Užsienis

Latvijos Saeimo opozicinės partijos – „Nacionalinė sąjunga“ ir „Jungtinis sąrašas“ – siūlo pareikšti nepasitikėjimą premjere Evika Siline, rašo „Evropeiskaja pravda“. Opozicija teigia, kad vyriausybė ilgą laiką nesugeba priimti aiškių sprendimų dėl ekonominio bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.

Vokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ planuoja Latvijoje statyti naują amunicijos fabriką. Šalies ministrė pirmininkė Evika Silina ir „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris ketvirtadienį Hamburge pasirašė atitinkamą ketinimų protokolą. Gamyklą turėtų valdyti bendra įmonė, kurią sudarys „Rheinmetall“ (51 proc.) ir latvių „State Defence Corporation“ (49 proc.). Planuojama gaminti 155 mm kalibro artilerijos amuniciją tiek Latvijos kariuomenei, tiek jos partneriams bei eksportui.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu lėktuvas ketvirtadienį į Niujorką skrido neįprastu maršrutu – pakeliui į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją jis lanku aplenkė kelias Europos šalis. Nors Prancūzija leido Izraeliui naudotis savo oro erdve, vienas Prancūzijos diplomatinis šaltinis AFP sakė, kad skrydžio sekimo duomenys parodė, jog B. Netanyahu lėktuvas vietoj to pasirinko skristi piečiau.

Jungtinės Valstijos susitikime su musulmoniškų šalių lyderiais Niujorke pristatė naują planą dėl Gazos karo užbaigimo. „Pristatėme savo vadinamąjį 21 punkto Trumpo planą dėl taikos Artimuosiuose Rytuose“, – Niujorke sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kurį cituoja amerikiečių žiniasklaida.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos balsavimas Saeimoje, kuriuo buvo pritarta opozicijos siūlymui Latvijai pasitraukti iš Stambulo konvencijos, yra koalicinio susitarimo pažeidimas, naujienų agentūrai LETA pabrėžė premjerė Evika Silina per savo konsultantę Anną Ūdrę. Kitą pirmadienį grįžusi iš Vokietijos premjerė lauks žaliųjų ir ūkininkų bei jų atstovo, gerovės ministro Reinio Uzulnieko paaiškinimų. Premjerė Vokietijoje su oficialiu vizitu lankysis iki penktadienio, rugsėjo 26 dienos.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsakė grasinimu į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Kremliaus pareigūnai turi žinoti, kur yra artimiausias bombų slėptuvė.

Paryžiaus teismas ketvirtadienį penkeriems metams kalėjimo nuteisė buvusį prancūzų prezidentą Nicolas Sarkozy dėl nusikalstamo sąmokslo, susijusio su kaltinimais, kad jis, 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi. Buvęs dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris neigia kaltinimus, yra įsivėlęs į virtinę teisinių problemų.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atvirai prabilo apie svajonę, kurią norėtų įgyvendinti pasibaigus karui. Interviu metu ji pasakojo apie paprastą, bet itin jai brangų ritualą – keliones automobiliu vienai, kurios šiandien neįmanomos dėl karo realybės. Kaip rašo „The Times“, dabar ji tokios galimybės neturi, tačiau svajoja vėl be tikslo važinėti po priemiesčius ar kaimus, galbūt net išjungusi telefoną bent valandai.

Nuo 2019 metų dėl sukčiavimo ieškomas moldavų oligarchas Vladimiras Plahotniucas, ketvirtadienį buvo atskraidintas į Moldovą iš jį išdavusios Graikijos, matė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Buvęs parlamentaras V. Plahotniucas pabėgo iš šalies 2019 metais, kai dėl jo veiklos buvo pradėti keli tyrimai, visų pirma dėl maždaug 1 mlrd. JAV dolerių (855 mln. eurų) dingimo iš trijų bankų. Į Kišiniovo oro uostą jis atskrido prieš sekmadienį vyksiančius svarbius Moldovos parlamento rinkimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios“ pareiškė, kad Rusijos pareigūnai, dirbantys Kremliuje, turės išsiaiškinti, kur yra artimiausias bombų slėptuvė, jei Rusija nenutrauks karo. Jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi aiškią JAV prezidento Donaldo Trumpo paramą smūgiams prieš Rusijos taikinius, tokius kaip energetikos infrastruktūra ir ginklų gamyklas. V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad jei Ukraina gaus papildomų tolimo nuotolio ginklų iš JAV, ji juos panaudos.

