Karas Ukrainoje

Čekijos gyventojai mažiau nei per 48 valandas paaukojo beveik 550 tūkst. eurų, skirtų finansuoti tolimojo nuotolio raketą „Flamingo“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip praneša „Ukrinform“, iniciatyva „Darek pro Putina“ („Dovana Putinui“) apie rezultatus pranešė platformoje „X“. „Džiaugiamės galėdami pranešti, kad lėšų rinkimas Ukrainos raketai “Flamingo", kuri bus pavadinta DANA 1, baigtas. Per mažiau nei 48 valandas buvo surinkta 12 500 000 Čekijos kronų. Ačiū!“ – sakoma pranešime.

Ukrainos frontas braška per siūles – rusų pajėgos veržiasi gilyn į šalies teritoriją, o gynėjų gretos retėja. Savanorė Berlyna praneša, kad kai kur vienam kareiviui tenka saugoti net iki 200 metrų fronto linijas, o rusai, pasinaudodami spragomis, įsiskverbia į užnugarį ir ten telkiasi naujiems puolimams.

Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“. Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai ir įsipareigojo per dvejus metus suteikti Ukrainai finansinę ir karinę paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur Vindzoro pilyje susitiko su karaliumi Charlesu III. Šis vizitas vyksta prieš Londone rengiamą viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariama Ukrainos gynyba ir tolesnė Vakarų pagalba Kyjivui. V. Zelenskis atvyko susitikti su Didžiosios Britanijos karaliumi Vindzoro pilyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Londone susitiks su pagrindiniais savo rėmėjais, o Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas teigė raginsiantis Europą pristatyti Kyjivui daugiau ilgojo nuotolio raketų. Kyjivo sąjungininkai Vakaruose didina spaudimą Maskvai, karui žengiant į jau ketvirtą žiemą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos energetikai, kuriomis siekiama paralyžiuoti karo ekonomiką.

Partizanų grupė „Atesh“ teigia, kad Rusijos 506-asis motorizuotas šaulių pulkas Pokrovsko fronte formuoja moterų puolimo kuopas, rašo „United24 Media“. „Atesh“ – tai Ukrainos, Krymo totorių ir rusų partizanų judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijoje. Pranešama, kad rusų moterys taip pat naudojamos kaip infiltratorės – tai, anot partizanų grupės, pabrėžia Kremliaus personalo trūkumą ir neviltį.

Šiaurės Korėja pradėjo statyti paminklą savo kariams, žuvusiems Rusijos kare su Ukraina, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o lyderis Kim Jong Unas pasidžiaugė „istorinėmis aukštumomis“ santykiuose su Maskva.

Įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą sunku konfiskuoti, nes teisiškai jis vis dar priklauso Rusijai. Norint turtą oficialiai perduoti kitai šaliai, reikia atitinkamų teismo sprendimų ir šalių veiksmų derinimo. Apie tai išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje sakė Nyderlandų teisininkė ir sankcijų Rusijai ekspertė Heleen over de Linden.

Europos Sąjungos planai suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą žlugo po netikėto Belgijos sprendimo. Belgijos premjeras Bartas De Weveris sustabdė iniciatyvą, kuri būtų leidusi panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, o diplomatai šią situaciją jau vadina „visišku chaosu“. Belgijos ministras pirmininkas B. Weveris sužlugdė Europos Sąjungos planus konfiskuoti įšaldytus Rusijos turtus ir suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad prieš dvi dienas Vašingtone jis turėjo labai gerą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „The Guardian“. Anot jo, sankcijos Rusijai padidins spaudimą V. Putinui ir privers jį sėsti prie derybų stalo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai, ir šį kartą jos pateisina žodžio „milžiniškos“ panaudojimą, nes taikiniais tapo du pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“. Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto.

Prie Maskvos prieigų antžeminės raketos „Pantsir“ paleidimo blokas rėžėsi į autobusą su keleiviais, praneša „Astra“. Opozicinis rusų leidinys atkreipė dėmesį į bendrovės „Mostransavto“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad per ukrainiečių antpuolį šį rytą „drono nuolaužos“ kliudė vieną iš važiavusių autobusų. Jis esą patyrė „nežymius pažeidimus“, aukų nebuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija „labai bijo“ galimo sprendimo panaudoti jos įšaldytus turtus karo padariniams atlyginti. Pasak jo, Maskva puikiai supranta, kad už agresiją prieš Ukrainą teks sumokėti, o sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo gali būti priimtas jau artimiausiu metu. V. Zelenskis savo kalbą pradėjo pagerbdamas žurnalistus, kurie šiandien žuvo per Rusijos ataką Kramatorske.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina jau veda derybas su ilgojo nuotolio ginklų turinčiomis Europos šalimis dėl galimo tokios ginkluotės tiekimo.

