Portalo duomenimis, dalis įmonių dėl sutrikimų patyrė nuostolių ir papildomų išlaidų. Prienų rajone veikiančios kepyklos „Du medu“ vadovas Vytautas Rašickas teigė, kad be elektros įmonei teko verstis maždaug savaitę. Jo teigimu, situaciją palengvino turima saulės elektrinė ir kaupiklis, tačiau darbuotojai patyrė daug streso.
Žiniasklaida: po audros 144 pramonės įmonės ilgiau nei 3 paras liko be elektros
Radviliškių kaimo kepyklos direktorė Audronė Kisielienė savo ruožtu sakė, kad elektros tiekimas buvo atnaujintas tik praėjus beveik savaitei. Įmonė dėl elektros trūkumo negalėjo dirbti visu pajėgumu, o papildomos išlaidos degalams, naudojant generatorių, siekė apie 1 tūkst. eurų per dieną.
Verslo atstovai taip pat kelia klausimą dėl tinklo atsparumo ir pasirengimo tokioms situacijoms. Tuo metu „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nurodo, kad per sutrikimus tinkle veikė daugiau kaip 400 generatorių, tačiau pabrėžia, jog tai laikina priemonė ir neįmanoma jais aprūpinti visų paveiktų verslų.
Bendrovės teigimu, verslui numatytos dviejų rūšių kompensacijos. Viena jų skiriama už elektros tiekimo atkūrimo termino, kai elektra netiekiama ilgiau nei 72 valandas, viršijimą, kita – už tiesioginius nuostolius, jei klientas nurodo patyręs žalą dėl ESO veiksmų ar elektros tiekimo sutrikimo.
ESO portalui nurodė, kad kompensacijos bus apskaičiuotos pagal kiekvieno objekto situaciją ir klientai apie jas informuoti iki spalio 15 d., tačiau siekiama tai padaryti anksčiau. Kol kas bendra kompensacijoms reikalinga suma nėra aiški.
Tuo metu ESO kontroliuojanti „Ignitis grupė“, teigia, kad jos netenkina elektros atjungimų mastai, yra inicijavusi vidinį ESO auditą.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Dėl stichijos padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Praėjusią savaitę ji buvo atšaukta.