Japonijos policija ketvirtadienį pranešė suėmusi 75 metų moterį, du dešimtmečius šaldiklyje laikiusią dukters kūną.  Tyrėjai antradienį aptiko suaugusios moters kūną šaldiklyje Keiko Mori namuose Ibaraki prefektūroje, į šiaurės rytus nuo Tokijo, sakė vietos policijos atstovas, pageidavęs anonimiškumo.  K. Mori „sakė, kad tai jos dukra“ Makiko, gimusi 1975 metais.

Kremlius naudoja branduolinius grasinimus, siekdamas paveikti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis nutrauktų savo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, pažymi JAV Karo studijų institutas (ISW). Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 23 d. savo anglų kalbos „X“ paskyroje pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai paskelbtą pareiškimą, kad Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis Naujojo strateginių ginklų mažinimo sutartyje (New START) nurod...

Paryžiaus teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį prancūzų prezidentą Nicolas Sarkozy dėl nusikalstamo sąmokslo, susijusio su kaltinimais, kad jis, 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia apgauti prezidentą Donaldą Trumpą tokiais veiksmais kaip kalinių paleidimas, trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos metu naujienų agentūrai AP sakė Lietuvoje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Šį mėnesį D. Trumpas pagerino JAV santykius su A. Lukašenka, sušvelnindamas sankcijas mainais už tai, kad tris dešimtmečius prezidento poste esantis baltarusis paleido politinių kalinių.

Avarinės tarnybos reaguoja į rimtą incidentą Viltšyre, Anglijoje, po „didžiulio sprogimo“ pramoninio rajono sandėlyje, rašo „Sky News“. Policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos ekipažai buvo iškviesti į „Groundwell“ pramonės parką Svindone trečiadienį apie 19:30 val. Viltšyro policija pranešė, kad stengiasi evakuoti artimiausią teritoriją, tačiau kitiems netoliese gyvenantiems gyventojams evakuotis nebūtina.

Briuselis turi galingą rėmėją prieštaringai vertinamai iniciatyvai perduoti milijardus eurų įšaldyto Rusijos valstybės turto Ukrainai, praneša „Politico“. Pasak aukšto rango Vokietijos pareigūno, ši ekonomiškai stipriausia Europos Sąjungos (ES) valstybė pasirengusi svarstyti Europos Komisijos (EK) rengiamą „naują, teisiškai pagrįstą“ planą panaudoti 172 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų, kurios padėtų Ukrainai kare.

Nauja Ukrainos strategija, kurios tikslas – atakuoti naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, suteikė naują viltį dėl proveržio ir lėmė Rusijos naftos eksporto mažėjimą. Būtent tai buvo pagrindinė Donaldo Trumpo strategija stabdant Kremlių „The Telegraph“. Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Rusijos ekonomika yra laisvo kritimo būsenoje, ir aukštai įvertino Ukrainos galią. Šis pareiškimas liudija didžiausią D. Trumpo užsienio politikos pokytį.