Ukrainos dronai pataikė į didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos mieste Riazanėje ir sukėlė gaisrą.  Gubernatorius Pavelas Malkovas pareiškė, kad virš Riazanės apylinkių buvo perimta 14 dronų. „Krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą pramonės objekto teritorijoje“, – „Telegram“ kanale parašė jis.  Gubernatorius priminė žmonėms, kad draudžiama skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas per kalbą Budapešte, minint 1956 m. revoliucijos metines, griežtai sukritikavo Europos Sąjungos politiką dėl karo Ukrainoje ir pareiškė, kad Vengrija esą yra „taikos pusėje“, tačiau „tai ne mūsų karas“. Savo kalboje V. Orbanas teigė, kad jei Briuselis netrukdytų JAV prezidento taikos misijai, karas jau būtų pasibaigęs, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak jo, Vengrija yra taikos pusėje, tačiau tai „ne mūsų karas“, kuris stabdo Europos ir Vengrijos ekonomikos a...

Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje po mėnesį trukusio elektros tiekimo sutrikimo, ilgiausio nuo pat Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį, atkurtas išorinis elektros tiekimas, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Elektros tiekimo elektrinei atnaujinimas po elektros linijos remonto per vietines paliaubas yra „esminis žingsnis branduolinei saugai ir saugumui“, įraše socialiniame tinkle „X“ teigė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūra.

Rusija ketvirtadienį Ukrainai grąžino 1 tūkst. kūnų – tai, pasak Maskvos, yra per mūšius kritusių Kyjivo karių palaikai, pranešė už karo belaisvius atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra. Karo belaisvių ir žuvusių karių mainai yra viena iš nedaugelio likusių bendradarbiavimo sričių tarp Kyjivo ir plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. pradėjusios Rusijos. „Šiandien buvo įgyvendintos repatrijavimo priemonės. Ukrainai buvo grąžinta 1 tūkst.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad spaudimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepadės užbaigti Rusijos ir Ukrainos karo. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas tai pareiškė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“. „Dialogas ir derybos yra vienintelis galimas būdas išspręsti Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą – „Ukrinform“)“, – sakė ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į klau...

Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Lenkija patiria „karo psichozę“. Taip jis sureagavo po to, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigė besitikintis, kad bus sunaikintas svarbus naftotiekis, kuriuo į Vengriją tiekiama rušika nafta finansiškai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „TVP World“. Tarp Vengrijos ir Lenkijos kilo diplomatinių nesutarimų, nes Lenkijos teismas atsisakė Vokietijai išduoti Ukrainos pilietį, įtariamą prisidėjus prie ...

Rusijos dronas rytiniame Ukrainos Kramatorsko mieste pražudė du ukrainiečių žurnalistus, ketvirtadienį patvirtino jų darbovietė. Valstybės finansuojama naujienų organizacija „Freedom TV“ patvirtino Donecko srities gubernatoriaus paskelbtus pranešimus apie išpuolį. Jis taip pat pasidalino nuotraukomis, kur matyti apanglėjusio reporterių automobilio liekanos.

Rusija Ukrainoje pradėjo dislokuoti iki šio nematyto tipo droną, pasižymintį išskirtiniu žiedinio sparno dizainu, kuris gali padidinti jo aerodinaminį efektyvumą ir naudingąją apkrovą, trečiadienį teigė Ukrainos karo specialistas Serhijus Beskrestnovas, rašo „United24 Media“. Anot karininko, neįprastas dronas buvo aptiktas Ukrainos oro gynybos vienetų ir, atrodo, gali atlikti tiek žvalgybos, tiek puolimo misijas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasuko karo keliu“, skelbia „SkyNews“. D. Medvedevas teigia, kad JAV yra Rusijos „priešininkė“ ir kad „taikos kūrėjas“ D. Trumpas „dabar visiškai pasiryžęs kariauti su Rusija“. Medvedevas: „Trumpas visiškai susitapatino su beprotiška Europa“ D. Medvedevas šia tema pasisakė socialiniame tinkle „Telegram“. „Jei kas nors iš gausybės ...

