasta žemės ūkio veikla.
„Tame lauke paima 60 hektarų pievos ir ganyklų, šienaujamo ploto. Man reikės gyvulius išlaikyti, tai turiu kažkur kitur šienauti, tą pievą įsirengti, o per žiemą jos neįrengsiu. Turėjo būti pasakyta“, – kalbėjo A. Zalatoris.
Vis dėlto Upytės bažnyčios savanorė B. Jankauskienė ragino nepamiršti, kad jauniems žmonėms gerokai patraukliau dirbti aukštos kvalifikacijos darbus, o ne verstis žemės ūkiu.
„Jaunimas ar eis gyvulių šerti, ar eis į gamyklą dirbti? Aišku, į gamyklą, o ne gyvulių šerti. Dabar gali eiti šerti, bet neina“, – kalbėjo moteris.
Ji pripažino, kad žinios apie gamyklą suskaldys kaimo bendruomenę, tačiau iškart pabrėžė, kad skirtingų požiūrių susidūrimas – nieko neįprasto.
Tuo metu klebonas G. Jankūnas ragino žmones žvelgti aukščiau siaurų individualių interesų.
„Čia reikia galvoti ne „mano daržas, mano pupos“, bet truputėlį plačiau“, – pabrėžė dvasininkas.