Dronų skrydžiai, dėl kurių šią savaitę dvi naktis buvo uždaryti Danijos oro uostai, buvo sisteminga, hibridinė operacija, kurią vykdė „profesionalus veikėjas“, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras. „Nėra abejonių, kad viskas rodo, jog tai yra profesionalaus veikėjo darbas, kai kalbame apie tokią sistemingą operaciją daugybėje vietų beveik tuo pačiu metu. Tai aš vadinčiau hibridine ataka, naudojant įvairių tipų dronus“, – spaudos konferencijoje sakė Troelsas Lundas Poulsenas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį sakė, kad artimiausiomis dienomis tikisi proveržio dėl Gazos Ruožo ir kad Baltųjų rūmų šeimininkas Artimųjų Rytų regiono šalims pateikė planą. S. Witkoffas, kuris taip pat yra D. Trumpo draugas, sakė, kad JAV prezidentas pasidalijo idėjomis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitikęs su kelių arabų ir musulmoniškų šalių atstovais.

Vėlyvo vakaro laidų vedėjo Jimmy Kimmelio, į JAV televizijos ekranus grįžusio praėjus savaitei po to, kai dėl Donaldo Trumpo vyriausybės spaudimo buvo priverstas pasitraukti iš eterio, laukė didžiausia auditorija per dešimtį metų, trečiadienį pranešė „Disney“. Pramogų milžinei priklausantis tinklas ABC komiką ant atsarginių suolelio pasodino po to, kai pareigūnai neva dėl J. Kimmelio komentarų, išsakytų po dešiniųjų aktyvisto Charlie‘o Kirko nužudymo, pagrasino atimti iš jo transliavimo l...

Ukrainos oro pajėgos paskelbė anksti ketvirtadienį virš Zaporižios srities numušusios rusų naikintuvą-bombonešį Su-34. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusų lėktuvas buvo numuštas maždaug 4 valandą. Tuo metu minimas Su-34 atakavo Zaporižios miestą valdomomis aviacinėmis bombomis, sakoma pranešime. Bombonešis Su-34 – viršgarsinis taktinis naikintuvas – buvo sukurtas sovietmečiu, tačiau jo serijinė gamyba pradėta tik nuo 2006 metų. Iki šiol pagaminta apie 150 šių lėktuvų.

Po to, kai rugpjūčio mėnesį Rusijos dronas smarkiai apgadino Europos Sąjungos atstovybės pastatą Kyjive, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nelaukė oficialių diplomatinių kanalų, kad susisiektų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Politico“, ji iškart paskambino tiesiogiai D. Trumpui ir atkreipė dėmesį į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino elgesį. Du ES pareigūnai, susipažinę su pokalbio turiniu, pranešė, kad ji JAV prezidentui pasakė: „Štai ką gali Putinas.

Trečiadienį vakarų ir šiaurės Venesuelą, įskaitant sostinę Karakasą, supurtė 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba.  Pasak vyriausybės, apie didelę žalą kol kas nepranešta.  JAV geologijos tarnyba ranešė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo 7,8 kilometro gylyje, maždaug už 24 kilometrų nuo Mene Grandės naftos gavybos miestelio retai apgyvendintoje Zulijos valstijos vietovėje.

Trečiadienį per valstybinę televiziją transliuotoje laidoje Irano žvalgybos tarnyba pranešė, kad iš Izraelio gavo slaptos informacijos. Pranešime teigiama, kad „duomenų lobyną“ sudaro informacija apie Izraelio ginklų projektus, netoli Dimonos esantį branduolinį objektą ir programose dalyvaujančių mokslininkų sąrašai.

Jungtinių Tautų duomenimis, praėjus devyniems mėnesiams po to, kai buvo nuverstas ilgametis Sirijos valdovas Basharas al-Assadas, į šalį grįžo maždaug milijonas žmonių. Nuo gruodžio į savo gimtuosius regionus grįžo dar 1,8 mln. vidinių pabėgėlių, trečiadienį pranešė JT pabėgėlių agentūra (JTPVK). JTVPK įspėjo, kad grįžtančiųjų laukia sugriauti namai, sugadinta infrastruktūra, ribotos galimybės įsidarbinti ir nestabili saugumo padėtis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį apkaltino kraštutinius kairiuosius demokratus kurstant smurtą prieš imigracijos pareigūnus po to, kai per šaudymą imigracijos įstaigoje Teksase žuvo vienas sulaikytasis, o dar du žmonės buvo sužeisti.