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris ketvirtadienį įspėjo, kad blokuos planus dėl naujos 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto, jei jo šalis negaus tinkamų garantijų iš ES partnerių. Briuselyje susirinkę ES vadovai siekia preliminariai pritarti „reparacijų paskolai“, kuria siekiama išlaikyti Kyjivo finansų gyvybingumą, tebesitęsiant karui su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai prieštarauja bet kokioms teritorinėms nuolaidoms Rusijai, rašo UNIAN. „Jokių teritorinių nuolaidų“, – trumpai pareiškė V. Zelenskis. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje yra įmanomas, tačiau, jo manymu, reikia daryti didesnį spaudimą Rusijai. „Ugnies nutraukimas yra įmanomas. Manau, kad kiekvienas iš mūsų nori ugnies nutraukimo. Bet reikia didesnio spaudimo Rusijai.

JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos jos naftos pramonei gali pakenkti diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje, ir pridūrė, kad ji yra joms atspari. „Mūsų šalis įgijo stiprų imunitetą Vakarų apribojimams ir toliau užtikrintai plėtos savo ekonominį potencialą, įskaitant ir energetinį potencialą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali turėti didelę įtaką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl pastangų užbaigti karą Ukrainoje. „Manau, kad jis gali turėti didelę įtaką Putinui (...). Žiūrėkite, jis yra gerbiamas žmogus. Jis labai stiprus lyderis, tai labai didelė šalis. Taip, manau, kad jis gali turėti didelę įtaką. Ir mes tikrai kalbėsimės apie Rusiją, Ukrainą“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Norint priversti Rusiją pradėti tikras derybas dėl taikos Ukrainoje, iš Vladimiro Putino reikia atimti tikėjimą pergale ir parodyti, kad jis pralaimi karą, o tai Rusijai atneš rimtus padarinius, išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998–2000 m.) Stevenas Piferis. „Nemanau, kad naujausios Rusijos atakos rodo esminį derybų proceso atmetimą.

Dėl sankcijų Rusijai susitarę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, kad pritartų galimai naujai milžiniškai paskolai Kyjivui, kuriai būtų panaudotas Rusijos įšaldytas turtas, vėl stringant progresui dėl taikos susitarimo Ukrainoje.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai vėl atakavo Ukrainą. Kyjive griaudėjo sprogimai, Cherkive rusai sudavė pakartotinį smūgį ir pražudė gelbėtoją. Kaip skelbia UNIAN, metu prieš Kyjivą metu sužeisti bent septyni žmonės. Penki iš jų paguldyti į ligoninę. Anot miesto mero Vitalijaus Klyčko, rusų naktinė ataka neapsiėjo be nuostolių. Kyjivo Podolsko mikrorajone užsidegė trys namai, sprogimo banga apgadino kelių namų langus, vienoje iš rajono mokyklų buvo išdaužta daugiau nei 40 langų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė „The Wall Street Journal“ (WSJ) straipsnį, kuriame teigiama, kad Vašingtonas neva leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, ir pavadino jį „melagiena“. Jis apie tai trečiadienį parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, praneša „Ukrinform“. „The Wall Street Journal“ straipsnis apie JAV pritarimą leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos gilumoje yra melagiena!“ – pareiškė D. Trumpas ir...

Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas. Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.

Rusijos atsakas į „Tomahawk“ smūgius bus rimtas, kitaip sakant, pribloškiantis, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

Sakoma, kad rusai niekada nepraleidžia progos praleisti progos. Šį posakį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dar kartą užtvirtino savo veiksmais Ukrainoje. Apie tai rašo „The New York Times“. NYT: Rusijos argumentai viską atskleidžia Po to, kai V. Putinas įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti susitikimą Budapešte, praėjo mažiau nei savaitė, ir jis žlugo.

Rusijos kariuomenės silpnumas tampa akivaizdus, tačiau šalies agresorės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo Ukrainoje. Tuo pat metu jis gali žvalgytis naujo taikinio.  Tokią nuomonę išsakė istorikas ir vokiečių atsargos generolas Klausas Wittmannas interviu „Ukrinform“. Anot jo, Rusija, greičiausiai, Ukrainoje planuoja naują puolimą žiemą. Tačiau vargu, ar šis puolimas bus sėkmingesnis nei ankstesnieji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija ir ugnies nutraukimui, tačiau jokiu būdu nesutiks atiduoti savo teritorijų. Pasak jo, Maskva kalba apie diplomatiją tik tam, kad vilkintų Vakarų sprendimus ir išvengtų naujų sankcijų, o tikrasis taikos kelias įmanomas tik tada, kai Rusija iš tiesų bus pasirengusi dialogui. „Ukraina pasirengusi pereiti prie diplomatijos. Palaikome ugnies nutraukimo klausimą.

Rusijos kariuomenės vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba (HUR). Ji teigia perėmusi radijo pranešimą, kuriame girdėti įsakymas „nušauti visus su civiliniais krepšiais“, skelbia „Kyiv Independent“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) paskelbtas pagautas radijo pranešimas rodo, kad Rusijos vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto.

Rusijos bombonešiai sukėlė nerimą Baltijos regione. Anot Rusijos gynybos ministerijos, „Tu-22M3“ patrulis atliko planuotą skrydį virš neutralių Baltijos jūros vandenų, tačiau jį įvairiais etapais lydėjo NATO šalių naikintuvai. Incidentas įvyko netrukus po to, kai Jungtinės Karalystės laivynas pranešė apie Rusijos karo laivo judėjimą per Šiaurės jūrą ir Lamanšo sąsiaurį. Vietos žiniasklaidos duomenimis, Rusijos kariniai lėktuvai atliko planuotą skrydį virš neutralių vandenų Šiaurės Europoje.

Po dronų atakos Lenkijoje Rusija ėmė elgtis atsargiau, teigia NATO. Jungtinių pajėgų vadas generolas Aleksas Grinkevičius sako, kad ryžtinga Aljanso reakcija į oro erdvės pažeidimus privertė Maskvą persvarstyti savo veiksmus, nors hibridinių grėsmių, pasak jo, tik mažėti nežada. NATO jungtinių pajėgų vadas generolas A. Grinkevičius pareiškė, kad ryžtinga Aljanso reakcija į Rusijos įsibrovimą į Lenkijos ir Estijos oro erdvę privertė Maskvą elgtis atsargiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas pasiūlė neblogą kompromisą dėl karo su Rusija, tačiau, pasak jo, kyla abejonių, ar šiam planui pritartų Vladimiras Putinas, rašo „Unian“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per vizitą Norvegijoje aiškino: „Daugiau nei dvi valandas kalbėjomės įvairiomis temomis, aptarėme daugybę detalių.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo atidėti susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu – Kremliaus reakcija. Šį kartą V. Putino įsakymu rusai demonstruoja branduolinį ginklą, rašo „The Moscow Times“. Propagandistai rašo, kad V. Putino vadovaujamos Rusijos strateginių pajėgų pratybos vyko naudojant visus branduolinės triados komponentus, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali tekti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jei jis nori pasiekti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kaip rašo „New York Post“, Kremlius aiškiai parodė, kad jokio taikos susitarimo nesvarstys be Kyjivo kapituliacijos, todėl D. Trumpui teks rasti būdų priversti Vladimirą Putiną „pasiduoti“ – nuo raketų tiekimo Ukrainai iki sankcijų Kinijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankysis Briuselyje ir Londone, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.  Pasak pareigūno, vizitai vyks po trečiadienį suplanuotų derybų Norvegijoje ir Švedijoje. Ukrainiečių pareigūnas nurodė, kad Briuselyje V. Zelenskis surengs daug susitikimų.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis toliau ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimui, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Orbanas nurodė, kad vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto lankosi Vašingtone. „Pasirengimas taikos viršūnių susitikimui tęsiasi. Data dar nėra aiški. Kai ateis laikas, mes jį surengsime“, – trečiadienio rytą „Facebook“ parašė V. Orbanas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo planas, pagal kurį Ukraina ir Rusija sustabdytų kovas dabartinėse fronto linijose, yra „geras kompromisas“, rašo „Sky news“. Vis dėlto V. Zelenskis pareiškė, kad abejoja, ar tokį planą palaikys Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Oslą derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store, pranešė Norvegijos vyriausybė. Abu lyderiai susitiko Oslo tarptautinio oro uosto karinėje dalyje, parodė televizija. Vėliau trečiadienį V. Zelenskis turėtų apsilankyti Švedijoje, kur Kyjivas ir Stokholmas turi paskelbti apie „gynybos eksportą“, teigiama Švedijos vyriausybės pranešime.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad pasirengimas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo prezidentų viršūnių susitikimui vis dar tęsiasi, nepaisant JAV prezidento pranešimo, jog susitikimas buvo atidėtas. Pasak naujienų agentūros AFP, JAV prezidentą vis labiau pykdė Rusijos atsisakymas sutikti su paliaubomis beveik ketverius metus trunkančiame Ukrainos kare, nes jam iki šiol nepavyko įtikinti V. Putino atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.