Manoma, kad Šiaurės Korėja turi iki dviejų tonų itin prisodrinto urano, ketvirtadienį pareiškė Pietų Korėjos suvienijimo ministras.  Pasak Pietų Korėjos gynybos ministerijos, jau seniai žinoma, kad Šiaurės Korėja turi „reikšmingą“ kiekį itin prisodrinto urano – pagrindinės medžiagos, naudojamos branduolinėms galvutėms gaminti.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo, kad Donaldas Trumpas tampa „neįtikėtinai nekantrus“ Maskvos atžvilgiu, Vašingtono pozicijai dėl Rusijos griežtėjant. Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Ukraina galėtų ne tik atgauti visą teritoriją, kurią kariniu būdu užgrobė Rusija, bet ir gauti dar daugiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareikalavo ištirti, jo paties žodžiais tariant, „trigubą sabotažą“, mat jam atvykus į Jungtinių Tautų pastatą sugedo eskalatorius, o sakant kalbą – ir telesufleris bei garso sistema. JT pareiškė, kad įvykiai, kurie nutiko D. Trumpui antradienį lankantis Niujorke įsikūrusioje jų buveinėje, buvo atsitiktiniai, ir iš dalies dėl jų apkaltino Baltųjų rūmų darbuotojus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad artimiausiu metu susitiks su Vladimiru Putinu ir perduos jam „žinią“ iš Jungtinių Valstijų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, jog tai, kad kelios Vakarų šalys neseniai pripažino Palestinos valstybę, Izraelio niekaip neįpareigoja. „Gėdinga kai kurių lyderių kapituliacija prieš palestiniečių terorą Izraelio niekaip neįpareigoja. Palestiniečių valstybės nebus“, – sakoma B. Netanyahu biuro pareiškime.

Maistas, kuris išgelbės bites nuo išnykimo – tokiu išradimu džiaugiasi prestižinio Oksfordo universiteto profesorė. Mokslininkė neabejoja, kad jos išradimas padės išsaugoti staigiai nykstančią bičių populiaciją, jos sukurtas žiedadulkių pakaitalas yra praturtintas visais mikroelementais, kurie yra būtini, kai bitės kovoja su ligomis ir kenkėjais. Bičių supermaisto receptą mokslininkai tobulino net 15 metų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Brazilijos Rio de Žaneiro valstijos įstatymų leidėjai patvirtino siūlymą skirti premiją policijos pareigūnams, kurie likviduoja „nusikaltėlius“, tokiu savo sprendimu sukeldami dėl prasidėsiančių „žudynių“ sunerimusių žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą. Panaši priemonė, praminta „Laukinių Vakarų premija“, jau galiojo nuo 1995 iki 1998 m., bet paskiau jos buvo atsisakyta dėl smarkiai išaugusio žūčių nuo Brazilijos policijos pareigūnų rankų skaičiaus.

Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį pastebėta neatpažintų dronų, pranešė policija. Vienas šių oro uostų dėl to buvo uždarytas kelias valandas. Dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido. Prieš dvi dienas dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas.

Kremliaus statytinis Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę, rašo „Moscow Times“. Anot jo, šiuo metu fronte pažanga pasiekiama tik „didžiulėmis pastangomis ir milžiniška kaina“. Kaip rašo leidinys, D. Rogozinas esą pareiškė, jog technika sudega nepasiekusi fronto linijos. Jis taip pat pripažino, kad jėgų santykis dronų srityje yra nepalankus Rusijai. Jis guodėsi, kad atsirado „aukštųjų technologijų šalių“, kurios stojo į Kyjivo pusę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palankiai įvertino Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo aiškią žinią, kad jis pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, tokiai kaip „France 24“ ir „Radio France Internationale“ (RFI), prezidentas sakė, kad pasikeitusi D. Trumpo pozicija Ukrainos klausimu yra labai svarbus žingsnis, suteikiantis naują perspektyvą Kyjivui.

Per Izraelio atakas prieš taikinius Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, vėl žuvo dešimtys žmonių.  Medicinos šaltinių vietoje duomenimis, nuo trečiadienio ryto žuvo 84 asmenys, dauguma jų – Gazos mieste. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Niujorko policija sustabdė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kortežą, skelbia „Nexta“. Turkijos lyderis sustabdytas, nes reikėjo praleisti JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežą. R. T. Erdogano apsauga ėmė ginčytis su policija. Iš paskelbto vaizdo įrašo galima manyti, kad Turkijos lyderis buvo nepatenkintas šia situacija. Užfiksuota, kaip jo apsauga ginčijasi su pareigūnais, bando pašalinti barikadą. Pats R. T. Erdoganas šią sceną stebėjo iš šono.

Slovakijos vyriausybė trečiadienį neribotam laikui atidėjo siūlomą konstitucijos pataisą, kuria būtų apribotos tos pačios lyties porų teisės ir sugriežtintos taisyklės dėl lyties keitimo. Pagal šią pataisą nacionalinė teisė taip pat turėtų viršenybę prieš Europos Sąjungos teisę. Vyriausybė pripažino, kad „neužsitikrino pakankamai balsų“, kad ginčytinas tekstas būtų priimtas parlamente, ir atidėjo jį neribotam laikui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį suabejojo NATO gebėjimu užtikrinti Ukrainos saugumą, bet pagyrė Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas netikėtai persigalvojo ir pareiškė manantis, kad Rusiją galima nugalėti. Kreipdamasis į Jungtines Tautas D. Zelenskis teigė, kad gali nepakakti net narystės NATO, kurią D. Trumpas Ukrainos atžvilgiu atmeta. „Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi.

Portugalijoje dvi 81 metų senolės įtariamos sukėlusios virtinę miškų gaisrų. Jos sulaikytos. Senjorės įtariamos nepriklausomai viena nuo kitos sukėlusios mažiausiai 11 gaisrų, pranešime nurodo šalies kriminalinė policija. Šią vasarą atostogautojų pamėgtoje šalyje liepsnojo ypač dideli gaisrai.  Manoma, kad viena pensininkių birželio pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Paredese šalies šiaurėje sukėlė iš viso penkis miškų gaisrus. Jie kilo regione, esančiame maždaug už 30 km į rytus nuo Porto.

Artėjant sekmadienį vykstantiems Moldovos parlamento rinkimams, internete plinta klastotės ir nepagrįsti kaltinimai šalies proeupietiškai prezidentei Maiai Sandu, o analitikai perspėja, kad valstybė tapo Maskvos informacinio karo Europoje „bandymų poligonu“. Sekmadienio rinkimai laikomi itin svarbiais sprendžiant, ar apie 2,5 mln. gyventojų turinti valstybė, nuo 2022 metų turinti Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusą, stiprins ryšius su Bendrija, ar pasuks Maskvos link.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį surengė derybas Niujorke. Šis susitikimas surengtas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas.

 Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pasakė, kad jo šalis siekia nuolatinės vietos Didžiajame dvidešimtuke (G-20). K. Nawrockis atkreipė dėmesį, kad Lenkija yra viena iš JT steigėjų, dvidešimta pagal dydį pasaulio ekonomika ir šalis, per pastaruosius 30 metų sėkmingai perėjusi nuo planinės prie rinkos ekonomikos ir iš besivystančios valstybės virtusi išsivysčiusia.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pakartojo, kad jo šalis nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo. „Dar kartą pareiškiu šiai asamblėjai, kad Iranas niekada nesiekė ir niekada nesieks pasigaminti branduolinės bombos“, – sakė M. Pezeshkianas Niujorke susirinkusiems pasaulio šalių lyderiams. „Mes nesiekiame branduolinių ginklų“, – pakartojo jis.